Troškuliui malšinti ar vitaminų atsargoms papildyti – kam sultis renkasi Lietuvos gyventojai?

Kovo mėnesį atlikta apklausa parodė, kad sultis atsigėrimui renkasi 47 proc. Lietuvos gyventojų, tačiautroškulį malšinti sultimis labiau linkę vyrai nei moterys, taip pat dažniau vidutines pajamas gaunantys bei mažesniuose miestuosegyvenantys respondentai.Na, o sultimis smaguriauja 32 proc. Lietuvos gyventojų – dažniausiai sultis kaip desertą vartoja moterys, taip pat 26-35 m. amžiaus apklaustieji. Kiek daugiau nei penktadalis (23 proc.)respondentųteigia, kad sultis renkasi norėdami papildyti vitaminų atsargas.

Nori gauti vitaminų

„Vartotojo ir pirkėjo paveikslas šiek tiek skiriasi. Mūsų duomenimis, sultis, nektarus ar vaisių gėrimus dažniausiai perka miestuose gyvenančios jaunos šeimos moterys, kurios dažniausiai ir rūpinasi artimųjų mityba. Visgi, tikslai, kuriais yra vartojamos sultys jau kelerius metus išlieka panašūs, nors kasmet daugėja tvirtinančių, kad sultis vartoja norėdami gauti vitaminų“, – pastebi didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas.

Pasak vadovo, tai, kad plečiasi į sultis, kaip į vitaminų šaltinį, žiūrinčių gretos, nestebina, nes šimtaprocentinėse sultyse yra natūralių vitaminų.

„Pavyzdžiui, mūsų gamykloje Žiežmariuose gaminamose šimtaprocentinėse apelsinų sultyse „Elmenhorster“ esantis vitaminas C yra natūralios kilmės, 100 ml sulčių jo yra 24 mg –tai yra maždaug trečdalis rekomenduojamos paros normos.Įvairių vaisių nektarus ir sulčių gėrimusvitaminais papildome– jų kiekis 100 ml sudaro 15-30 proc. rekomenduojamos paros normos“, – komentuoja M. Gudauskas.

Alternatyva vaisiams

Net ketvirtadalis (25 proc.) Lietuvos gyventojų sultis geria užkandžiaudami ar valgydami. DietologasEdvardasGrišinas atkreipia dėmesį, kad sultis reikėtų traktuoti kaip maistą, o ne gėrimą.

„Labai dažnai žmonės neįvertina maistinės sulčių vertės, kad jomis ne tik galime numalšinti troškulį, bet ir gauti svarbių maistinių medžiagų ir tam tikros energetinės vertės. Sultys gali būti naudojamos kaip energijos, vitaminų ar skaidulų šaltinis. Dėl šios priežasties žmonės, kurie siekia kontroliuoti svorį, turėtų atsižvelgti įvartojamų sulčių energetinę vertę, nes jų gurkšnodami gali suvartoti daugiau kalorijų nei norėtų“, – pasakoja E. Grišinas.

Sultys gali būti gera alternatyva, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta suvartoti per dieną rekomenduojamo suvartoti vaisių ir daržovių kiekio. Tokiais atvejais patariama rinktis kuo natūralesnes sultis, kuriose yra likę išspausto minkštimo. 

„Vartojant sultis reikėtų įvertinti savo virškinimo ypatumus. Tiek vaisiai, tiek sultys gali sulėtinti mūsų virškinimą, todėl žmonėms, kurie turi problemų dėl virškinimo, ar skundžiasi pilvo pūtimu, rekomenduojama sultis vartoti atskirai nuo kitų maisto produktų – valgymą ir sulčių atsigėrimą turėtų skirti bent pusvalandis“, – pataria dietologas.

Sultys rekomenduojamos dirbantiems ir fiziškai aktyviems žmonėms, ypač po didesnio fizinio krūvio – sultyse esanti fruktozė pagerina glikemijos pusiausvyrą kraujotakoje ir pagerina gliukozės patekimą į ląsteles, padeda atstatyti energijos atsargas raumenyse ir kepenyse.

Lietuvių įpročiai skiriasi

Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai sultis renkasi ir kokteiliams ruošti – 10 proc. respondentų nurodė naudojantys sultis alkoholiniams kokteiliams, o 8 proc. – nealkoholiniams kokteiliams ir glotnučiams ruošti.

„Elmenhorster“ prekės ženklu pažymėtas sultis, nektarus ir vaisių gėrimus gaminančio bendrovės vadovas taip pat pastebi, kad, jų duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių sultis vartoja namuose, tačiau tik maždaug dešimtadalis jas geria per pusryčius, kai daugelyje vakarų valstybių sultys, ypač apelsinų, yra neatsiejama pusryčių dalis.

„SpinterResearch“ tyrimą atliko bendrovės „Eckes-Granini Lietuva“ užsakymu, apklausoje dalyvavo 1011 šalies gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.