Turizmui - smūgis po smūgio, bet vasara pajūryje nebuvo bloga

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienė, vien tai, kad vandens temperatūra Baltijos jūroje šiemet mėnesį išsilaikė viršydama 20 laipsnių šilumos - buvo stebuklas.

Taigi, šiltas vanduo jūroje buvo turistų ir poilsiautojų traukos objektas. Nemažai lietuvių nusprendė neskristi į Turkiją ar kitas šalis, nes karštas oras ir šiltas vanduo buvo čia pat, vietoje.

Vargina nežinia

"Žinoma, gąsdina kylančios kainos ir dabartinė situacija. Anksčiau galėdavome drąsiai sakyti, kad esame pigesni, kviesti pailsėti pas mus. Dabar kainų atžvilgiu nesame labai konkurencingi, nes Lietuva darosi gana brangi šalis. Tai kelia nerimą, nežinia, kas bus toliau, kai išgirsime apie naujas elektros, vandens, kuro kainas. Vargina nežinia. Jeigu kainos dar labai stipriai augs, tai turizmo sektoriui išgyventi vėl bus labai sunku.

Kai viešbučiai buvo įperkami, žmonės daugiau keliavo, bet jeigu jie bus neįperkami... Žinoma, turistai vis tiek keliaus, bet jų kelionės bus trumpesnės, mažiau užsisakys kokių nors paslaugų„, - “Vakarų ekspresui" sakė R. Savickienė.

Ji šią vasarą dalija į dvi dalis. Viena, kai oras buvo prastesnis, mažiau vietinių turistų, t. y. iš Lietuvos, atvyko į Klaipėdą. O kita vasaros dalimi, ir ypač rugpjūčiu, džiaugiasi visas smulkiojo verslo sektorius: apgyvendinimo, maitinimo ir kitos įstaigos.

„Akivaizdžiai matėme, kad svečių netrūko. Iš principo pati vasara buvo nebloga ir darbinga, turistų skaičius tikrai didesnis nei ankstesniais metais. Savaitgaliais viešbučiai buvo užimti. Labai džiaugiuosi, kad po truputį atsigauna turizmas, kad prasideda turistinis judėjimas, kad žmonės vėl nori keliauti“, - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

Daugiau užsienio turistų

Klaipėda galėjo pasidžiaugti, kad sugrįžo kruiziniai laivai. Pernai jų buvo atvykę tik du, šiemet jų bus tikrai daugiau nei 50. Uostamiestyje vasara nesibaigia su pirmąja rugsėjo diena. Kruizinių laivų ir turistų grupių iš Latvijos, Estijos ir kt. laukiama atvykstant iki pat spalio. Tikimasi, kad uostamiestyje rugsėjis bus graži vasaros tąsa.

Pasak R. Savickienės, pastaruosius dvejus metus uostamiestyje pagrindiniai turistai buvo iš Lietuvos, o šiemet jau pradėjo grįžti ir užsienio turistai. Žinoma, 2019 metų srautų jie nepasiekia, bet jų jau buvo žymiai daugiau nei pernai. Be visų kitų dalykų, įtakos turėjo ir karo grėsmė. Jei ne ji, potencialių turistų mūsų krašte galėjo būti dar daugiau.

Kai kuriose šalyse buvo nerekomenduojama vykti į Baltijos šalis.

„Turėjome tokių turistų, kurie sakė planavę vykti su draugais, bet šie išsigandę“, - sakė R. Savickienė.

Jos teigimu, liepą rusų kalbos turizmo centre prireikė dažniau nei ankstesniais laikotarpiais. Buvo ir ukrainiečių, keliaujančių Lietuvoje iš vieno miesto į kitą, ir turistų iš Rusijos, iš Baltarusijos. Beje, po truputį į Klaipėdą jau grįžta ir vokiečiai.

VILIONĖS. Pajūrio kurortai turistus ir poilsiautojus bandė vilioti gausybe renginių. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Klaipėda - trečias žaidėjas

Klaipėdos turizmo centro vadovė atkreipia dėmesį į tai, kad keičiasi žmonių atostogavimo ypatumai. Jie nori daugiau erdvės, didesnės distancijos aplink save, nebenori grūstis pliaže, kai paklotėlis klojamas prie paklotėlio, pageidauja žaidimų aikštelių vaikams ir kt.

