Tinkamas metas susimąstyti apie maistą

„Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ūkininkas yra gerbiamas. Pas mus kalbama apie informacines, kosmines technologijas, lazerius ir kt., o į žemės ūkį žiūrima kaip į kažkokią atgyveną. Tai man visada kėlė susirūpinimą. Juk ir lazeriai, ir kosminės technologijos puikiausiai taikomi tame pačiame žemės ūkyje ir jų poreikis didžiulis. Nežinau, ar Vyriausybės požiūris kada nors pasikeis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė buvęs žemės ūkio ministras, dabar Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

„Lietuvos žemės ūkis yra modernus, o maisto pramonė labai gerai išvystyta. Importo rinkos, maisto produktų tiekėjai yra diversifikuoti, taip pat daug kokybiškų maisto produktų yra gaminama šalies vidaus rinkoje. Tai lemia, kad nutrūkus vienų ar kitų produktų importui iš vienų šalių, jų galime atsivežti iš kitų“, - teigia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Rekomendacijas verčia įstatymais

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas mano, kad Žemės ūkio ministerijos atstovai turėtų labai glaudžiai bendradarbiauti su ūkininkais. „Europos Sąjunga (ES) duoda rekomendacijų dėl mėšlo, dėl kitų dalykų, o mūsų žemės ūkio ministras iš karto viską tvirtina įstatymu“, - sako jis.

Paklaustas, ar Klaipėdos krašto ūkininkai tikisi Vyriausybės pagalbos, V. Buivydas atsakė: „Nelabai. Ji vis tiek turės surinkti mokesčius. Per pandemiją verslui ir kitiems dalykams skirti pinigėliai jau išleisti. Tikrai nemanau, kad mūsų Vyriausybė turi kokį nors didelį rezervą.“

B. Markauskas teigia, kad žemės ūkio sektorius ES yra reguliuojamas. Anot jo, jeigu mūsų vartotojai galėtų mokėti už produktus tiek, kad ūkininkai išgyventų be paramos, jiems būtų tik geriau. Tačiau, jeigu įstojome į ES, reikia laikytis žaidimo taisyklių.

„Vyriausybės dėmesio tikrai pasigendame. Viską reikia įrodinėti ir išmušinėti per kraują, kad ištikus krizei būtų paremtas vienas ar kitas sektorius. Neretai pasakoma - jeigu trūks produktų, jų įsivešime. Bet gali taip nutikti, kad kai kurių produktų neturėsime iš kur įsivežti“, - kalbėjo buvęs žemės ūkio ministras.

Ūkininkai neverkšlena

"Gal per daug nepanikuokime, nebus tos krizės. Bet kainos ir situacija pasaulinėje rinkoje yra nevaldomos. Sako, ūkininkai verkšlena, kad jiems blogai. Jie neverkšlena, tik pasako apie situaciją. Jeigu valstybės tarnautojams būtų pranešta, kad atlyginimai jiems bus mokami tik už 11 mėnesių, manote, jie neverkšlentų? - klausia ūkininkas V. Buivydas.- Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad ūkininkas yra turtingas.

Bet jis tik turi darbui reikalingas priemones, kurios apie 80 proc. priklauso bankui. Kad ir kaip būtų, bet kuriuo atveju ūkininkas yra įpareigotas užauginti produkciją ir atsiskaityti su bankais. Visais laikais jis neturi kur trauktis ir ūkininkauti net karo metu. Juk ir Ukrainoje šiuo metu ūkininkaujama.

Labai sudėtingas laikotarpis. Turime padėti Ukrainai ir patys išgyventi. Mums dar gerai, pas mus nėra karo. Jeigu duona pabrangs keliais ar keliasdešimčia centų, dėl to gyvensime."

