Storosios žarnos vėžį medikai prilygina pandemijai

Brolis Benediktas buvo vienas iš daugiau nei 1 600 žmonių, kasmet šalyje išgirstančių nauja civilizacijos rykšte tituluojamo storosios žarnos vėžio diagnozę.

Kiekvienais metais susirgusiųjų skaičius auga vidutiniškai 5 proc., todėl medikai ragina stebėti savo kūno signalus ir nenumoti ranka į profilaktinę patikros programą, kurios dėka ligą galima pričiupti pačioje užuomazgoje.

Gyveno sveikai ir ligų neieškojo

Šv. Pranciškaus onkologijos centro ir Vilties miesto Klaipėdoje kūrėjas brolis Benediktas yra tobulas teisingo gyvenimo būdo pavyzdys: daug metų nevalgo mėsos, sportuoja, geba valdyti savo emocijas.

Iš šono atrodo, kad su dvasingumu susijusi jo veikla nekelia daug streso. Todėl, rodos, turėtų būti visiškai sveikas. Tačiau prieš keletą mėnesių jis išgirdo netikėtą diagnozę - storosios žarnos vėžys.

„Iki pat 70-ųjų gyvenimo metų jaučiausi ir buvau sveikas. Mano dvasinis ugdymas prasidėjo prieš 50 metų. Kūriau gyvenimą, paremtą vien kūrybingumu.

Mano dvasia maištavo nepaklusnumu. Gyvenau nuolatinėse permainose, kartais sunkiausiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, 5 metai Tadžikijoje, kai vyko karas Afganistane.

Ten man teko reguliariai lankyti sužeistus ir mirštančius tarybinius kareivius“, - prisimena brolis Bendiktas, ieškodamas atsakymo, kas lėmė onkologinę ligą.

Jis sako iki tol neturėjęs priklausomybės nuo ligoninės ir vaistų. Minčių apie apsilankymą pas gydytojus profilaktiškai nebuvo.

„Prisipažįstu, tai mano pirmas kartas, kai patyriau gydytojų kūrybingumą savo paties kailiu. Jis buvo jaučiamas, girdimas, regimas ir talentingas. Klaipėdos universiteto ligoninėje man buvo suteikta aukščiausio lygio pagalba“, - džiaugiasi dvasininkas.

Ligą rado kolonoskopijos metu

Brolis Benediktas prisimena, kaip po nemažai darbo ir jaudulio pareikalavusios japonų meno galerijos „Gallery 1252“ atidarymo Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne prie jo priėjusi vieno medicinos centro vadovė dovanojo personalizuotą kraujo tyrimų kortelę ir patarė apsilankyti tyrimų laboratorijoje.

Apsilankė. Kitą dieną, praėjus porai valandų po procedūros, sulaukė skambučio iš laboratorijos ir raginimo kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju.

„Susipažinusi su mano kraujo tyrimais gydytoja skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes hemoglobino kiekis kraujyje buvo pasiekęs kritiškai žemą ribą. Po 15 minučių atsidūriau tuometinėje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Man skubiai buvo atliktas kraujo perpylimas. Manau, tai mane išgelbėjo “nuo staigios ir netikėtos mirties„, nes tą pačią dieną turėjau išvykti automobiliu į Romą“, - prisiminė brolis Benediktas.

Medikai pradėjo tirti ligos priežastis. Pirmieji tyrimai nekėlė nerimo, tačiau vėliau atliktos kolonoskopijos metu buvo įtartas storosios žarnos vėžys. Paimta biopsija po kelių dienų patvirtino diagnozę.

"Po žinios apie onkologinę ligą tu jau nesi toks pat, koks buvai prieš ją. Man buvo smagu save stebėti ir jausti, kaip liga paruošia sielą vidiniams išgyvenimams.

Šiandien džiaugiuosi, kad nepasirinkau holistinio sveikimo kelio. Dabar geriau suprantu daugybės žmonių tragedijas, kurie užaugo be tikėjimo ir neatrado maldingos tylos grožio, ypač ligos metu.

Esu vilties brolis. Mano viltis susijusi su tuo, kas įmanoma, o neviltis - su tuo, kas neįmanoma. Kūrybingumas išstumia neviltį - bent jau kuriam laikui.

Tikėjimas ir pasitikėjimas kitais taip pat yra kūryba, kuri teikia vilties ir optimizmo. Tai yra pagrindinis Šv. Pranciškaus onkologijos centro piligrimų leitmotyvas.

Savo pavyzdžiu stengiausi, stengiuosi mokyti, kad viltis - kaip saulė. Ji šviečia visur, kur esame ir ką darome. Mano patarimas buvo ir išliks: imkitės vilties!" - šiandien sako dvasininkas, pats sulaukęs viltingų žodžių iš medikų.

