Sveikatos kompetencijų centras Klaipėdoje: ar uodega vizgina šunį?

1889 m. Prancūzijos revoliucijos šimtosioms metinėms paminėti Paryžiuje buvo rengiama pasaulinė paroda. Vokiečių kilmės inžinierius iš Dižono Gustavas Eifelis, ta proga laimėjęs konkursą, pažadėjo pastatyti įspūdingą inžinerinį bokštą ant Senos upės kranto. Tuometis Paryžiaus elitas pasipiktino tokiu projektu ir pateikė vadinamąjį „Trijų šimtų“ protestą.

Rašytojas Gi de Mopasanas pareiškė, jog Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą, ir stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur mažiausiai bokštas matyti. Šiandien milijonai žmonių iš viso pasaulio plūsta į Paryžių, kad pamatytų šią įžymybę.

Jūrininkų poliklinikos nepradėta statyti

Kaip ir daugelis klaipėdiečių, sumoku man priklausančius mokesčius ir už tai noriu gauti kokybiškas bei šiuoliakiškas paslaugas, ypač kai kalba eina apie mano ar mano artimųjų sveikatą. Todėl nenoriu veltis į dalies politikų keliamas emocijas, o racionaliai įvertinti situaciją. Kiek rodo mano patirtis, politinės rietenos ir viešųjų ryšių akcijos dar niekada nesukūrė žmonėms jokios apčiuopiamos naudos, todėl mane labiau domina faktai ir argumentai.

Ankstesnė miesto valdžia buvo paskelbusi, kad bus statoma nauja Jūrininkų poliklinika Birutės gatvėje. Išties aptriušusiame buvusiame bendrabutyje net studentai jau negyvena, o medikai dirba ir gydo žmones.

Bet čia ne man vienai minčių ir klausimų kyla įvairių. Pagal įvykių chronologiją, dar ankstesnė miesto valdžia galėjo pasirašyti sutartį su rangovu ir pradėti naujos poliklinikos statybas. Juk visos reikalingos procedūros jau buvo atliktos. Bet to nepadarė. Kodėl? Buvo skelbiami net du konkursai. Ir po pirmo konkurso pasiūlyta kaina buvo net puse milijono mažesnė. Bet vietoje to, kad pasirašytų sutartį, paskelbė antrą konkursą.

Kainuotų 20 milijonų eurų

Kas gali paneigti, kad jie patys išsigando paaiškėjusios naujos poliklinikos statybos kainos? Sužinojus rangovų pasiūlymus, paaiškėjo, kad naujai poliklinikai pastatyti pagal projektą reikėtų ne mažiau kaip 20 milijonų eurų. Tai čia kaina tik statybų pradžioje. Kaip parodė niekaip nesibaigiančios mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statybos, kaina laikui bėgant gali ir padvigubėti. Sutikite, „neskaniai“ visa tai atrodytų prieš artėjančius rinkimus.

Bet net ir 20 milijonų eurų sąmata reiškia, kad pastatyti vieną naujos poliklinikos kvadratinį metrą kainuotų apie 5 000 eurų. Ir čia be įrangos, kurią reikėtų įsigyti papildomai. Kosmosas. Tie, kurie išmano statybas, pasakykite, - ar čia tikrai normali kaina?

Kyla klausimų ir dėl poliklinikos projekto. Paaiškėjo, kad nauja poliklinika suprojektuota taip, kad, ją pastačius, visi Jūrininkų sveikatos centro darbuotojai į įkurtuves nebūtų pakviesti, nes fiziškai nebūtų įmanoma įrengti tiek darbo vietų. Kas čia per fokusai? Išleidi mažiausiai 20 milijonų eurų miestiečių pinigų, o nauja poliklinika negali veikti visu pajėgumu.

Esant tokiam rūkui, kiekvienas racionalus ir atsakingas žmogus tikrai pristabdytų arklius, kad susigaudytų ir priimtų sprendimus, kur judėti toliau. Naujasis Klaipėdos meras tą ir padarė.

DIDESNĖ. Buvusi 3-ioji miesto poliklinika yra bent 3 kartus didesnė negu planuota statyti Jūrininkų poliklinika.  Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Poliklinika dar neišbraukta iš plano

Naujas emocijų pliūpsnis prasiveržė pasirodžius informacijai, kad vietoje naujos Jūrininkų poliklinikos statybos bus kuriamas Klaipėdos sveikatos kompetencijų centras buvusios 3-iosios miesto poliklinikos pastate Taikos pr. Į tokį naujai steigiamą centrą pasiūlyta bendradarbiavimo pagrindu prisijungti visoms Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek Savivaldybės valdomoms, tiek privačioms.