Stringa detalių tiekimas

Pasak Ūkininkų sąjungos pirmininko, Lietuvos ūkininkas neturi galimybių sukaupti kuro, elektros, transporto detalių ir kt. rezervų. "Jeigu kas sugenda, didelė problema gauti detalių. Užsisakiau detalę, kurios reikia traktoriui per šienapjūtę, tai ją gausiu tik birželio 6 d. Matyt, gamyklose Vakarų Europoje yra kokių nors sutrikimų.

Jeigu per darbymetį kas nors suges, vadinasi, su ta technika nebedirbsi tais metais. Būdavo, detalę gauni per savaitę dvi, o dabar beveik 2,5 mėnesio reikia laukti", - pasakojo ūkininkų atstovas.

Kitas dalykas, apsunkinantis ūkininkų gyvenimą, - nežinia, iki kiek kils energetinių resursų kainos. Pasak pono Vidmanto, jeigu pasakytų, iki kiek, būtų galima nors kažkiek pasiruošti.

Trąšos pabrango 6 kartus

Dar viena bėda - trąšų stygius. Pats V. Buivydas trąšų nenaudoja, jo ūkis ekologinis. „Mums sakoma - mažiau jų dėkit. Bet juk trąšų ūkininkai deda todėl, kad gautų didesnį derlių. Lietuvai užteks to derliaus, tik gal mažiau eksportuos, bet pasaulyje didės badas“, - mano ūkininkas.

Lietuvos ūkininkai trąšas perka iš AB „Achema“, tačiau bet kuriuo atveju baltarusiškos, rusiškos trąšos buvo pigesnės. Rusijoje trąšų gamybos sąnaudos yra mažesnės, ir ištekliai, ir darbo jėga pigesni. Beje, trąšoms gaminti yra naudojamos dujos. Visa tai atsispindi trąšų kainose. Dabar nebebus nei rusiškų, nei baltarusiškų trąšų. Ūkininkai sako, kad trąšos šiuo metu yra pabrangusios 6 kartus.

Duonos kaina nebrangs kartais

Žinia, Klaipėdos kraštas nėra grūdų aruodas kaip vidurio Lietuva.

Mūsų ūkininkai labiau nuskriausti, nes pas mus daugiau kritulių iškrenta, žemės būna labiau užmirkusios, rūgštesnės ir derlius mažesnis nei kitoje Lietuvos dalyje", - sako Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak jo, nėra taip, kad 100 proc. produkcijos kainos sudaro trąšų kaina. Ji sudaro 10-20 proc., kitą dalį - technikos amortizacijai skirtų lėšų procentas ir kt.

V. Buivydo manymu, ūkininkų produkcijos kaina tikrai neišaugs 6 kartus, kaip kad trąšų.

„Šiemet rinkoje produktų pertekliaus nebus. Nemanau, kad ūkininkai labai plėšikautų užkeldami dideles kainas. Supirkėjai irgi susitikę tariasi, kiek jie gali mokėti. Grūdų kaina duonos kainoje sudaro tik 10-20 proc. Tikrai nemanau, kad duonos kaina brangs kartais, tik kažkiek procentų“, - sakė ūkininkas.

„Aš irgi esu įsitikinęs, kad Lietuvoje nepritrūks maisto. Šiandien ūkininkai sako, kad išaugusios energetinių resursų, kuro, trąšų kainos vers mažinti trąšų kiekį. Žmonėms gali atrodyti tai patrauklu, tačiau tai neišvengiamai mažins derlių.

O Europa ir Lietuva turi įsipareigojimų ir kitoms valstybėms. Kadangi mes daug grūdų eksportuojame, iš mūsų tikėsis, o bet koks derliaus sumažėjimas keltų didelį nerimą“, - mano B. Markauskas.

Rizikinga priklausyti nuo importo

B. Markausko manymu, dabar tinkamas metas mums susimąstyti dėl maisto. "Būdamas žemės ūkio ministru sakydavau, kad net jeigu kiltų karas, žmonėms vis tiek pirmiausia reikia pavalgyti.

