Vitamino D trūkumas: nuo galvos skausmo iki kaulų lūžių

Nors vitamino D trūksta beveik visiems, tačiau didžiausią riziką turi pagyvenę žmonės, sportininkai ir krūtimi kūdikius maitinančios moterys.

Mūsų klimatas ir mažas saulėtų dienų per metus skaičius lemia tai, kad daug laiko praleidžiame uždarose patalpose.

O būdami saulėje naudojame apsauginius kremus, padedančius apsisaugoti nuo kenksmingų UV spindulių, tačiau kartu mažinančius vitamino D sintezę per odą.

Per mažas vitaminu D papildytų maisto produktų vartojimas, nėštumas, maitinimas krūtimi, pagreitėjęs ar sutrikęs šio vitamino metabolizmas organizme taip pat lemia vitamino D trūkumą, dėl kurio atveriamas kelias daugybei ligų“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Trūkumą išduoda nuovargis ir slogi nuotaika

Rudenį daugelį pradeda kamuoti bloga nuotaika, niūrios mintys, o tamsūs vakarai verčia vis dažniau likti namuose.

Nors daugelis linkę visus šiuos simptomus skirti rudeninei depresijai, tačiau juos gali lemti ir vitamino D trūkumas.

Vitaminas D veikia nervinę sistemą, tad energijos trūkumas, pasyvumas, noras dažnai ilsėtis ar miegoti gali išduoti, jog vitamino D koncentracija kraujyje yra per maža.

Jo trūkumas taip pat pasireiškia ir raumenų bei sąnarių skausmais ar silpnumu, apetito stoka, galvos ir nugaros skausmais, užmaršumu.

Šeimos gydytoja pratęsia, kad vitamino D trūkumas ne tik neigiamai veikia mūsų organizmą, bet gali lemti ir sunkių ligų išsivystymą.

Mažiems vaikams gali pasireikšti rachitas – sutrikti medžiagų apykaita ir atsirasti daugelio organų sistemų pažeidimų. Taip pat sutrikti vystymasis, dantų augimas ar atsirasti dėmių dantų emalyje.

Suaugusieji gali susirgti osteoporoze – kaulų liga, dėl kurios padidėja jų trapumas ir lūžių rizika.

Taip pat didėja tikimybė išsivystyti astmai, pirmo tipo cukriniam diabetui, depresijai, nutukimui, autoimuninėms,  širdies ir kraujagyslių ar net onkologinėms ligoms.

Dėl vitamino D trūkumo taip pat dažnai diagnozuojamas lėtinio nuovargio sindromas.

Vitamino D ir COVID-19 ryšys

Šeimos gydytoja sako, kad pakankamas vitamino D kiekis yra susijęs su mažesne viruso infekcijos tikimybe, nes žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali užkirsti kelią virusui patekti ir daugintis organizme.

„Dėl didelio poveikio imuninei sistemai vitaminas D labai svarbus ir įvairių peršalimo ligų bei gripo profilaktikai. Jis taip pat sumažina lėtinių kvėpavimo takų, tokių kaip bronchinė astma, paūmėjimą“, – teigia S. Petkevičienė.

Kaip papildyti vitamino atsargas?

Nors 80-90 proc. mums reikalingo vitamino D mes gauname iš saulės,  dėl darganotų ir apsiniaukusių orų rudenį esame priversti jo trūkumą kompensuoti su maistu ar maisto papildais.

Vitamino D atsargas galime papildyti į savo mitybos racioną įtraukę daugiau riebios žuvies, pavyzdžiui, silkės, skumbrės, lašišos, menkių kepenėlių, taip pat kiaušinių trynių, sūrio ir avokadų.

Tiesa, taip galime gauti tik 10–15 proc. reikalingos vitamino D paros normos.

Likusią dalį padės gauti šiuo vitaminu papildyti maisto papildai ir preparatai, tačiau prieš juos vartojant būtina atlikti kraujo tyrimą.

Atlikus vitamino D tyrimą galima sužinoti ne tik, ar jo trūksta, bet ir kiek mažos yra vitamino atsargos organizme.

Tai leidžia toliau sekti, stebėti, įvertinti pasisavinimą ir nustatyti tinkamą dozę.

Pradėjus vartoti vitaminu D papildytus maisto papildus, pakartotinį tyrimą vaikams reikėtų atlikti kas 1-2 mėn., o suaugusiesiems – kas 2-3 mėn. nuo jų vartojimo pradžios.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kadangi vitamino D trūkumas gali sukelti rimtas ligas, į gydytoją reikėtų nedelsiant kreiptis ne tik norint atlikti išsamų jo tyrimą, bet ir pastebėjus ligas prognozuojančius simptomus.

Jei suaugęs žmogus jaučia silpnumą, padidėjusį prakaitavimą, galvos skausmą, kaulų raumenų silpnumą ir skausmą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, kūno masės ar arterinio kraujospūdžio padidėjimą, nieko nelaukęs turėtų kreiptis į gydytoją ir jokiu būdu neužsiimti savigyda.

Kūdikiams ir vaikams reikalinga gydytojo apžiūra tais atvejais, kai pasireiškia padidėjęs jautrumas, dirglumas, silpnumas, raumenų mėšlungis ar kaulų ir raumenų skausmai. Taip pat kai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos ar  dažni astmos paūmėjimai.

Ar galima perdozuoti šio vitamino?

Vitamino D perdozavimas pasitaiko itin retai – ši rizika kyla tik kasdien vartojant itin dideles vitamino D papildų dozes.

Prieš perkant papildus, labai svarbu atlikti šio vitamino tyrimą ir vadovautis gydytojų rekomendacijomis, nes vitamino D dozė kiekvienam pacientui yra skiriama individualiai, atsižvelgiant į amžių ir turimas gretutines ligas.

Vitamino D perteklius, kaip ir trūkumas, gali sukelti silpnumą, apetito praradimą, pykinimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Taip pat kalcio ir fosforo sankaupas minkštuosiuose audiniuose ir taip paskatinti kraujagyslių sienelių ir audinių kalcifikaciją, sukeliančią širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus.

Remiantis vitamino D vartojimo profilaktikai rekomendacijomis, naujagimiai ir kūdikiai per parą turėtų gauti 400-600 TV dozę, o vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų – 600-1000 TV dozę.

Tuo metu suaugusieji –1000-2000 TV dozę, suaugusieji, kai KMI didesnis nei norma – 2000-4000 TV dozę, o besilaukiančios ir maitinančios mamos – 500-1000 TV dozę.

etaplius.lt