Klaipėdoje šią vasarą buvo ypač gausu renginių, kurie pritraukė ir daug dalyvių į miestą, ir svečių, atvykusių į juos - ir „Europiada“, ir Jūros šventė, ir džiazo festivalis, net karinių laivų su daugybe kariškių vizitai traukė žiūrovus. Tad smulkusis uostamiesčio verslas labai skųstis vasara tikrai negalėtų.

"Visi svečiai, manau, davė ekonominės naudos ir mūsų uostamiesčiui. Beje, pandemija truputį mums padėjo kaip miestui. Per tuos dvejus pastaruosius metus lietuviai atrado Klaipėdą kaip vietą, kurioje galima poilsiauti. Anksčiau prie jūros būdavo važiuojama į Nidą arba į Palangą, o dabar atsirado trečias lygiavertis žaidėjas - Klaipėda. Jos paplūdimiuose galima ilsėtis ramiau ir erdviau. Platesnis paslaugų sektorius, gyventi ir maitintis galima šiek tiek pigiau ir t. t. Kartais didesni miestai gali pasiūlyti daugiau nei viena Jono Basanavičiaus gatvė.

Buvo tokių žmonių, kurie užėję pas mus į centrą teiravosi, kas vyks Klaipėdoje, nes išsinuomoję apartamentus visam mėnesiui. Yra ir iš Vilniaus atvykusių žmonių, dirbančių nuotoliniu būdu", - pasakojo R. Savickienė.

Atrandamas vandens sportas

Pasak Klaipėdos turizmo centro vadovės, galima sakyti, kad uostamiestyje atrandamas vandens sportas. Poilsiautojai nori plaukioti ir vandens dviračiais, ir valtelėmis, ir kanojomis, ir baidarėmis.

"Keičiasi požiūris į vandens pramogas. Atrodytų, kad banglentėmis plaukioja tik jauni vyrukai. Jomis jau pradeda domėtis ir moterys, ir maži vaikai, atsirado banglenčių stovyklos vaikams. Plaukiojimas banglentėmis tampa vos ne šeimos sportu, laisvalaikio praleidimo būdu. Anksčiau, būdavo, matai ant mašinos stogo vežamą pripučiamą valtį, dabar vis dažniau gali pamatyti vandenlentes.

Žmonės vis labiau nori būti gamtoje ir ilsėtis aktyviai", - mano R. Savickienė.

ATRADIMAS. Šią vasarą vis daugiau poilsiautojų domėjosi banglentėmis. Buvo organizuotos banglenčių stovyklos vaikams. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Palangoje užsieniečių daugiau

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė sako, kad turistų akivaizdžiai šią vasarą buvo ne mažiau nei priešpandeminį laikotarpį ar net daugiau. Pagrindinis atostogautojų srautas ir čia buvo Lietuvos gyventojai. Tačiau šie metai, palyginti su ankstesniais dvejais, buvo dosnūs užsienio svečių. Jų buvo iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Šveicarijos, net Italijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos, JAV ir kt. Suprantama, jog dėl tam tikrų aplinkybių sumažėjo turistų iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Per pastaruosius dvejus metus daugelis keliavo po savo šalis, tad šiais metais rinkosi keliauti į kitas valstybes. Todėl labai džiaugiamės, kad mūsų svečiai iš užsienio pasirinko Lietuvą ir Palangos kurortą“, - sako R. Kmitienė.

Jos teigimu, šiemet sulaukta itin daug labai gražių atsiliepimų apie atsinaujinusią ir išgražėjusią Palangą. Svečiai pasakojo, kad Palangoje lankėsi prie dešimt ar penkiolika metų ir atvykę dabar neatpažįsta kurorto. Palangiškiams, žinoma, svarbiausia tai, kad jie pasižada atvykti rudenį, žiemą ir pavasarį.

MAISTAS. Savaitgaliais barai ir restoranai buvo pilni ir Klaipėdoje, ir Palangoje, ir Neringoje. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Palanga irgi viliojo renginiais

Tarp naujausių atostogų praleidimo tendencijų Palangoje R. Kmitienė išskyrė tai, kad daugėja ilgojo vaikščiojimo trasų gerbėjų.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai noriai bando savo jėgas mindami dviračio pedalus iki Šventosios ar Klaipėdos, bėgioja ir sportuoja sveikatingumo take „Labrytys“, vaikštinėja ir kvėpuoja jūros druskos bei pušų sakais prisotintu oru Birutės parke, mėgaujasi parko bei gamtos ramybe.

