Gimtojo miesto stipendija apdovanota solistė Olesia Mamonenko siekia vis naujų aukštumų

„Paskutinis mano pasirodymas buvo 2024 m. sausio viduryje, kai šį kūrinį atlikau tiesioginėje transliacijoje per Italijos radiją “Rai Radio3„, kur ir pati Maria Callas pirmą kartą atliko šį kūrinį!“ - džiaugiasi mūsų miesto atstovė.

Olesia Mamonenko gimė ir užaugo Klaipėdoje. Būdama šešerių metų pradėjo profesionaliai mokytis fortepijono specialybės Eduardo Balsio menų gimnazijoje, o 2013 metais, gavusi menų grantą, pradėjo studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2016 m. pagal Erasmus programą pusmečiui išvyko į Guido Cantelli konservatoriją Novaroje, Italijoje. Tuo pačiu metu Milane pradėjo mokytis privačiai pas prof. Anatolijų Goussevą. Italijoje įgyta patirtis bei vokalinė pažanga paskatino tęsti ir tobulintis dainavimo techniką privačiai Milane.

Olesios atvejis - išskirtinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos istorijoje: nebaigusiai dieninių studijų studentei buvo leista tuo pačiu metu mokytis užsienyje, ji buvo apdovanota dvejų metų stipendija, maloniai suteikta jos gimtojo miesto Klaipėdos.

Esate nuostabaus lyrinio soprano savininkė: tai didžiulės galimybės, įpareigojimas?

Ačiū. Turint gražų balso tembrą ir gebėjimą jį puikiai valdyti, tai tikrai didžiulis įsipareigojimas, kuris reikalauja nuolatinio darbo siekiant tobulėti bei išlaikyti aukštą lygį pasirodymuose.

Gimėte ir augote Klaipėdoje. Kada supratote, kad jūsų laukia būtent solinio dainavimo kelias?

Nuo pat vaikystės žinojau, kad noriu tapti dainininke ir niekada neslėpiau savo svajonės. Visada dainavau ir šokau. Mano močiutė Valentina Mamonenko - Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos fortepijono mokytoja, tad ji pirmoji pastebėjo mano susidomėjimą ir aistrą muzikai. Sulaukusi 5-erių pradėjau groti fortepijonu, o po metų įstojau į Eduardo Balsio menų gimnazijos fortepijono skyrių.

Kas labiausiai įsiminė?

Labiausiai įsiminė nuostabi atmosfera ir dėstytojų atsidavimas kiekvienam mokiniui. Ten sutikau išskirtinius pedagogus, kurie skatino ir puoselėjo mūsų, moksleivių, gabumus. Tai buvo nepakartojamas periodas mano gyvenime, kuris labai paveikė mano kaip menininkės formavimąsi. Esu dėkinga kiekvienam dėstytojui už jo darbą, kantrybę ir rūpestį.

2013 metais, gavusi menų grantą, pradėjote studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas docentę Juliją Stupnianek-Kalėdienę?

Taip, 2012 metais įstojau į paruošiamąjį dainavimo kursą pas docentę Juliją Stupnianek-Kalėdienę, o po metų mane priėmė į pirmą kursą. Esu be galo dėkinga dėstytojai už suteiktas žinias, kurios man padėjo ne tik įstoti į akademiją ir gauti grantą, bet ir sėkmingai tęsti studijas. Taip pat norėčiau išskirti mūsų puikiąją klasės pianistę Nijolę Baranauskaitę-Matukonienę, be kurios irgi nebūčiau pasiekusi tokių puikių rezultatų.

2016 m. pagal Erasmus programą pusmečiui išvykote į Guido Cantelli konservatoriją Novaroje, Italijoje. Tuo pačiu metu Milane pradėjote mokytis privačiai pas prof. Anatolijų Goussevą. Italijoje įgyta vokalinė pažanga paskatino tęsti bei tobulinti dainavimo techniką Milane. Gal teko studijas derinti su darbu?

Sprendimas išvykti iš Lietuvos ir tęsti studijas užsienyje nebuvo lengvas, bet mano noras ir pasiryžimas įgyti kuo daugiau žinių išliko iki šiol. Mano padarytą pažangą per trumpą laikotarpį pastebėjo ir įvertino Klaipėdos miesto meras, todėl man buvo suteikta Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno stipendija dvejiems metams, kuri man leido ir toliau tęsti privačias studijas Italijoje. Žinoma, vien tik stipendijos neužteko pragyvenimui, todėl iš karto susiradau auklės darbą italų šeimoje, kas taip pat buvo savotiškas pliusas, padėjęs man išmokti kalbą.

