Tai daugiausia diskusijų keliantis klausimas susitikime, mat Ukraina iki šiol ragino partnerius įsipareigoti dėl šalies narystės po karo, o Vakarai laikėsi pozicijos, jog šiuo metu Aljansas turi koncentruotis į praktinę paramą.
Vis dėlto NATO narėms greičiausiai pavyks pasiekti kompromisą. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) antradienį pareiškė, kad NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus tvarkaraščio.
Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis sako, kad viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta „gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti“.
Bloko narės taip pat svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.
Iki šiol MAP reikalavimą įgyvendinti turėjo visos narės, išskyrus Suomiją ir Turkijos bei Vengrijos ratifikavimo laukiančią Švediją.
Aljansas 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainą ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų neįvardino.
Kyjivas jau kurį laiką siekė daugiau aiškumo dėl savo narystės perspektyvų, tačiau prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, V. Zelenskis pernai rugsėjį pateikė oficialią paraišką įstoti į NATO.
Rašyti komentarą