Tyrimas: 2 iš 5 gyventojų neužtikrinti dėl savo pragyvenimo sulaukus pensijos

Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

„Atliekant gyventojų finansinės sveikatos vertinimą paaiškėjo, kad ilgalaikis finansinis atsparumas ir saugumas – gyventojų silpnoji pusė.

Visiškai užtikrinti dėl turimų santaupų ar kaupiamų lėšų, kurių pakaktų pakankamam pragyvenimo lygiui senatvėje, nurodo esantys tik 5 proc. respondentų“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 36 proc. gyventojų yra tik šiek tiek užtikrinti dėl to, kad jų turimų ar kaupiamų lėšų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pensijoje, tuo metu 13 proc. nurodo, kad dėl to yra užtikrinti iš dalies.

Mažiau saugumo jaučia moterys

Pasak J. Cvilikienės, „Swedbank“ sudarytas Finansinės sveikatos indeksas išryškino pasirengimo finansiškai saugiai senatvei skirtumus tarp lyčių.

„Diskusijos apie pajamų ir karjeros galimybių skirtumus tarp lyčių vyksta jau seniai. Tačiau, kaip rodo tyrimas, skirtingos finansinės galimybės yra ne tik šiandienos, bet ir ateities problema – moterys yra mažiau nei vyrai užsitikrinusios finansinį saugumą sulaukus senatvės.

Tarp sakančių, kad neturi visiškai jokių santaupų ateičiai ir nekaupia senatvei yra 47 proc. moterų ir 35 proc. vyrų“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Finansų instituto vadovė pažymi, kad, remiantis šių metų „Sodros“ duomenimis, atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų per metus padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – dabar vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 proc. daugiau nei moterys.

Pasak ekspertės, tai vėliau atsispindės ir skirtingose valstybės mokamos senatvės pensijos sumose. 

„Esant tokiai situacijai moterys patenka tarsi į užburtą ratą. Mažesni jų gaunami atlyginimai reiškia ir kiek mažesnes galimybes taupyti ar kitaip kaupti senatvei.

Kita vertus, mažesnės jų būsimos „Sodros“ pensijos perspektyvos indikuoja būtinybę ieškoti galimybių kaupti daugiau papildomai“, – sako J. Cvilikienė.

Kasdienių įpročių ir žinių svarba

Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, kiekvieno mūsų gebėjimai užsitikrinti finansiškai aprūpintą senatvę priklauso ne tik nuo mūsų gaunamų pajamų, bet ir nuo kitų tarpusavyje itin glaudžiai susijusių dalykų − finansinės elgsenos bei žinių. 

„Finansinių žinių turėjimas nebūtinai užtikrina tvarią finansinę elgseną. Tai įrodo faktas, kad nuo atlyginimo iki atlyginimo gali gyventi ir mažas, ir pakankamai dideles pajamas gaunantys žmonės.

Vis dėlto, finansinių žinių trūkumas neišvengiamai mažina galimybes priimti finansiškai naudingiausius sprendimus, įskaitant ir pasirengimą senatvei“, – pažymi J. Cvilikienė.

Kaip atskleidžia Finansinės sveikatos indeksas, matuojantis gyventojų finansinį raštingumą bei gebėjimus, Lietuvos gyventojų žinios vertinamos vidutiniškai, t.y. 55 balai iš 100 galimų.

Todėl, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, gyventojams itin svarbu gerinti savo finansines žinias, o tuomet pagal jas koreguoti ir savo finansinę elgseną.

„Kryptingai siekdami balanso savo kasdieniuose finansuose, susikursime galimybę pasirūpinti ir savo ateitimi.

Jei nuolat seksime savo išlaidų ir pajamų balansą, gebėsime identifikuoti tas išlaidas, kurių galime atsisakyti idant atrastume erdvės taupymui ir kaupimui, laikysimės savo numatyto biudžeto, mums greičiausiai pavyks pasiekti ir ilgalaikių finansinių tikslų. Bene svarbiausias iš jų – finansiškai saugi senatvė“, – teigia J. Cvilikienė.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2023 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.