Naujausia pramoga, sulaukusi didžiulio susidomėjimo - Palangos apžvalgos ratas. Naujos emocijos bei potyriai pakilus į 45 metrų aukštį...

Didžiulio dėmesio susilaukė vykęs Palangos parko festivalis. Palangos gintaro muziejaus parteryje, rožyno apsuptyje, pasirodė akordeono meistras Martynas Levickis, Birutės parko rotondoje vyko išskirtinio formato Andriaus Mamontovo koncertas. Pirmą kartą Palangos kurorto muziejaus istorijoje muzikos renginys buvo surengtas jo kiemelyje - čia koncertavo Monika Liu. Renginių tikrai buvo labai daug, visų ir neišvardinsi.

R. Kmitienė sako, kad šiemet sulaukta labai daug gerų atsiliepimų ir apie maitinimo įstaigas.

Palangoje ir Šventojoje šią vasarą veikė per 300 kavinių, restoranų bei restoranėlių.

Turizmo centro direktorė paneigė gandą, kad Palangoje maisto kainos kosminės. Jos teigimu, J. Basanavičiaus gatvėje galima papietauti už 6 eurus, į šią kainą įskaičiuota sriuba bei pasirinktinai vienas iš dešimties tądien siūlomų karštųjų patiekalų.

PRAMOGOS. Kiekvienas kurortas poilsiautojams stengėsi pasiūlyti kuo daugiau įvairiausių pramogų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rudeniop keičiasi svečiai

R. Kmitienė taip pat sako, kad turizmo sezonas Palangoje nesibaigia rugsėjo 1 dieną. Keičiasi tik kurorto svečiai. Prasidėjus mokslo metams sumažėja poilsiaujančių šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais. Aksominį rugsėjo klimatą yra pamėgę vyresniojo amžiaus žmonės arba tie, kuriems mielesni vėsesni orai, kai nėra tokios kaitrios saulės, bei malonūs pasivaikščiojimai pajūriu ir pušynais.

„Pastebėjome, kad daugelis renkasi Palangą dirbti nuotoliniu būdu. Kai kurie žmonės net priima sprendimą persikelti gyventi į Palangą. Apie tai liudija statistiniai duomenys: per pastaruosius trejus metus Palangos gyventojų skaičius išaugo beveik tūkstančiu“, - sako Palangos turizmo centro direktorė.

Neringa nebuvo sausakimša

"Atsižvelgdami į tai, kad tarptautinis turizmas pasaulyje atsigauna ir viršija ikipandeminius rekordus, šią vasarą turėjome kuklius lūkesčius. Žinojome, kad dalis pandemijos laikotarpiu Neringoje laiką leidusių vietinių turistų atostogoms rinksis įvairias užsienio šalis.

Vasaros pradžia nedžiugino orais. Tai visuomet lemia mažesnius srautus. Įkaitus orams, srautai ženkliai padidėjo, nakvynės vietos sparčiai pildėsi, bet Neringa nebuvo sausakimša. Mūsų apklausti viešbučiai skirtingai vertino vasarą. Dalis sakė, kad sezoną vertina 6-7 balais, dalis labai gerai, davė ir 10 balų„, - sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila" direktorė Edita Lubickaitė.

Pasak jos, viešbučiai, kurie daugiausia dirbdavo su užsienio turistų grupėmis, šią vasarą sulaukė žymiai mažesnio turistų skaičiaus, tie, kurie turi savo nuolatinius individualius lietuvius klientus, turistų trūkumu nesiskundė.

Didesnes pasekmes pajuto maitinimo sektorius, juos labiau palietė ne tik srautų sumažėjimas, bet ir kainų kilimas.

Šią vasara Neringoje mažiau sulaukta užsienio turistų, ypač iš šalių, visuomet buvusių Neringos top penketuke: vokiečių ir dėl akivaizdžių priežasčių rusų ir baltarusių. Užsienio šalių grupių rezervacijos buvo atšaukiamos dėl karo Ukrainoje (atšaukė gegužę) bei sudėtingos situacijos su Kaliningradu (atšaukė liepą). Atšaukimo motyvas - žmonės bijo neaiškios situacijos, todėl kelionėms renkasi kitas, toliau nuo karštojo taško esančias vietoves.

