Šiemet dėl gripo ligoninėse negulėjo nė vienas Lietuvos gyventojas

Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (26,0 atvejo 10  tūkst. gyventojų), mažiausia – Marijampolės (12,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, balandžio 5–11 d. Lietuvoje gripas diagnozuotas 1 asmeniui, ankstesnę savaitę gripu susirgo 2 gyventojai.

2020–2021 m. gripo sezoną dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo. 

2020 m. 14 savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 39,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o tuo pačiu metu 2019 m. minėtas sergamumo rodiklis buvo kur kas didesnis – 65,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2021 m. 13 sav. nebuvo paimta ėminių dėl gripo viruso nustatymo, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

NVSC specialistai primena, kad gripas yra ūmi viruso sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną). Saugantis gripo svarbu laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, stengtis neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Neliesti neplautomis rankomis akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.