Sveikatos apsauga: „Gal mūsų valstybė yra kažkur ne ten nuvažiavusi?“

Ką rekomenduoti su šia problema susiduriantiems žmonėms, net nežinau. Visoje Lietuvoje, kad ir kokią sistemą paimtum, visur yra tas pats - būtina išankstinė registracija. Jeigu kas ne taip, į centrinę būstinę neprisiskambinsi, kad galėtum išreikšti nepasitenkinimą - tiesiog nenurodyti telefonai. Visur vadovybė užsibarikadavusi. Ta sistema savo blogąja puse neaplenkė ir medicinos.

Tai - tikra tragedija vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems onkologiniai susirgimai tampa vis aktualesni. Pagyvenusiems pacientams, turintiems mažiau įgūdžių dirbti kompiuteriu, skambinti telefonu, o jeigu jie dar ir vieniši, tikrai problema pasiekti medicinos įstaigą. O atvykę į pirminės sveikatos priežiūros centrą išgirsta, kad talonų nebėra.

Kaip būtų galima elgtis racionaliau, nežinau. Gal vertėtų siūlyti didinti specialistų skaičių, bet dabar, ypač po Klaipėdoje vykusios ligoninių reformos, jų akivaizdžiai trūksta. Šitie dalykai turėtų būti sprendžiami Vyriausybės lygmeniu, o ne Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Aplinkui visi dejuoja, atrodo, kad jie miršta. Vienintelė išeitis - nesirgti kuo ilgiau. Nėra ko čia verkti, jeigu atėjo senatvė, daktarai nepadės (juokiasi).

Tokių baisių ligų, kad reikėtų patekti pas specialistus tą pačią akimirką, neturiu. Aš neskambinu, nueinu į vietą. Respublikinėje ligoninėje padarė labai gerai: jeigu negauni talono tą mėnesį, tai tave užrašo į laukiančiųjų eilę, o paskui praneša, kai ji prieina.

Krizė, brendusi daugelį metų, dabar prasiveržė. Ką gali, valdžia tą daro, bet ne jos valioje viską sutvarkyti. Negalima per 20-30 metų užleistą reikalą sutvarkyti per trejus metus. Bandoma aiškinti, kad taip blogai yra todėl, kad kažką ne taip daro sveikatos apsaugos ministras. Nesąmonė. Tiesiog pribrendo bėda: ir medikų atlyginimai maži, ir darbas sunkus, ir užsilikę sovietiniai santykiai. Be to, nėra daktarų, jie išvažinėjo.

Girdėjau, kad ir kitose šalyse ne ką lengviau patekti pas gydytojus. Manau, kad visa bėda yra dėl dviejų dalykų: pinigų ir santykių. Aparatūros turime, kvalifikuotų daktarų yra, o psichiką perlaužti sunku.

Visos ligos yra dėl nervų. Iš dalies dėl eilių kalti ir patys žmonės, kurie labai nesisaugo. Buvo dalis tokių, kurie užsispyrė per pandemiją ir nesiskiepijo. Kitas dalykas, žmonės sėdi prie televizorių ar prie telefonų, todėl ir puola stuburo, psichinės, koordinacijos sutrikimo ligos. Jie ir yra potencialūs eilių sudarytojai, o rimtai sergantiems nebelieka vietos. „Sveikuoliai“ nesitreniravę lenda į šaltą jūrą, dabar pradėjo musmires valgyti... Ar tai sveiko proto žmogus tokius dalykus daro?

Pažiūrėkite, kiek pas mus piktų žmonių, vaikšto, dantimis brūžina. Jiems gyvenimas yra klampojimas per purvą. Net keista, iš kur juose susikaupia tiek pykčio, kodėl jie tiki visokiais gandais ir piktinasi viskuo, kas vyksta? Jie ne gyvena, o vargą vargsta. Jeigu jie būtų geresni, atlaidesni, empatiškesni, ligų būtų mažiau.

Dar vienas dalykas - pensininkai, neturintys jokio užsiėmimo, išskyrus nuėjimą į polikliniką pas gydytoją, užuot išėję per dieną bent du tris kartus pasivaikščioti, užuot skaitę knygas, o ne pletkus nešioję.