Pasak E. Lubickaitės, šiais metais apgyvendinimo kainos kilo, tačiau ne visose įstaigose ir ne visur privačiame sektoriuje. Per vasarą verslas derino kainas, atsižvelgdamas į turistų srautus. Kai kur birželio kainos buvo mažinamos iki 50 proc. Maitinimo įstaigose kainos išaugo 15-20 proc. Viešbučių kainos kilo apie 10 proc. arba net išliko tokios pačios. Beje, viename Italijos kurortų viešbučių paslaugos pabrango 2,5 karto.

Sezonas ir Neringoje nesibaigė rugpjūčio 31 d. Rugsėjį kurorte laukia daug įdomių kultūrinių renginių, simpoziumų, plenerų. Rudenį, kai turistų ir poilsiautojų srautai atslūgsta, kainos sumažėja. Taigi rugsėjis jau daug metų yra mėgstamas turistų mėnuo Neringoje.

TURISTAI. Šiemet pajūrio kurortuose jau buvo daugiau turistų užsieniečių.Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Po kovido mes labai tikėjomės atsigauti, o Ukrainoje prasidėjęs karas labai pakenkė turizmui. Turistų srautai labai sumažėjo, žmonės išsigando to nesaugumo jausmo. Daugelis Lietuvos gyventojų išvažiavo iš šalies į šiltuosius kraštus, pirkosi butus užsienyje. Karas padarė didelę įtaką ir vietiniam, ir užsienio turizmui. Mes dar neatsigavome nuo vieno smūgio, o jau kirto kitas. Trečias smūgis - energijos kaštai. Dabar labai pasikeitė žmonių įpročiai: jie seka orų prognozę ir savo išvykas prie jūros planuoja vos ne paskutinę minutę.

Verslui tai blogai: negali planuoti maisto kiekio ir t. t. Birželis buvo labai šaltas. Liepą, rugpjūtį, kai išgražėjo orai, žmonių buvo daug: ir restoranai buvo pilni, ir viešbučiai. Mano širdis džiaugiasi, kad lietuviai atrado Lietuvą ir pajūrį.

Tik truputį liūdna darosi, kai suvedi balansą tarp įplaukų ir sąnaudų. Tai liūdnoji mūsų verslo pusė, turint omenyje energijos kaštus, infliaciją ir žaliavų pabrangimą. Mūsų viešbučių kainos yra mažiausios Europoje, net palyginti su estais ir latviais. Jos šią vasarą nekilo. Kaip gali jas kelti, jeigu nėra užsienio turistų. Nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio kainos visada yra aukštesnės.

Maisto kainos kilo, bet tikrai ne tiek, kiek turėtų. Mums energijos kaštai pakilo nuo 240 iki 340 proc. Labai pagelbėjo sumažintas PVM, tai padėjo daugeliui restoranų išgyventi ir sumokėti didesnius atlyginimus. Mes prašome Vyriausybės tai tęsti ir padėti visiems atsistoti ant kojų. Mums kaupti nėra iš ko, reikia sumokėti atidėtus mokesčius. Viešbučiai turi apie 14 mln. atidėtų mokesčių, o restoranai - apie 50 mln. eurų.

Dabar mes asociacijoje rengiame vadinamąjį cepelinų indeksą ir parodysime, kiek realiai pakilo populiariausių patiekalų savikaina ir kiek padidintos kainos. Pavyzdžiui, sušių savikaina pakilo apie 46 proc., o kaina augo tik apie 10 proc. Pakilusios kainos jau smogė turizmui, tik dabar tą smūgį dar amortizuoja turistų srautas. Galima pasidžiaugti, kad lietuviai yra atradę Lietuvą ir labai aktyviai keliauja, o kai geras oras, suplūsta į pajūrį. Noriu pasidžiaugti, kad labai daug gerų restoranų atsidarė tiek Nidoje, tiek Palangoje: yra kur eiti ir aukščiausias lygis.

Esu klaipėdietė, džiaugiuosi uostamiestyje atidarytu restoranu „Baltas ruonis“ prie jūros, restoranu „Toli nuo klasikos“, „Dešimt tiltų kiemu“, gastrobaru, suradusių klaipėdietiškų receptų, ir kt. Labai smagu, kad jie visi turi kažką savita.