Technologijos ir inovacijos: Klaipėda savo potencialo dar neišnaudoja

Apie inovacijas bei Klaipėdos potencialą auginti verslus ir pritraukti talentus ministrė kalbėjo bendradarbystės erdvėje „Lighthouse“ vykusioje diskusijoje.

A. Armonaitės teigimu, Klaipėda jau turi stiprią pramonę, LEZ ir uosto įmones. Kita stiprioji pusė yra kuriamas IT talentų pritraukimo centras, kur gali atvažiuoti žmonės, kuriems nebūtinai reikia dirbti biure.

"Trečias labai svarbus dalykas yra mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga.

Čia Klaipėda turi didžiausią potencialą visoje Lietuvoje, vienareikšmiškai, bet norėtųsi ir regioninės lyderystės", - teigė ministrė.

Ji pripažino, kad yra ir problemų, bet idėjoms auginti ketinama skirti nemažą finansavimą.

A. Armonaitės nuomone, norint pritraukti ir išlaikyti verslus, startuolius, reikia ne tik biurų ir gerų darbų.

"Reikia ir sporto infrastruktūros, vaikų darželių, būrelių, įvairių pasilinksminimo vietų, kur žmonės galėtų susiburti, kultūrinio gyvenimo.

Pritarčiau, kad čia yra ne ką mažesnis akcentas norint kelti miesto ekonomiką. Reikia įdėti darbo ir į kultūrinių erdvių įsiveiklinimą ir augimą", - pabrėžė ministrė.

Prie uostamiesčio stiprybių ministrė priskyrė ir augančias bendruomenes - ne tik tradicinės ekonomikos, bet ir technologijų.

"Tai reikia išnaudoti. Gal banaliai skamba, bet iš esmės taip ir yra.

Ir reikia per daug nesikuklinti, neplakti savęs už tai, ko galbūt nepadarei„, - sakė A. Armonaitė, raginusi pasižiūrėti pavyzdžius, kokie sėkmingi verslai yra Klaipėdoje, pavyzdžiui, “Lighthouse„, “TechZity" ir kt.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Klaipėda vienam gyventojui tenkančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis šiuo metu nežymiai lenkia Kauną, Šiaulius ir Panevėžį.

Klaipėdos apskrityje šių metų pradžioje veikė daugiau kaip 12,7 tūkst. įmonių.

Tai 3,8 proc. daugiau nei 2021 m.

Be to, palaipsniui vis daugėja įmonių, registruotų Vilniuje, tačiau Klaipėdoje kuriančių savo padalinius.

"Turbūt svarbiausias diskusijos metu išryškėjęs akcentas, kad iš ministerijos pusės yra matymas, jog vis dėlto mėlynoji ekonomika ir uostas turi daug galimybių inovacijoms, plėtrai ir jos nėra išnaudotos.

Manau, tai yra labai svarbu, nes ilgą laiką apie tai nebuvo kalbama.

Buvo kalbama apie žaliąsias inovacijas, apie kurias kalbama ir toliau, bet į uostą ir potencialą jame galbūt nebuvo žiūrima pakankamai rimtai.

Mes tikrai matome, kad galimybių čia yra labai daug„, - “Vakarų ekspresui" sakė laikinai VšĮ „Klaipėda ID“ direktoriaus pareigas einanti Kristina Postornak.

Jos nuomone, stipriausios Klaipėdos pusės pritraukiant naujus verslus yra tai, kad esame logistikos centras, turime LEZ ir vystome žiedinę ekonomiką.

"Iš tikrųjų esame labai stiprūs, nes iš Klaipėdos vyksta eksportas į didžiausias pasaulio rinkas ir su tuo konkuruoti Lietuvoje daugiau nelabai kas gali.

Kalbant apie technologijų startuolius, įmones, mes taip pat turime daug potencialo, nes turime 8 aukštąsias mokyklas, kasmet Klaipėdoje mokosi apie 1 000 tarptautinių studentų ir jų skaičius auga.

Klaipėdoje veikia daug įmonių, kurioms reikalingi ne tik lietuviškai ir angliškai kalbantys žmonės, tad užsienio studentų pritraukimas mokytis čia turi didelį potencialą", - mintimis dalijosi K. Postornak.

Diskusijoje, be A. Armonaitės ir K. Postornak, taip pat dalyvavo bendradarbystės erdvės „Lighthouse“ įkūrėjas Šarūnas Butkus, vienas iš bendrovės „Interactio“ įkūrėjų Henrikas Urbonas, mintimis pasidalijo Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

A. Armonaitė vėliau susitiko su meru Vytautu Grubliausku, Vakarų laivų gamyklos vadovybe, lankėsi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, skaitmeninių inovacijų centre, „Surf camp“.

BENDRUOMENĖS. Prie uostamiesčio stiprybių priskyriamos ir augančios bendruomenės - ne tik tradicinės ekonomikos, bet ir technologijų. Asociatyvi „Pexels“ nuotr.