Tūkstančiai ukrainiečių ieško darbo

„Vakarų ekspresas“ jau kovo pradžioje aprašė profesionalios kirpėjos Annos istoriją, kuri su vaikais pabėgo nuo karo Ukrainoje, Lietuvoje rado prieglobstį, o labai greitai ir darbą kirpykloje „Gulbė“.

Statistiniai duomenys rodo, kad apie trečdalis 18-65 metų amžiaus karo pabėgėlių iš Ukrainos aktyviai ieško darbo Lietuvoje - daugiau nei 7 000 jau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje visoje Lietuvoje.

Pasak Užimtumo tarnybos vyriausiosios specialistės Aušros Kaluzevičienės, balandžio 4 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruota 1 112 karo pabėgėlių iš Ukrainos, apsistojusių Klaipėdos apskrityje, iš jų 692 (62 proc.) - Klaipėdos mieste.

„Labiausiai ukrainiečiai pageidautų dirbti pagalbiniais darbininkais, prekybos salės darbuotojais, valytojais, pardavėjais, kambarinėmis, pakuotojais, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjais, siuvėjais, virėjais, padavėjais, virtuvės darbininkais“, - sako A. Kaluzevičienė.

Pasak jos, Klaipėdos apskrityje jau įdarbinti 178 karo pabėgėliai iš Ukrainos. Darbo pozicijos įvairios. Daugiausia tai pagalbiniai darbininkai, valytojai, virėjai, prekybos salės darbuotojai, padavėjai, virtuvės darbininkai, pakuotojai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas anksčiau „Vakarų ekspresui“ yra minėjęs, kad siekiama Klaipėdos švietimo įstaigose įdarbinti pedagoginį išsilavinimą turinčias ukrainietes.

Taip būtų sudaryta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečių vaikams mokytis Klaipėdos mokyklose ir gimtąja kalba.

Kviečia ukrainiečius

Skelbdamos darbuotojų paieškos skelbimus Lietuvos įmonės atskirai nurodo, kad pretenduoti į darbo vietą kviečiami ir ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 4 500-5 000 laisvų darbo vietų, kurias galėtų užimti žmonės, nemokantys lietuvių kalbos.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdos apskrityje beveik 200 darbdavių į 705 laisvas darbo vietas įdarbintų ne tik Klaipėdos apskrities gyventojus, bet ir ukrainiečius.

Daugiausia laisvų darbo vietų yra virėjams, pagalbiniams darbininkams, valytojams, suvirintojams, vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojams, žuvies produktų gamybos įrenginių operatoriams, elektroninių komponentų surinkėjams, padavėjams, šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos montuotojams, apdailininkams, indų plovėjams, plataus profilio statybininkams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, elektrikams.

Pasak A. Kaluzevičienės, ukrainiečiai yra motyvuoti dirbti, dažnai sutinka dirbti ir kvalifikacijos neatitinkantį darbą. Siekia užsidirbti pinigų pragyvenimui svetimoje šalyje.

Beje, ukrainiečiai Klaipėdos darbo rinkoje buvo aktyvūs ir iki prasidedant karui. Per 2022 m. sausio-kovo mėn. Užimtumo tarnyba gavo 142 Klaipėdos apskrities įmonių prašymus išduoti leidimus dirbti Ukrainos piliečiams, dauguma šių prašymų - sausio ir vasario mėn.

Šiuo metu ukrainiečiams nebereikia leidimų dirbti, įsidarbinti jie gali iškart, kai tik užsiregistruoja Migracijos departamente.

Įdarbina didžiosios įmonės

Antrą vietą tarp sparčiausiai Europoje augančių įmonių užimančio startuolio „Kilo Health“ vienas įkūrėjų Tadas Burgaila sako, kad jau iki karo Ukrainoje jo vadovaujamoje įmonių grupėje Lietuvoje dirbo beveik dvi dešimtys ukrainiečių.

„Pradžioje karas įdarbinimo procesą sustabdė, buvome susitelkę ties tiesiogine pagalba karo pabėgėliams“, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Burgaila.

Anot jo, dabar procesas vėl atnaujinamas ir bus aktyviai siekiama pritraukti daugiau ukrainiečių. Įmonė ieško darbuotojų ir darbui Klaipėdoje.

„Praėjusį mėnesį pas mus pradėjo dirbti dar 6 ukrainiečiai, planuojame priimti daugiau“, - sako T. Burgaila.