Didžiulė rizika priklausyti nuo importuojamo maisto, o ne nuo to, ką pats užsiaugini.

Tam tikrą nerimą man kelia ir ES bendroji žemės ūkio politika. Taip, svarbu ir žalumas, ir ekologija, bet mes turime stengtis užsiauginti maisto tiek, kad mums pakaktų", - sakė jis.

Pasak jo, Lietuvoje įvairūs sektoriai išgyveno dideles krizes. O paukštininkystė ir kiaulininkystė šiandien yra ant išgyvenimo ribos. Gerai, kad turime nemažą rezervą. Grūdų užsiauginame tris kartus daugiau, nei patys suvartojame, pieno taip pat turime. Tik kiaulienos jau kurį laiką įsivežame.

Trumposios maisto grandinės

B. Markausko teigimu, labai svarbus dalykas yra trumposios maisto grandinės, t. y. kuo daugiau produktų turėtų būti užauginama vietoje ir suvartojama. Dietologai, mokslininkai, medikai sako, kad žmogaus organizmas yra geriausiai prisitaikęs prie vietinės produkcijos.

„Kai mes lietuvišką sūrį “Džiugas„ vežame į Ameriką, o tokį pat atsivežame iš Prancūzijos, įsivaizduojate, kiek sudeginama kuro? Pasaulis, Europa ir Lietuva turi apie tai galvoti“, - sako Klaipėdos rajono meras.

Pasak jo, apie tas trumpąsias maisto grandines kol kas tik šnekama. Pirmiausia apie jas galvojama kalbant apie viešąjį sektorių: mokyklas, darželius, ligonines. B. Markausko manymu, kol nebus poreikio, kol vartotojas neieškos tokios produkcijos, tol nieko nebus.

Žinoma, vartotojui lengva „Maximoje“ nusipirkti ispanišką pomidorą ar papriką. Lietuvos produkcijai nėra lengva konkuruoti, nes pomidorų auginimo kaštai Ispanijoje yra visai kiti nei mūsų šalyje.

„Šiandien mūsų ūkiai orientuojasi į mastą, augina ir parduoda perdirbti, o su stiprikliais, su dažikliais pagamintas ilgo vartojimo produktas jau nėra geras. Tikiuosi, kad dabartinė krizė privers pagalvoti apie tai, kad turime daryti viską, jog nebūtume priklausomi nuo įvežtinio maisto, kad vartojai norėtų vietoje užauginamų produktų“, - savo nuomonę išsakė Klaipėdos rajono meras.

Ar įpirksime vietinę produkciją?

B. Markauskas sako, kad į šį klausimą vargu ar kas nors galėtų atsakyti, nes karas nėra prognozuojamas. "Grūdų vis tiek užaugins ir Rusija, ir Ukraina. Žinoma, kaštai truputį išaugo. Apie 70 proc. kalio trąšų išteklių yra Baltarusijoje ir Rusijoje. Dėl trąšų kainų gali kilti problemų, kiek ilgai, sunku pasakyti. Manau, kad maistą mes įpirksime, bet jis nebus didžiausias galvos skausmas.

Ko gero, lietuviška produkcija bus prieinamesnė, nes turbūt paklausa pasaulio rinkose didės. Tikiu, kad nereikės valstybės reguliavimo ir nebus draudžiama išvežti iš Lietuvos čia užaugintą produkciją. Reikia pradėti ruoštis, daugiau sodintis bulvių soduose, daugiau užsiauginti daržovių, - kalbėjo buvęs žemės ūkio ministras.

„Maisto produktų kainas prognozuoti sudėtinga, tačiau stebint visus ekonomikos požymius ir augančią infliaciją tikėtina, kad maisto kaina dar turi potencialo didėti. Dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dėl pabrangusių energetinių išteklių - degalų, dujų, elektros - bei išaugus paklausai, maisto produktai brango.

