Uostamiesčio archeologai aptiko unikalų radinį: ši sistema – vienintelė Baltijos regione

Restauruotoja Akvilė atsargiai specialia konservuojančia medžiaga padengia daugiau nei pusantro šimto metų senumo lentą. Ir tokių yra ne viena. Lentos yra XIX-ojo amžiaus viduryje klaipėdiečių naudotų silkėms laikyti skirtų kubilų šonai. Prieš šešerius metus kubilus ir visą žuvų sandėliavimo bei rūšiavimo sistemą archeologai aptiko pačiame uostamiesčio centre.

Nors tokių kubilų archeologai randa ir kitose šalyse, tačiau išsilaikiusių su visa sistema dar niekur visame Baltijos regione aptikę nėra. Dabar šioje vietoje stovi kotedžai.

„Matote 2016 metais aptiktus 6 kubilus. Vieno dar nesimato. Ir sistemos fragmentus, kaip tie kubilai buvo sujungti. Tai matom viršutinius latakus, tai latakų fragmentus ir linijas. Latakai buvo sujungti ties kubilų viršumi ir apatinius latakus – vienas buvo mūrinis, kitas medinis, kurie nuvesti į Danės upę“, – pasakoja Klaipėdos universiteto archeologė Raimonda Nabažaitė.

Silkes senieji klaipėdiečiai plaudavo ir dengdavo ledu jau sukrautas į šiuos kubilus. Tad vanduo su visai nešvarumais bei iš žuvų tekančiais skysčiais ir ištekdavo šiais latakais. Kaip archeologė minėjo – tiesiai į Danės upę.

„Šių dienų sampratoje jau vadintume tai, kaip ekologinę problemą, bet tuo metu šitiek klausimai nebuvo keliami, natūralu“, – kalba R. Nabažaitė.

Turbūt XIX-ojo amžiaus klaipėdiečiai nelabai ir turėjo laiko ir noro rūpintis gamta, mat silkėmis stengėsi pamaitinti visą pajūrį bei kai kuriuos giliau Lietuvoje esančius miestus. Mat tais laikais Baltiją ištiko kokia tai neganda ir silkių nė vienos šalies žvejai nesugaudavo. Visos šios rūšies žuvys susibūrė prie Norvegijos krantų.

„Norvegijos miestai šalia vakarinių krantų tiesiog iškilo šitos silkės, kaip jie vadina, tiesiog sidabras. Sidabras, kuris duoda pelną miestui, vyksta labai greitas jos transportavimas, nes gaudoma yra tarsi tuntais. Didžiuliais tinklais, valtimis, kurios būna tiesiog pilnos, kupinos“, – aiškina Klaipėdos universiteto restauruotoja Akvilė Poškienė.

O tada silkes krovė į statines, jas į laivus, kurie skubėdavo į Baltijos uostus. Vienas iš jų ir buvo Klaipėda.

„Ta inžinerinė sistema rodo tokį ilgalaikį silkės sandėliavimą. Nes jei jis būtų momentinis, būtų užtekę silkių statinių. Ir tas šaldymo–laikymo procesas rodo, kad Klaipėda atliko labai svarbų vaidmenį tuometiniame mūsų regione“, – sako R. Nabažaitė.

Kai archeologai kubilus restauruos, juos pamatyti galės visi norintys. Dabar mokslininkai svarsto kur kubilus eksponuoti. Vienas variantas yra tai daryti universiteto erdvėse, antrasis – muziejuje.

Taip pat archeologai kreipiasi į verslininkus – gal kuris gaminantis ar pardavinėjantis žuvį norės pas save įkurti XIX-ojo amžiaus kubilus ir taip ne tik populiarins archeologijos mokslą, bet ir skatins lankytojus domėtis Klaipėdos istorija.