Neseniai atsidariau savo agentūrą „Artengine SRL“, kuri rengia koncertus ir padeda jauniems atlikėjams. Šioje srityje matau daug veiklos ir galimybių.

Stažavotės pas tokius garsius operos dainininkus kaip Jose Kaufmann, Luca Salsi, Rajna Kabaivanska, Renato Brusson, Anna Pirozzi, Daria Masiero, Dmitry Vdovin, Renata Scoto, Fiorenza Cedolins, Francesco Meli, Barbara Frittoli ir kitus. Ką suteikia tokios stažuotės pas savo srities profesionalus?

Stažuotė pas scenos meistrus suteikia unikalias patirtis ir leidžia giliau suprasti atlikėjo pasaulį. Bendraudamas ir dirbdamas su patyrusiais menininkais, tu įgauni ne tik vokalinių žinių, bet ir tobulėji kaip artistas, ko ne visada galima pasiekti dirbant klasėje su savo dėstytoju ar pianistu. Kai jau esi dirbantis atlikėjas teatre, siūlyčiau negailėti savo finansų ir investuoti dirbant su dainininku, kuris atlieka jūsų dainuojamą repertuarą. Žinios, kurias jis jums gali perteikti, gali atnešti didžiulę naudą ir netgi sėkmę ruošiant rolę, o svarbiausia - jūsų karjerai. Tai puiki galimybė išmokti subtilybių ir pasisemti patirties iš profesionalų. Galiu išduoti, kad jau vasarį man teks garbė dirbti su trimis operos pasaulio žvaigždėmis, kurios man padės paruošti naują repertuarą.

Magistro laipsnį įgijote Arrigo Boito konservatorijoje Parmoje (Italija) pas profesorę Rosi Maria Orani. Studijos Lietuvoje ir užsienyje - panašumai ir skirtumai. Kuo ypatinga jums dėsčiusi profesorė?

Galiu pasidžiaugti, kad profesorė Rosi Orani buvo ne tik puiki dėstytoja, bet ir nuoširdus žmogus, kaip ir Julija Stupnianek. Studijų metais man labai sekėsi su vokalo dėstytojomis.

Pasirinkau magistro studijas šioje konservatorijoje, nes žinojau, kad tai stipriausia vokalo mokykla Italijoje. Nors visą laiką studijas tęsiau su privačiais dėstytojais, tikiu, kad turėti vieną vokalo pamoką per savaitę yra tikrai nepakankama norint pasiekti karjeros aukštumų.

Parmos konservatorija yra ypatinga tuo, kad suteikia daug galimybių savo studentams. Šios konservatorijos dėka dvejus metus dalyvavau prestižiniame festivalyje „VerdiOff“, kuriame svajoja dalyvauti daugelis dainininkų. Konservatorijoje vyksta daug perklausų, o svarbiausia - koncertai su orkestru. Į šią konservatoriją su masterklasais atvyksta daug garsių operos dainininkų ir pianistų. Vienas iš jų - maestro Vincenzo Scalera, kuriam patiko mano balsas ir jis sutiko bendradarbiauti su manimi. Maestro ne tik dirba La Scalos teatre, bet ir akompanuoja koncertuose geriausiems pasaulio dainininkams.

Šiuo metu dirbate su kita La Scalos teatro pianiste Mzia Bakhtouridze, kuri yra ir garsaus pasaulio boso Ildaro Abdrazakovo scenos partnerė.

Su Mzia susipažinau visai neseniai, tačiau galiu pasakyti, kad šitas bendradarbiavimas jau atnešė sėkmės vaisių. Jos dėka per trumpą laiką paruošiau du sudėtingiausius vaidmenis - operoje „Ernani“ ir operoje „Norma“. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas mano karjerą papildys dar daugeliu gražių vaidmenų.

Ar lengva nuvykti į užsienio šalį ir ten išsikovoti sau vietą po saule?

Nuvykti į užsienį ir iškovoti sau vietą po saule gali būti didžiulis iššūkis, tačiau tai suteikia galimybę patirti naujovių, tobulėti ir plėsti savo galimybių ribas. Manau, kad niekur nėra lengva sulaukti pripažinimo: tik kasdienis darbas, ryžtas ir jokios naujovių baimės. Tik tai gali jus išgelbėti ir privilioti sėkmę.

Dalyvavote prestžinės Bolonijos teatro operos studijos veikloje, kur surengėte daugybę pasirodymų. Papasakokite apie tai.

