Tarp prezidento ir valdančiosios koalicijos toliau tęsiasi „nesusipratimai" ir „nesusikalbėjimai"

Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Stasio Žumbio nuotr.

Prezidentas tikina, kad Užsienio reikalų ministerija (URM), su juo nepasitarusi, pati nusprendė steigti Lietuvoje Taivaniečių atstovybę.

Ir jis apie tai sužinojęs tik liepos 23 d., kai atstovybės steigimą URM jau buvo anksčiau suderinusi su Taivanu. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai kalba kitaip. Esą šalies prezidentas buvo informuotas apie Taivaniečių atstovybės steigimą ir jam pritarė. Viešais pasisakymais.

Nustojo pritarti tik šiemet, nors atstovybė atidaryta praėjusių metų lapkritį.

Nesusikalba su prezidentu ir premjerė. Ingrida Šimonytė reiškė nuostabą, kodėl G.Nausėda neišreiškė jokių ultimatumų dėl Galimybių paso 12-15 m. vaikams per sausio 3 d. susitikimą prezidentūroje, o vėliau viešai išsakė Vyriausybei kritiką ir neatmetė idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Kas vyksta? Akivaizdu, jog kažkas viešai pasako ne visą tiesą. Vienaip kalba už uždarų durų ir kitaip kalba viešai.

Bet kas? Ką apie tokią situaciją galvoja politologai?

Komentuoja politologas Bernaras IVANOVAS:

Blefuoja visi ir tai, ką aš matau iš visų tų epizodų, yra tik rietenos, kovos. Nėra jokios koordinacijos tarp konstitucinių valdžių, tik institucinis niekinimas, o rezultatas - nuostolis visiems.

Niekinimo, rietenų kiekybė jau perėjo į blogą politinę kokybę ir toliau bus dar blogiau.

Moralė nėra Lietuvos politika. Lietuvos politika - tai „trolingas", korupcija, bet tik ne moralinės vertybės. Tai pati didžiausia veidmainystė. Visuomenė dėl savo noro pabūti nuošalyje, nieko nekritikuoti, nesikišti, gavo tai, ką gavo.

Visuomenei reikia reikalauti iš valdžios, pastarąją auklėti, nes ji pati nesiauklėja.

Mums, politologams, labai sudėtinga analizuoti politologiškai klounadą.

Ją gali analizuoti menų ekspertai, o gal ir antropologai. Tik galiu konstatuoti situaciją - dabar mes esame labai neužtikrintoje situacijoje, nes Lietuvos užsienio politika yra absoliučiai neprofesionali ir selektyvi.

Po 2005 m. Lietuva nesuformavo jokios aiškios strategijos ir liko politinė provincija, kurioje valdžios riejasi, kas sėdės pirmoje eilėje. Briuselyje atrodome kaip manekenai.

Niekam nėra paslaptis, kad taivaniečiai yra labai geri lobistai, jų galimybės daug didesnės nei mūsų lobistų, balsuojančių su dėžutėmis. Neaišku, dėl ko iš tikrųjų, dėl kokių asmeninių paskatų buvo nutarta remti Taivaną, bet mes mokėsime labai brangiai.

Propagandistai dabar džiaugiasi, kad Taivanas investuos Lietuvoje 200 mln. eurų, kai nuostoliai Lietuvai bus dešimtys milijardų.

Nes mes esame korumpuota, atsilikusi šalis su visu kompleksu problemų, kuriose kapanosimės dar ilgai.

Komentuoja politologas Algis KRUPAVIČIUS:

Pirmiausia, ką vertinti? Kokia atstovybė Lietuvoje įsteigta? Taivano ar Taipėjaus?

O jei rimtai, pirmas aspektas yra tai, kad Lietuvos užsienio politika pametė savo strategiją ir tai yra faktas.

2014 m. visos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl 2015-2020 m. Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. 2016 m. dar buvo pasirašytas susitarimas gynybos srityje, bet dokumento nepasirašė socialdemokratai.

O dėl užsienio politikos formavimo dabar neturime konsensuso tarp politinių partijų.

Vietoje susitelkimo, bendros strategijos, viskas vyksta kaip Krylovo pasakėčioje apie gulbę ir lydeką.

Kiekvienas traukia paklodę į savo pusę.

Nors anksčiau mūsų politikai užsienio politikoje ir neturėjo formalių dokumentų, bet vis vien tam tikri bendri vardikliai egzistavo.

Dėl NATO, ES, geros kaimynystės.

Dabar bendro konsensuso nėra, jį bandoma pakeisti „vertybine" užsienio politika, bet net „vertybinės" šaukliai nėra aiškiai suformulavę, kas ta „vertybinė". Kokia ji turi būti. To niekas strategiškai, taktiškai negali apibūdinti nei šiandien, nei žiūrint į ateitį.

Turime strateginį chaosą užsienio politikoje.

Kita problema - institucijų sąveika. Konstitucija aiškiai pasako, kad užsienio politiką įgyvendina Lietuvos prezidentas kartu su Vyriausybe per URM.

Dabar tarp šių subjektų yra konfliktas.

Matau mini karus.

Ir ne tik dėl Kinijos, Taivano, bet ir dėl Baltarusijos, migrantų krizės ir t.t.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Arūno Bernacko koliažas