Uostamiesčio Teatro aikštėje bus dovanojami dūmų detektoriai

Atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 24 proc. mūsų šalyje dūmų detektoriaus namuose neturi, o 7 proc., nors ir turi, bet niekada netikrina. Ekspertai pastebi, kad abu rodikliai verčia sunerimti, nes realiai namuose veikiančių dūmų detektorių gali būti dar mažiau. Gruodžio 6 d. 11.30–12.30 Klaipėdos Teatro aikštėje vyks iniciatyva „Nėra namų be dūmų“ jos metu gyventojams ir miesto svečiams bus dovanojami dūmų detektoriai.

Architektūros ir interjero studijos „Prusta“ architektė, interjero dizainerė Ieva Prunskaitė sako, kad naujus namus įsirengiantys žmonės laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių ir nediskutuoja dėl būtinybės įrengti dūmų detektorių, tačiau kartais prašo daviklius estetiškiau integruoti į interjerą.

„Dūmų detektoriaus vietas visuomet apgalvojame dar tuomet, kai planuojame apšvietimą ir rekuperaciją. Anksčiau, kai prietaisų dizaino pasirinkimas buvo mažesnis, esame dūmų detektorių įleidę į lubas, kad išorėje liktų tik daviklio akutė. Tiesa, šiuo metu gamintojai jau siūlo ir mažesnių, gražesnio dizaino dūmų detektorių. Pavyzdžiui, išmanių namų sistemose esantys dūmų detektoriai kartais atrodo kaip vos 2 centimetrų taškeliai. Tokie įrenginiai tikrai negadina bendro vaizdo“, – apie prietaisų integravimo interjere galimybes kalba I. Prunskaitė.

Pagal minimalius priešgaisrinės saugos reikalavimus privaloma įsirengti po vieną autonominį dūmų detektorių kiekviename gyvenamojo būsto aukšte. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos – sienos, durys, perdangos. Dėl šios priežasties dūmų daviklius rekomenduojama įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Pamiršta taisyklė

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų ir tik tuomet, kai tokios galimybės nėra, dūmų detektorius leidžiama montuoti ant sienos, kuo arčiau lubų.

Architektė I. Prunskaitė primena, kad renkant detektoriaus tvirtinimo vietą namuose reikia galvoti ne tik apie estetiką ir galimą dūmų šaltinį, bet ir tai, kad kartais daviklį teks patikrinti ar pakeisti jo elementus. Todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Tam, kad autonominiai dūmų detektoriai veiktų patikimai, ugniagesiai rekomenduoja juos periodiškai patikrinti paspaudžiant testavimo mygtuką. Detektoriaus maitinimo elementus rekomenduojama keisti kasmet. Prietaiso jautrumą sumažina ir dulkės bei nešvarumai, todėl jie visuomet turėtų būti švarūs.

Nesaugus sezonas

Pasak draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovės Ievos Rapkauskės, pastebima, kad gaisrų statistikos kreivė kasmet šokteli atšalus orams. Artėjant metų pabaigai, gaisrų padaugėja dėl prieššventinio šurmulio, kai daugiau sukamasi virtuvėje, ne visada saugiai naudojamos dekoracijos. Bendrovės atstovės duomenimis, vidutinė gaisro žala gaisro atveju bute siekia 2 500 eurų, gyvenamajame name – 13 000 eurų. „Greičiau sureaguoti į kilusį gaisrą ir išvengti skaudžių padarinių padėtų dūmų detektoriai. Reikalavimas juos įsirengti gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje galioja jau penkerius metus. Deja, apklausa atskleidė, kad 24 proc. Lietuvos gyventojų dūmų detektoriaus namuose neturi, o 7 proc., nors ir turi, prietaiso niekada netikrina. Apklausa parodė, kad iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai prasčiausiai rūpinasi savo saugumu“, – apgailestauja draudimo bendrovės atstovė.

Remiantis „If“ atliktos apklausos duomenimis, savo turtu ir saugumu labiau rūpinasi ne butuose, o privačiuose namuose gyvenantys žmonės. Priežastys, kodėl gyventojai neįsirengia dūmų detektoriaus, labai įvairios. Didžioji dalis apklaustųjų (35 proc.) atsakė nematantys šio įrenginio vertės, 22 proc. negalvoja apie tai, 18 proc. pamiršta nusipirkti, o 14 proc. negalėjo įvardyti priežasčių, kodėl dar nepasirūpino savo būsto saugumu.

Nerimą keliančių visuomenės tyrimo rezultatų paskatinta draudimo bendrovė „If“ imasi iniciatyvos pagerinti Lietuvos gyventojų namų saugumą. Per specialius renginius „Nėra namų be dūmų“ trijuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bus išdalyta 1 200 dūmų detektorių. Artimiausias renginys – gruodžio 6 d. 11.30–12.30 val. vyks Klaipėdoje, Teatro aikštėje.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“.