Tai buvo kitas įdomus gyvenimo etapas. Į Bolonijos teatrą patekau, baigdama savo studijas Parmos konservatorijoje. 2020-ieji prasidėjo labai sėkmingai, su koncertais teatre, bet, deja, kaip visi prisimena, jau vasario mėnesį, prasidėjus pandemijai, teatras buvo uždarytas iki vasaros. Tuo metu vos spėjau pabaigti magistrantūrą aukščiausiais balais dainuodama tiesiogiai iš Lietuvos menų akademijos Klaipėdos fakulteto salės, kur buvau paruošusi gražiausią programą. Vasarą sugrįžus į Boloniją, manęs laukė sezono uždarymas su S. Rachmaninovo romansais. Ši patirtis man buvo neįkainojama, nes kiekvieną dieną dainavau pagrindinėje teatro scenoje apsupta nusotabių, talentingų kolegų, kurie man padėjo užaugti kaip atlikėjai.

Papasakokite apie pasiekimus konkursuose, gautus vaidmenis spektakliuose.

2017 metais tapau Tarptautinio dainininkų konkurso Milane nugalėtoja. Man buvo suteikta premija atlikti Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, kurį sukūriau būdama vos 24 metų. Tai tapo ne tik mano pirma patirtimi kuriant vaidmenį, bet ir pirmu pasirodymu Italijoje. Vėliau šį vaidmenį man teko daug kartų atlikti skirtinguose Italijos teatruose, bet labiausiai man buvo įsimintinas darbas su dirigentu Gaetano Soliman, kuris įsiminė intensyviu dviejų mėnesių darbu. Dirigentas sugebėjo mano herojei suteikti kitokio, išskirtinio, žavesio. Manau, kad tai ir lėmė didžiulę šio spektaklio sėkmę, o tarp į spektaklį atėjusios publikos buvo net Giovanna Lomazzi, kuri yra žinoma kaip ilgametė Marios Callas draugė.

Taip pat esu iškovojusi Grand Prix „Giuditta Pasta“ tarptautiniame dainininkų konkurse Italijoje, o 2019 m. Hamburge vykusiame konkurse „Romansiada“ pelniau pirmąją vietą. Mano pats įsimintiniausias tarptautinis dainininkų konkursas - „Hans Gabor Belvedere“, kuris vyko Dortmundo mieste. Tai buvo neįkainojama partirtis žinant, kiek dainininkų svajoja bent patekti į šį konkursą ir kokia griežta dalyvių atranka čia vyksta. Esu begalo dėkinga Grazo teatro vadovybei, kad pastebėjo mano talentą.

Kokius dar sukūrėte vaidmenis?

Per šį laikotarpį jau spėjau sukurti nemažai vaidmenų: Donna Elvira iš operos „Don Žuanas“, Fiordiligi iš operos „Visos jos tokios“, Alice Ford iš operos „Falstafas“, Leonora iš operos „Trubadūras“, Silva operetėje „Čardašo karalienė“. Taip pat man teko atlikti partiją gana modernioje operoje „Dantė“, kurią sukūrė italų kompozitorius ir dirigentas Mauro Fabbri.

2022-2023 m. sezonas jums ypatingas Santuzzos iš operos „Cavalleria Ruscana“ atlikimu. O 2023 m. Bolonijos teatre įkūnijote Elvirą operoje „Ernani“.

Santuzza tapo vienu iš mano mylimiausių vaidmenų, nes padėjo man atsiskleisti ne tik iš vokalinės, bet ir aktorinės pusės. 2022 m. vasaros sezone atlikau Santuzzos vaidmenį dviejuose skirtinguose pastatymuose su dviem skirtingais dirigentais. 2023 metais, po savo debiuto operoje „Ernani“ Bolonijos teatre, galutinai atsisveikinau su Santuzzos vaidmeniu. Šitas sprendimas man buvo sunkus, bet manau, kad teisingas vokaliniu atžvilgiu. Ilgą laiką save pristačiau kaip dramatinį sopraną, tačiau pastaruoju metu jaučiu didžiulius savo balso pokyčius. Jis tapo daug lengvesnis ir paslankesnis, todėl dabar intensyviai dirbu ties nauju repertuaru, kuris skirtas lyriniam sopranui, o ne dramatiniam.

Ir Lietuvos publika jūsų pasiilgsta bei labai laukia, o ypač Klaipėda. Kaip dažnai dainuojate Lietuvoje?