Pats nesu labai ligotas. O kai buvau susirgęs rimta liga, tada tų eilių dar nebuvo. Čia priėmė daktarai mane labai greitai, nukreipė į Vilnių, ten operavo, ir viskas. Stebiuosi, kaip tos eilės atsiranda, nes dažniausiai, kai užeini kokiais nors reikalais į polikliniką - tuščia. Pas mano šeimos gydytoją eilių irgi nebūna. O mano brolis skundėsi, kad didelės eilės net pas šeimos gydytoją.

Jeigu tokios eilės, vadinasi, kažkas negerai. Gydytojų etatiniai atlyginimai valstybinėse ligoninėse yra menki. Apsukresni turi savo verslą ar dirba privačiose klinikose. Norma - priimti 6 žmones, gydytojas tai padaro ir išeina.

Sveikatos apsaugos ministras atrodo esąs toks nuoširdus ir stengiasi, bet kad jam kažkaip neišeina, jau ne vienerius metus viskas tik blogyn ir blogyn, o žmonės vis labiau ir labiau nepatenkinti.

Niekas burtų lazdele mostelėjęs šitos problemos neišspręs. Reikia kompleksinio sprendimo, ir pradėti reikia nuo tolimų dalykų, nuo psichinės sveikatos gerinimo. Tada užteks tų daktarų, kiek yra Lietuvoje. Negalima kaltinti vien daktarų ar ministerijos, ir patys pasižiūrėkime į save.

Šita problema turi keletą aspektų. Vienas jų - pačių žmonių neatsakingumas. Pavasarį atsirado laisvo laiko, sėdau ir per dieną užsiregistravau pas gydytojus pagal patikros programas. Pas tris gydytojus patekau per tris mėnesius ir likau labai patenkinta man suteiktomis nemokamomis paslaugomis.

Tiesa, elektroniniu būdu pas vieną gydytoją niekaip negalėjau užsiregistruoti. Respublikinės ligoninės registratūroje pasiguodžiau, man pasakė, kad susisieks su ana registratūra ir man iš jos paskambins. Taip ir buvo. Suprantu, kad daug žmonių nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis ir tai sukelia problemų.

Kai pas mane gyveno sunkiai serganti mama, tam, kad šeimos gydytoja ateitų į namus, kreipiausi į auditorių raštu. Tada pati gydytoja paskambino ir atėjo. Tuo noriu pasakyti, kad daug savo teisių pacientai dar nežino.

Manau, kad savivalda turi žymiai daugiau skirti tam dėmesio, nes pirminė grandis, t. y. šeimos gydytojas, yra pavaldus jai. Šeimos gydytojų reikia daugiau, kad jie galėtų kokybiškai suteikti paslaugas.

Pats kol kas neturiu sveikatos problemų, pas medikus nesu buvęs jau kelerius metus. Bet kas bus, kai reikės į juos kreiptis, nežinau. Baisu laukti ateities.

Negalėjimas patekti pas gydytoją - blogas dalykas. Taip neturėtų būti. Čia, ko gero, visos sisteminės klaidos susidėjo į vieną krūvą. Tai visos Lietuvos problema. Kodėl taip yra, tikrai negaliu pasakyti. Gal mūsų valstybė kažkur ne ten yra nuvažiavusi?

Anksčiau norėdamas gauti vairuotojo pažymėjimą lankei kursus, atlikai praktinius važiavimus, už kelių dienų išlaikei egzaminus, ir viskas. O dabar egzaminų turi laukti mėnesius, o, neduok Dieve, neišlaikai, - dar pusę metų. Dažnai užduodu klausimą, kas dėl to kaltas. Negali sakyti, kad valstybė. Nujaučiame, kad ne taip turėtų būti, bet kaip, - atsakymo neturiu. Tai turėtų spręsti žmonės, kurie už tai atsakingi, kurie gauna atlyginimus. Ko gero, centrinė valdžia kalta. Ir nereikia kaltės permesti ant savivaldybių.

Daktarų pas mus lyg netrūksta, įrangos irgi, tai kodėl tokia situacija? Sveikatos apsaugos ministras sako, kad daktarų pas mus daugiausia visoje Europoje. Esą jų galėtų būti ir mažiau. Mano galva, tai visiška nesąmonė.