Klaipėdos universiteto ligoninėje jam buvo sudarytas individualus gydymo planas, robotinės chirurgijos būdu išoperuotas navikas, už ką brolis Benediktas sako jaučiantis dėkingumą medikams kiekvieną dieną.

Jaunins profilaktikos grupės amžių

Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjo Alvydo Česo, storosios žarnos vėžys - tai naujoji civilizacijos rykštė, kuri paliečia vis daugiau žmonių, kasmet vis jaunesnių.

"Todėl ypač svarbi ankstyva diagnostika, kad būtų galima užkardyti kelią pažengusiems storosios žarnos vėžio atvejams ir taip išvengti sudėtingų ir drastiškų gydymo metodų, kurie apima ne tik chirurgiją, bet ir chemoterapiją, taikinių terapiją, radioterapiją.

Šiuo metu Lietuvoje svarstomas naujas projektas dėl 5 metais paankstintos storosios žarnos vėžio profilaktikos programos amžiaus. Šiuo metu ji taikoma asmenims nuo 50 iki 74 metų amžiaus", - sako A. Česas.

Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link - nesudėtingas žarnyno slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai reikia atlikti, kai žmogus sulaukia rizikos amžiaus.

Testą galima atlikti ir namuose

Vyrai ir moterys, sulaukę 50 metų ir ne vyresni nei 74 metų, sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka slapto kraujavimo išmatose testą, kurį skiria šeimos gydytojas. Jis gali būti atliktas namuose ar poliklinikoje.

Atlikus testą paaiškėja, teigiamas jis ar neigiamas. Jeigu neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 metų šį testą reikia pakartoti. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinio tyrimo - kolonoskopijos.

"Vertinant sergamumo kreives, kurios yra labai nepalankios daugeliui europiečių, ne tik lietuvių, sergamumas storosios žarnos vėžiu, nepaisant ankstyvos diagnostikos, technologijų, išlieka gana aukštas, o ikivėžinių susirgimų šalinimas, užkardant storosios žarnos naviką ankstyvoje stadijoje, nėra labai didelis.

Tačiau būtent storosios žarnos vėžio profilaktikos programa yra viena efektyviausių programų, galinčių užkardyti vėžį dar ankstyvose stadijose", - įsitikinęs A. Česas.

Gydymo taktiką parenka komanda

Pasak A. Česo, kovo mėnuo ne veltui vadinamas pasaulio storosios žarnos vėžio mėnesiu - tam, kad atkreiptume dėmesį į vis didėjančią problemą.

„Lietuvoje segamumas šia liga yra gana aukštas - jeigu sudėtume vyrus ir moteris, sergančius storosios žarnos vėžiu, pamatytume, kad bendras jų skaičius viršija gerai žinomą moterų sergamumą krūties vėžiu, kuri yra dažniausia onkologinė liga tarp moterų, bei viršija plaučių vėžio naujų atvejų skaičių. Tai naujoji pandemija, kuri šiandien gali turėti didelę įtaką ateities kartoms“, - sako ilgametę patirtį gydant onkologines ligas turintis gydytojas.

Klaipėdos universiteto ligoninėje diagnozuojant ir gydant storosios žarnos vėžį galimybės itin plačios.

"Pacientams nejautroje atliekama fibrokolonoskopija, kuria geriausiai galima matyti pakitimus. Nustačius ligą labai svarbus patologinis mėginių ištyrimas.

Ligoninės patologijos laboratorija yra aukšto lygio, galime atlikti gausų spektrą ne tik histologinių mėginių, bet šiandieninėje onkologijoje labai svarbių molekulinių tyrimų, kurie parodo naviko elgesį ateityje, tikimybę ligai atsinaujinti ir net chemoterapijos poreikį.

Apie 10-20 proc. navikų būna tokie, kuriems chemoterapijos nereikia, jei nustatomas ne tik lokalus, bet net ir pažengęs ar išplitęs piktybinis navikas. Jei reikia, ligoninėje galime atlikti kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetino rezonanso tyrimus, paruošiame pacientą multidalykinės komandos aptarimui.

Gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai, radiologai, onkologai radioterapeutai, patologai, kitų specialybių gydytojai aptaria, kokia turėtų būti kiekvieno iš pacientų gydymo eiga.

Pradėti nuo chemoterapijos, spindulių terapijos, o gal iš karto nuo operacijos, sprendžiama kolegialiai ir visada priimamas geriausias pacientui sprendimas, koks tuo metu įmanomas", - pasakojo A. Česas.

Pasak jo, multidalykinė komanda yra kertinis dėmuo sėkmingo paciento gydymo grandinėje. Klaipėdos universiteto ligoninėje tokia komanda aptaria visus be išimties pacientus, kuriems nustatyta onkologinė liga. Šiandien kol kas Vakarų Lietuvoje tai galima padaryti tik Klaipėdos universiteto ligoninėje.