Jeigu atidžiau įsigilintume į situaciją, tai čia galima įžvelgti tam tikrų manipuliacijų. Naujo sveikatos kompetencijų centro kūrimo iniciatyva vyksta nepriklausomai nuo to, kaip toliau klostysis Jūrininkų centro likimas, todėl klaidinga yra teigti, kad tai daroma „vietoje“.

Tikslo pastatyti naują Jūrininkų polikliniką kol kas iš strateginio miesto plano niekas neišbraukė. Tiesiog pagal ankstesnės valdžios parengtą projektą statybos darbai labai brangiai kainuoja, todėl atsisakyta tiesiog taškyti miestiečių pinigus. Bet kada galima grįžti prie šito klausimo, tačiau reikia įvertinti, kad Klaipėdos biudžeto lėšos turėtų būti naudojamos vienodai teisingai visų klaipėdiečių naudai, visiems sveikatos sistemos poreikiams finansuoti, o ne tik vienam brangiam objektui pastatyti.

Kas sugalvojo sveikatos centrus

Kodėl vieniems pacientams būtų pastatyta nauja poliklinika, o kiti būtų priversti ir toliau gydytis šiuolaikiškų sąlygų neatitinkančiose gydymo įstaigose?

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad steigti sveikatos kompetencijų centrus miestuose sugalvojo ne Arvydas Vaitkus, o Arūnas Dulkys, konservatorių deleguotas ministras. Ir pasiūlė meduolį. Kas susijungs į tokius centrus, turės galimybę teikti paraiškas finasavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti. Tam numatyta 122,5 milijono eurų.

Ką tai reiškia? Kad tie miestai, kurie sveikatos kompetencijų centrų nekurs, ateityje susidurs su dideliais sunkumais tvarkant poliklinikų infrastruktūrą, nes lėšų poreikis vis didėja, o jų rasti vietiniame biudžete yra labai mažai galimybių. Bus pikti ir pacientai, ir gydytojai. O Klaipėdos poliklinikos rizikuoja gerokai atsilikti nuo Kauno ar Vilniaus poliklinikų teikiamų paslaugų lygio.

Patogi vieta

Buvusi 3-ioji miesto poliklinika yra bent 3 kartus didesnė negu planuota statyti Jūrininkų poliklinika. Labai svarbus faktas yra tai, kad pietinėje miesto dalyje gyvena didžioji dalis klaipėdiečių. Jiems susisiekimas su šia gydymo įstaiga yra patogus.

Taip, ji yra senos statybos ir nebeatitinka šios dienos standartų. Gaspadoriškai mąstant būtent ji yra tinkamiausia savo plotu ir vieta tapti naujuoju sveikatos centru, kur bendradarbiavimo pagrindu, išsaugant atskirus juridinius vienetus bei savarankiškumą, galėtų veikti dauguma poliklinikų po vienu stogu. Toks bendradarbiavimas leistų kreiptis jau į minėtus ES fondus ir gauti pakankamai lėšų, kad senos statybos poliklinika būtų pritaikyta šių dienų poreikiams.

Miesto opozicija uždavinėja klausimus ir piktinasi tokiais planais. Čia jų darbas, jie ir turi kelti klausimus. Bet ar kas paklausė miesto žmonių, ko jie nori?

Nenoriu laukti eilėse

Noriu kuo mažiau sirgti. Bet jeigu jau liga neaplenkė manęs ar mano artimųjų, noriu elementarių dalykų. Kad nereikėtų laukti eilėse, kad gaučiau kvalifikuotą ir savalaikę gydytojo pagalbą, kad galėčiau vienoje vietoje atlikti visus reikalingus tyrimus, o ne būčiau siuntinėjama iš vieno miesto galo į kitą. Kad atmosfera būtų pagarbi, o aplinka - tvarkinga. Kad su manimi elgtųsi kaip su žmogumi, o ne statistiniu pacientu. Ir svarbiausia - kad liga būtų išgydyta.

Tai čia yra esmių esmė. Miestiečiai, kurie moka sveikatos mokesčius ir yra tikrieji užsakovai. O kartais susidaro įspūdis, kad, prisidengdami profesionalių medikų bendruomenės vardu, viską bando reguliuoti keli žmonės, kurie priešinasi bet kokioms pertvarkoms, kad išsaugotų savo kėdutes. Jeigu taip yra, tai uodega pradeda vizginti šunį...