Lietuvos publika man labai svarbi, stengiuosi koncertuoti čia kuo dažniau. Prieš pandemiją atvykdavau du kartus per metus. Ačiū festivaliams „Sugrįžimai“ (rengėja Liucija Stulgienė ir „Impresijos“, rengėja Inga Maknavičienė), kuriuose teko dainuoti.

Šiuo metu Lietuvoje planuojami nauji koncertai ir jeigu viskas susiklostys gerai, tai jau šią vasarą Klaipėdos publika galės pasidžiaugti mano balsu.

Prieš keletą metų stažavotės Nicos operos teatre, Prancūzijoje. Kokia tai patirtis?

Mano stažuotė netruko ilgai, nes greitai gavau pasiūlymą dainuoti Mimi vaidmenį su maestro Gaetano Soliman Veronoje. Kadangi pastatymas truko du mėnesius, turėjau rinktis tarp šio vaidmens ir Nicos operos studijos. Manau, kad artistui svarbi patirtis scenoje ir bendradarbiavimas su profesionalais, o tuo metu Nicos teatras, išskyrus koncertus, man negalėjo nieko daugiau pasiūlyti... Iki šiol manau, kad priėmiau teisingą sprendimą palikti operos studiją, nes po sėkmingo Mimi vaidmens aš buvau pakviesta atlikti Santuzzos vaidmenį.

Praėję 2023 metai buvo skirti Marios Callas šimtmečiui. Jūs turėjote nemažai koncertų šiam legendiniam sopranui paminėti. Kuris koncertas buvo pats įsimintiniausias?

Praėjusiais metais man teko dainuoti koncerte „DIVINA…mente Callas“ Veronoje, kur su choru ir orkestru atlikau legendinę ariją „Casta Diva“. Rugsėjo mėnesį turėjau gastroles Palazzo Modello, Rijeka, Kroatijoje. Publika mane taip šiltai priėmė, kad iškart po koncerto gavau pasiūlymą vėl atvykti su koncertu į šią nuostabią salę. Renginys įvyko 2023 m. gruodžio 21 dieną, per mano gimtadienį, tad tai buvo gražiausia kada nors gauta mano gimtadienio dovana.

Galėčiau tik pasidžiaugti, nes sudėtingiausia soprano arija „Casta Diva“ iš operos „Norma“ sėkmingai mane lydi pastaruosiuose koncertuose ir perklausose. Paskutinis mano pasirodymas buvo 2024 m. sausio viduryje tiesioginėje transliacijoje per Italijos „Rai Radio3“, kur Maria Callas pati pirmą kartą kažkada atliko šį kūrinį.

Ar svarbi sceninė bendrystė: gal kartais tenka dainuoti apie šiltus jausmus kolegai, kuris visai jums nemielas?

Sceninė bendrystė yra svarbi, nes ji prisideda prie bendros teatro atmosferos ir kolektyvo harmonijos. Kartais tenka dainuoti apie šiltus jausmus kolegoms, net jei asmeniškai santykiai nėra idealūs, tačiau tai dalis profesionalaus atlikėjo įsipareigojimų.

Kas jūsų laukia Klaipėdoje? Papasakokite apie savo šeimą.

Klaipėdoje manęs laukia seneliai, kurie mane užaugino ir padėjo man rasti šį kelią, kuriame jaučiuosi laiminga. Be jų palaikymo, meilės ir atsidavimo aš nebūčiau tapusi tuo, kas esu šiandien.

Sakoma, kad karjeros siekiantiems nepavyksta rasti laiko kurti šeimai... Ką manote jūs?

Nors karjera gali pareikalauti daug laiko ir pastangų, tai ne visada reiškia, kad neįmanoma rasti laiko šeimos kūrimui.

Daugelis žmonių sėkmingai derina karjerą su šeimos gyvenimu, ieškodami pusiausvyros tarp profesinių ir asmeninių įsipareigojimų. Tai priklauso nuo individualių prioritetų ir susitarimo su partneriu.

Jūsų didžiausia svajonė. Koks jūsų svajonių vaidmuo?

Mano didžiausia svajonė - nuolat tobulėti ir pasidalinti savo muzikiniais talentais su publika visame pasaulyje. Šiuo metu turiu nemažai vaidmenų, kuriuos norėčiau atlikti, bet svarbiausias mano tikslas atliekant bet kurį vaidmenį yra savo muzika įkvėpti žmones ir palikti teigiamą pėdsaką jų gyvenimuose. Manau, tokia ir yra artisto misija, dėl kurios mes gyvename ir kuriame!

Asmeninio albumo ir Julijos LEONAVIČIENĖS nuotr.