Vyrus ir moteris paliečia vienodai

Kolegai antrina ir Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, storosios žarnos vėžiui gydyti sėkmingai taikantis robotinę chirurgiją.

"Pasaulyje storosios žarnos vėžys yra antras pagal dažnumą tarp moterų ir trečias tarp vyrų. Tai antra pagal dažnumą mirties priežastis nuo vėžio pasaulyje.

Manoma, kad iki 2030 metų šio piktybinio susirgimo padaugės 60 procentų ir kasmet bus diagnozuojama 2,2 milijono naujų ligos atvejų, o 1,1 milijono žmonių dėl šios ligos mirs.

Lietuvoje kasmet nustatoma per 1 600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, kasmet 4-6 procentais daugiau", - negailestingą statistiką įvardija profesorius.

Pasak jo, tiek vyrus, tiek ir moteris ši liga paliečia vienodai. Kalbėdamas apie ligą sukeliančias priežastis jis sako, kad žmogaus amžius, be abejo, yra svarbus, nes kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali susirgti storosios žarnos vėžiu.

"Yra keli genetiškai storosios žarnos vėžį predisponuojantys sindromai, tokie kaip šeiminė adenominė polipozė bei paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys. Šiais atvejais autosominiu dominantiniu būdu 50 procentų palikuonių paveldi patologiškai pakitusį šią ligą lemiantį geną.

Yra ir dar retesnių genetinių sindromų, apie kuriuos sužinojome per porą pastarųjų dešimtmečių - liga gali būti paveldima ir autosominiu-recesyviniu būdu. Šiai pacientų grupei taikoma visai kitokia ir žymiai ankstyvesnė patikra, ir net prevencinis gydymas bei stebėsena.

Tam tikrą procentą sudaro vadinamasis šeiminis vėžys - tai didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, nors aiškaus autosominio dominantinio paveldimumo nėra: jei asmuo storosios žarnos vėžiu ar ikivėžiniu susirgimu (polipu - adenoma) susirgo anksti (iki 55 metų amžiaus), jo palikuonims susirgti šia liga rizika yra didesnė", - sako N. E. Samalavičius.

Pasak jo, neabejojama, kad įtakos atsirasti storosios žarnos vėžiui gali turėti rūkymas, alkoholio, gausus raudonos mėsos vartojimas, mažas judrumas, vidurių užkietėjimas.

Ligos pradžia neturi simptomų

Gydytojas įsitikinęs, kad vien prevencijos programa negali išspręsti storosios žarnos vėžio problemos.

Pasak jo, kiekvienas žmogus turi įsiklausyti į savo organizmą, kad, kylant abejonėms dėl sveikatos, galėtų laiku kreiptis į specialistą ir gauti reikiamą pagalbą.

"Specifinių, tik šiai ligai būdingų simptomų storosios žarnos vėžys neturi. Vienas iš pradinių simptomų galėtų būti tuštinimosi funkcijos pasikeitimas: žmogus, pripratęs prie savo žarnyno ritmo, pamažu pastebi jog jis keičiasi, kai jokių žinomų priežasčių tam nėra.

Vidurių pūtimas, protarpiais nepaaiškinamas viduriavimas ar progresuojantis vidurių užkietėjimas yra būdingi simptomai.

Kai vėžys yra kairėje gaubtinės storosios žarnos pusėje ar tiesiojoje žarnoje, dažnai būna kraujo išmatose, kartais su padažnėjusiu neproduktyviu tuštinimusi (tenezmais). Dešinės storosios gaubtinės žarnos dalies vėžys neretai turi slaptesnę eigą, gali pasireikšti mažakraujyste (atsiranda bendras silpnumas).

Kartais, net nesant jokių kitų simptomų, pacientas pradeda užčiuopti darinį dešinėje pilvo pusėje (tai labiau būdinga pacientams be žymesnio antsvorio ir vyresnio amžiaus).

Skausmai pilve gali atsirasti ligai progresuojant. Vadinasi, vien nedideli, bet be aiškios priežasties atsiradę žarnyno funkcijos sutrikimai jau yra signalas, kad reikėtų bent pasitarti su savo šeimos gydytoju, jau nekalbant apie mano išvardintus rimtesnius ligos požymius", - įspėjo gydytojas N. E. Samalavičius.

Jis taip pat nuramino, kad teigiamas slapto kraujavimo testas jokiu būdu nereiškia, jog jums storosios žarnos vėžys. Atlikdami išsamesnius tyrimus gydytojai nustato ne vieną nepiktybinę ligą, kuri lemia šio testo teigiamą rezultatą - tai hemorojus, išangės įplėša, storosios žarnos divertikuliozė, uždegiminės žarnų ligos ir kita.