Ateityje jų kainai taip pat įtakos turės energetinių išteklių kainos, taip pat augantis darbo užmokestis, trąšų, žaliavų kainos, kurias lems situacija tarptautinėse rinkose“, - teigia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Pagrindo jaudintis nėra

Pasak žemės ūkio viceministro P. Astrausko, nėra jokio pagrindo jaudintis, nes Lietuva, kaip ir Europa, yra maistą eksportuojantis regionas. Pavyzdžiui, didžiąją dalį grūdų Lietuva eksportuoja. Galima teigti, kad maisto Lietuva nepritrūks nei dabar, nei iki naujo derliaus pradžios. Pvz., Lietuvoje esančių malūnų gamybos potencialas dar nėra maksimaliai išnaudotas. Jei atsirastų miltų trūkumas, jų tuoj pat būtų pagaminta ir patiekta į rinką.

Viceministro teigimu, strategiškai Lietuva pati visiškai apsirūpina grūdais, pienu, kiaušiniais, jautiena. Tik apsirūpinimas kiauliena bei daržovėmis yra mažesnis, tačiau ši produkcija yra importuojama. Nėra jokių ženklų, rodančių, kad maisto produktų eksportas ir importas tarptautiniu mastu galėtų sutrikti.

Pasak P. Astrausko, kalbant apie pasaulines rinkas, nerimo kyla dėl mažesnės ekonomikos šalių, kurios importuoja daugiausia grūdų, nes dėl agresyvios Rusijos invazijos į Ukrainą grūdų eksportas pasaulyje gali sumažėti.

Apie eksportą ir importą

2021 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą sudarė 65,5 mln. Eur ir eksporto struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 21 vietoje iš 158 eksporto partnerių. 68 proc. į Ukrainą 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.

2021 m. importas iš Ukrainos sudarė 146,4 mln. Eur. Importo struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 11 vietoje tarp 127 šalių. Daugiausiai 2021 m. iš Ukrainos buvo importuota etilo alkoholio - 17,9 proc. iš šios šalies importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.

Vaisių ir riešutų importas sudarė 9,8 proc. importo; aliejų importas - 9,2 proc. visos iš Ukrainos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.

Žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos ir Baltarusijos yra santykinai nedidelis, 2021 m. jo vertė sudarė 277 mln. Eur, arba 6,1 proc. importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.

Iš Rusijos daugiausia importuota riebalų ir aliejaus, žuvies, javų, daržovių, pašarų gyvūnams. Iš Baltarusijos taip pat daugiausia importuota riebalų ir aliejaus, vaisių ir riešutų, javų, pašarų gyvūnams ir daržovių.

Maisto atsargos Lietuvoje

Kalbant apie maisto atsargas Lietuvoje, ką tik pakeista valstybės maisto produktų rezervo tvarka. P. Astrausko manymu, ji bus efektyvesnė ir atitiks šių dienų poreikius. Iki šiol maisto rezervas buvo saugomas valstybės valdomose įmonėse, tačiau nuo šiol papildomai bus galima produktus kaupti ir privačiuose subjektuose.

Tai padaryti leis rezervavimo sutartys, kurios išplės galimybę Lietuvai turėti įvairesnį ir platesnį maisto rezervą. Tiekėjams bus atlyginama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigyjama tik atsiradus realiam poreikiui. Ar tiekėjai saugo rezervą, bus tikrinama du kartus per metus.

„Šiuo metu akcentuojamas poreikis gaminti daugiau maisto ne dėl to, kad jo trūktų mūsų šaliai, o vertinant globalią apsirūpinimo maistu situaciją ir rizikas. Tačiau Lietuva, kaip ES šalis narė, šiuo klausimu greičiausiai vadovausis bendra ES politika bei kartu galės pasinaudoti pagalbos paketais, jeigu maistą gaminantiems ūkininkams reikės papildomos paramos dėl neapibrėžtos situacijos tarptautinėse rinkose“, - sako žemės ūkio viceministras.