Varguoliams leis valgyti ką tik nori

Tad ant nepasiturinčių gyventojų stalų galės atsirasti ne tik konservai, makaronai ar kruopos, bet ir ikrai. Tik tokia šventė, atsižvelgiant į kainas ir į korteles planuojamas pervesti sumas, tęsis neilgai.

Šis gruodžio mėnuo taps paskutiniu, kai apie 211 tūkstančių nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimo.

Nuo 2024-ųjų nepritekliuje gyvenantys lietuviai nebestovės eilėse, kur jiems dalijamas maistas, o patys jį galės pirkti kur tik nori ir kokį tik nori.

Tokie pokyčiai nuo kitų metų laukia pakeitus paramos maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims teikimo modelį.

Teks prašyti kortelių

Nepasiturintiems šalies gyventojams iki šiol dalintą paramą maisto paketais ir higienos prekėmis pakeis socialinės kortelės.

"Nuo kitų metų vietoje ilgo galiojimo produktų ir higienos prekių dalijimo nepasiturintys gyventojai, gavę jiems skirtas socialines korteles, patys spręs, ko norėtų įsigyti jų pasirinktame prekybos tinkle.

Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku.

Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą.

Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų", - pasikeisiančios tvarkos efektyvumu neabejojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Teigiama, kad prie socialinių kortelių iniciatyvos norą jungtis jau išreiškė beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis.

Iki gruodžio 1 d. su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

Kiti, pavieniai, tiekėjai, kurie šiuo metu neatitinka nustatytų jiems keliamų reikalavimų, galės prisijungti prie socialinių kortelių projekto bet kuriuo metu vėliau.

Neverta laukti

Nepasiturintys gyventojai teikti prašymus gauti kortelę gali bet kuriuo metu nuo 2023 metų gruodžio mėn. 1 d. iki 2024 metų spalio mėnesio pabaigos.

Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.).

Įsigyti alkoholinių gėrimų, tabako ir loterijos bilietų bus draudžiama.

Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.

Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami 4 kartus per metus: kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d.

Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 d. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti.

Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos 2024 m. sausio mėnesio pradžioje.

Į socialines korteles, preliminariais skaičiavimais, per metus bus pervedama apie 100 eurų.

Tiksli suma paaiškės, kai bus aiškus tikslus besikreipiančiųjų skaičius.

Dabar per metus skiriamų maisto produktų ir higienos prekių vertė siekia apie 60 eurų.

Klaipėdiečiai jau domisi

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės, klaipėdiečiai socialinėmis kortelėmis domisi aktyviai.

„Vos per dvi dienas gauta per 100 prašymų paramai. Taip pat teikta ir nemažai konsultacijų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Vilimaitienė.

Paramos maisto produktais reikia vis daugiau klaipėdiečių.

Šių metų pradžioje dalinimui pateiktame sąraše Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramai gauti buvo 5 601 asmuo, o gruodžio mėnesį jų skaičius išaugo daugiau nei puse tūkstančio - iki 6 192.

Vargingiau gyvenantys uostamiesčio gyventojai būsimus pasikeitimus vertina teigiamai.

„Anksčiau sulaukdavome žmonių nusiskundimų, kad jeigu galėtų, jie pirktų kitokius maisto produktus“, - patikino G. Vilimaitienė.

Klaipėdos miesto savivaldybė Materialinio nepritekliaus mažinimo programą uostamiestyje įgyvendins kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“.

Šeimai - po vieną

Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį.

Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.

Norint gauti kortelę, reikia užpildyti prašymo formą vietos savivaldybės administracijoje, vietos seniūnijoje arba vėliau Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt (kai šis funkcionalumas pradės veikti).

Viena šeima galės turėti vieną socialinę kortelę. Bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.

Sumažės rūpesčių

Į socialines korteles per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024-2027 metais kasmet planuojama pervesti iki 17 milijonų eurų.

Su paskutiniais šių metų lapkričio-gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais užbaigiamas dar 2014 metais pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkstančių paramos gavėjų.

Perėjus prie naujos paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos, projekto partneriams - savivaldybių administracijoms, seniūnijoms, „Maisto bankui“ ir Raudonojo Kryžiaus draugijai turėtų sumažėti administracinė ir finansinė našta.

Nereikės žmogiškųjų resursų priimant produktus, juos sandėliuojant, rūšiuojant, sudarant paketus ir išdalinant nepasiturintiems žmonėms.

Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų.

Taip pat mažės ir aplinkos tarša, nes ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo iš anksto supakuojami į plastikinius maišelius ir paruošiami išsinešti.

Paskutinis kartas

Iki šių metų pabaigos nepasiturintys gyventojai dar sulauks 12 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelių, kuriuose bus konservuotų raudonųjų pupelių, plikytų ryžių, ekologiško cukraus, vištienos ir kiaulienos konservų, ekologiško rapsų aliejaus, makaronų, dviejų rūšių sausainių, saldinto sutirštinto pieno, konservuotų burokėlių obuolių sultyse, ilgo galiojimo pieno.

Maisto krepšelį papildys ir trijų rūšių higienos prekės - muilas, skystas skalbiklis ir skalbimo milteliai.

Visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia. Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos - „Maisto bankas“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija.

Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Informacija

Teisę gauti paramą pagal Materialinio nepritekliaus mažinimo programą turi šie asmenys (šeimos): - kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio; - kai vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui ar vienam iš bendrai gyvenančių asmenų viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP dydžio, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų: yra neįgalus, sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo arba gaunantis bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmoką ir (ar) šalpos išmoką; yra šeima, auginanti 3 ir daugiau vaikų; yra vienas iš tėvų, auginantis vaiką (-us); yra prieglobsčio prašytojas; yra trečiųjų šalių pilietis; yra benamis (neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos).

Nevertinant vieno asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų parama gali būti teikiama gaisro, stichinės nelaimės atveju, vaikui (-ams) netekus maitintojo (-ų). Šiuo metu Vyriausybės patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) yra 157 eurai (1,5 VRP - 235,5 euro; 2,5 VRP - 392,5 euro).