Iš viso „Kilo Health“ Lietuvoje dirba per 600 žmonių. Vidutinis darbo užmokestis įmonėje siekia 3 130 eurų prieš mokesčius.

Aktyviai ukrainiečius vilioja ir didieji Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai. Prekybos tinkle „Iki“ jau dirba 85 nuo Rusijos sukelto karo pasitraukę Ukrainos piliečiai.

Edita Jakučionytė-Lukšė, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „Palink“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė, sako, kad artimiausiu metu planuojama įdarbinti dar bent 30 žmonių iš Ukrainos.

„Darbuotojai iš Ukrainos mūsų prekybos tinkle dažniausiai imasi salės darbuotojų ir kasininkų-pardavėjų pareigų. Esame tikri, kad garantuota darbo vieta, finansinė parama, suteikiamos papildomos vertės prisidės prie lengvesnės jų integracijos“, - sako E. Jakučionytė-Lukšė.

Papildoma parama

Beje, prekybos tinklas „Iki“ įdarbintiems ukrainiečiams suteikia 500 eurų išmoką dovanų kortelėmis, visas socialines garantijas ir papildomą sveikatos draudimą.

Pirmuosius tris darbo mėnesius ukrainiečiams prie atlyginimo suteikiamos 100 eurų vertės dovanų kortelės, o po šešių mėnesių bus išmokėta dar 200 eurų dovanų kortelėmis. Vaikų turintiems darbuotojams skiriamas ir papildomas mokinio krepšelio priedas.

Užimtumo tarnyba informuoja, kad ukrainiečiams pavyksta susirasti darbo vietas ir pagal turimas aukštos kvalifikacijos specialybes, su atlyginimais, siekiančiais 2 000 eurų. Tačiau akivaizdu, kad didžioji dalis įsidarbina už atlyginimą, artimą minimaliam.

Taip yra užpildomos darbo vietos, į kurias patys Lietuvos piliečiai nelabai veržiasi. Todėl didelių grėsmių, kad ukrainiečiai užims vietinių žmonių darbo vietas bet jau kol kas nėra.

Kaip nėra ir didelio pabėgėlių srauto į mūsų šalį. Oficialiai skelbiama, kad iš Ukrainos nuo karo jau pabėgo apie 4,2 milijono žmonių. Tik apie 1 procentas jų pasirinko Lietuvą.

„Vakarų ekspreso“ kalbintas verslininkas sakė, kad jau yra ir tokių istorijų, kai į Lietuvą atvystantys pabėgėliai iš Ukrainos nesusigundo ir siūloma 1 000 eurų alga ir pasirenka kelią emigruoti toliau į Vakarų Europą.

Rengia susitikimus

Ukrainiečių integracija į Lietuvos darbo rinką vyksta labai aktyviai.

„Suprantame, kad atvykusiems į Lietuvą Ukrainos žmonėms labai svarbu įsitvirtinti ir kurti pridėtinę vertę Lietuvoje. Dedame visas pastangas, kad jau registracijos centruose žmonės sužinotų apie įsidarbinimo galimybes, gautų pirmuosius darbo pasiūlymus.

Kiekvienam norinčiam dirbti ir atvykusiam į Užimtumo tarnybą įsipareigojame pateikti darbo pasiūlymą per vieną dieną nepriklausomai nuo pasirinktos gyvenamosios vietos Lietuvoje. Nuo šiol didžiuosiuose miestuose konsultacijas teikiame ir ukrainiečių kalba“, - anksčiau sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Užimtumo tarnyba rengia Ukrainos piliečių susikimus su darbdaviais, kad šie susirastų darbą ir kuo sėkmingiau įsitvirtintų visuomenėje.

Klaipėdoje vakar „Kultūros fabriko“ (Bangų g. 5A) patalpose vyko kontaktų mugė, kurioje ukrainiečiai galėjo susitikti su darbdaviais. Į ją buvo pakviesti Klaipėdos pramonės, prekybos sektoriaus įmonių atstovai.

Po savaitės Klaipėdoje planuojama surengti kontaktų mugę su paslaugų sektoriaus įmonių atstovais.

Kartu vyksta ir kitų šalių piliečių įdarbinimo procesai. Aktyviai darbo Lietuvos įmonėse ieško baltarusiai ir Rusijos piliečiai.

Per 2022 m. sausio-kovo mėn. Užimtumo tarnyba gavo 68 Klaipėdos apskrities įmonių prašymus išduoti leidimus dirbti Baltarusijos (43) ar Rusijos Federacijos (25) piliečiams.