Šventėms kuria nykštukus

Siuvo mama ir močiutė

Su adata moteris „draugauja“ nuo vaikystės. „Mano mamos šeimoje siuvimas – kasdienybė, kadangi močiutė buvo siuvėja. Taip pat ir mama, ir jos sesuo šį amatą puikiai įvaldžiusios.

Manau, kad tai yra mūsų giminės kraujyje“, – pasakojo V. Barasienė, pridūrusi, kad savęs tikra siuvėja nelaiko, labiau mėgėja.

Viktorija prisiminė savo motinos siūtus darbus. „Iš ankstyvos vaikystės labai aiškiai prisimenu, kaip siuvimo mašina siūdavo mama, ką siūdavo, iš kokių audinių, kaip iš pirmo žvilgsnio keistos detalės susiūtos virsdavo įdomiausiais gaminiais.

Siuvimas tuo ir sužavėjo, nes galėdavau pasisiūti, ką tik sugalvodavau. Žinoma, žavu ir tai, kad pats gali atsilenkti per ilgas kelnes“, – šypsojosi pašnekovė.

Intensyviau domėtis šia veikla moteris pradėjo besilaukdama pirmo sūnaus Motiejaus, kuriam šiandien – 5-eri. Tada ji sugalvojo pasiūti vaiko lovytei apsaugas ir du patalynės komplektus.

„Tai buvo mano pirmas rimtesnis projektas, kuris tikrai pavyko“, – tikino Viktorija.

Pirmieji darbai grūšlaukiškę paskatino ką nors gražaus pasisiūti ir sau, o tuo pat metu, per savo gimimo dieną, ji dovanų gavo siuvimo mašiną. „Taip ir užsikūrė mano siuvimo fabrikėlis“, – sakė V. Barasienė. Kurti moterį įkvepia artimieji, pastarieji yra ir jos pagalbininkai.

„Kūrybos procese labai padėjo ir artimieji, padėdami atsirinkti geriausias medžiagas. Štai mano krikšto mama į svečius užsukdama visada atveža ir siuvimo reikmenų – sagų, siūlų, tai, žiūrėk, visą ruloną audinio, nes žino, kad tikrai panaudosiu“, – teigė Kluonalių kaime gyvenanti moteris.

Viktorija pajuokavo, kad, norint siūti, tereikia mokėti įverti siūlą į adatą: „Jeigu žmogus nėra nieko siuvęs ir neturi fantazijos, tuomet padeda gebėjimas naudotis internetu, vaizdo įrašų platformos, kur galima rasti detalias instrukcijas.“

Reikia 5–6 valandų

Daugiausia moteris siuva rūbus savo vaikams, palapines, vadinamuosius tipius, o šventiniu laikotarpiu – nykštukus. „Juos pradėjau siūti praėjusiais metais.

Norėjosi panaudoti susikaupusius audinių likučius, o dar ir nykštukų manija visus apėmė. Ja užsikrėčiau ir aš“, – pradžią apibūdino Viktorija.

Pirmasis pagamintas nykštukas „apsigyveno“ pašnekovės draugės namuose. Nykštukas tuomet neliko nepastebėtas, ypač tų, kurie mėgsta ir vertina rankų darbą.

„Nykštukai vienas po kito įgavo vis geresnę formą, kol tapo tokie, kokius siuvu dabar. Idėjų, žinoma, sėmiausi internete, vienur ieškojau konstrukcijos, kitur – jų rūbų dizaino, audinių idėjų.

Prisipažįstu, norėtųsi pirmuosius sukonstruotus nykštukus pakviesti techninei apžiūrai ir remontui“, – kalbėjo V. Barasienė.

Vienam nykštukui pasiūti prireikia 5–6 valandų. „Daugiausia siuvu savo artimiesiems, nemažą dalį nykštukų išdovanoju. Labai smagu dovanoti savo kūrybos dovanas, nes jos – tokios vienintelės“, – tikino moteris.

Viktorija su savo vyru Svajūnu yra kilę iš Grūšlaukės, todėl praėjusiais metais Grūšlaukės kaimo bendruomenės eglutės įžiebimo šventei pasiuvo nykštuką milžiną. „Labai įsimintinas kūrinys, kuris suteikė daug džiaugsmo aplinkiniams.

Kaip ir šiemet Kretingos miesto nykštukų alėjai kurti nykštukai. Visas vargas atsiperka matant, kaip žmogus sustojęs prie nykštukų nusišypso. Dar vienas smagiausių dalykų – kai žmogus, pamatęs mano pasiūtą nykštuką, užduoda klausimą, ne kiek kainuoja, o „kaip ir man tokį galima pasigaminti?“

Mielai pasidalinu idėjomis ir savo patirtimi“, – atskleidė grūšlaukiškė, įvardijusi, kad šiemet nykštukus siuvo Kretingos mokyklai-darželiui „Žibutė“.

Kadangi nykštukai, siūti mokyklai-darželiui, – medžiaginiai, ant žemės dėti jie netiko. „Ieškojome idėjos, kur galėtų tie nykštukai įsitaisyti. Gimė mintis nykštukus įtaisyti ant papuoštų kopėčių“, – esmę apibūdino V. Barasienė.

Nykštukų konstrukcijos yra medinės, o rūbams ir kitoms detalėms pasiūti Viktorija naudoja baldams gaminti skirtus audinius. „Jie yra tankūs ir tvirti, gerai išlaiko formą“, – paaiškino ji.

Paklausus, ar Viktorijos šeimos namuose gausu nykštuku, moteris nusijuokė: „Yra toks pasakymas: „batsiuvys be batų“. Mano namuose nėra nykštukų, tik – siūlų karalystė. Žinoma, vaikai turi po savo nykštuką, kurie padeda laukti gražiausių žiemos švenčių.“