Šią ligos diagnozę ateityje išgirs vienas iš trijų: patarė, kaip tam pasiruošti

Iš tiesų, onkologinės ligos diagnozę kasdien išgirsta pusšimtis žmonių, ateityje ją išgirs kas trečias. Susirgę žmonės susiduria su daugybe iššūkių, ypač finansinių, todėl apie kritines ligas pagalvoti ir finansiniu saugumu pasirūpnti svarbu per ilgai neatidėliojant.

Liga – nebe mirties nuosprendis

„Jei žmogui nustatoma ketvirtos stadijos, t. y. išplitusi onkologinė liga, dauguma mano, jog gyventi tokiam asmeniui liko labai mažai. Gydytojai sako, kad ligos stadija svarbi jiems parenkant tinkamiausią gydymo taktiką, o ne lemia išgyvenamumą. Žinoma, išgirsti žinią, kad liga – pirmos stadijos, lengviau psichologiškai, o ir, tikėtina, jog gydymas bus trumpesnis. Lygiai taip pat žinome daug asmenų, kuriems prieš septynerius ar net vienuolika metų buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos krūties, gimdos kaklelio ir net kasos vėžys – atlaikę gydymą, šiandien jie gyvena pilnavertį gyvenimą, padeda kitiems, savanoriauja, dirba – net nepasakytum, kad yra taip rimtai sirgę“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Pašnekovė sutinka: egzistuoja realybė iki ligos ir ją diagnozavus: „Sakoma, kad vienas iš trijų žmonių išgirs šią diagnozę. Klausimas tik – kada ir kiek liga bus pažengusi. Onkologinė liga – tikrai gyvenimą keičianti liga, bet ne mirties nuosprendis.“

Papildomu kritinių ligų draudimu klientus draudžiančios draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ kelerių metų statistika rodo, kad kritinių ligų atvejų ypač padaugėjo po karantino, kuomet nebuvo galima atlikti profilaktinių patikrinimų, o vėžiniai susirgimai dažniausiai būdavo aptinkami jų metu. Pagrindinės kritinės ligos, už kurias kasmet mokama daugiausia išmokų – vėžys, infarktas ir insultas.

Finansiškai ruošiasi per mažai

„Išgirdus apie onkologinę ar kitą gyvenimą keičiančią ligą, santaupos gali greitai ištirpti, o pajamos ilgam laikui gerokai sumažėti – tokiu atveju draudimas tampa išties svarbus. Pastebima, kad Vakarų šalyse žmonės visų pirma draudžia save ir savo artimuosius, Lietuvoje vis dar pirmiausia draudžiamas automobilis arba būstas, neretai pamirštant savo ar šeimos narių apsaugą“, – komentavo „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas Audrius Kikutis.

N. Čiakienė pažymi, kad labai svarbu, jog žinomi žmonės drįsta apie onkologinę ligą kalbėti garsiai, kartu pabrėžė, kad ir jie paprastai daugiau kalba apie gydymąsi, tačiau svarbu suprasti, kad sumažėjęs darbingumas, prarastos pajamos, išbalansuota emocinė savijauta ir suprastėjusi psichologinė sveikata – ne mažiau svarbūs iššūkiai.

Kaip rodo draudimo ekspertų patirtis, asmens draudimo produktas dažnai rinkoje lieka nepelnytai nuvertintas arba tiesiog nejučia psichologiškai „nustumiamas“ į užribį. Tiek klientams, tiek ir patiems draudimo ekspertams dažnai nemalonu kalbėti apie kritines ligas, būtinąsias chirurgines operacijas, amputacijas ar neįgalumą.

Gydymas užsitęsia

„Onkologinės ligos gydymas tęsiasi metus ar pusantrų. Pirmiausia stengiamasi naviką pašalinti, tuomet taikyti chemoterapinį gydymą – tas užtrunka. Žmogus visą tą laiką turi pasirinkimą: arba dirbti, jei jaučiasi gerai, arba gauti nedarbingumo išmoką, tik tokiu atveju netenkama nemažos dalies pajamų“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Net jei gydymas nekainuoja, tenka sumokėti už keliones į gydymo įstaigą, prireikia koreguoti mitybą, derinti maisto produktus, reikia įsigyti pagalbinių medicininių priemonių (pleistrų, purškalų), daliai prireikia psichologo konsultacijų. Nemokamai suteikiamos dešimt konsultacijų, tačiau eilės pas psichologus – milžiniškos.

Kartais konsultuotis su medikais taip pat tenka privačiai, nes onkologiniai ligoniai negali gaišti laukdami eilėse. Ypač sunku vyrams, kurie išlaiko šeimas – žinia apie onkologinę ligą neretai gali tapti net savižudybės priežastimi. Vyrams reikia ypatingo dėmesio, psichologinės pagalbos, tačiau jie nelinkę jos kreiptis.

Valstybės skiriamų paslaugų nepakanka

„Žmogaus psichologinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo galimybės išsikalbėti ir pasidalyti patirtimi, bet ir nuo bazinių poreikių užtikrinimo. Jei ligonis pradeda skaičiuoti, ar pakaks pinigų maistui ir vaistams ar procedūroms, nors jo sveikata blogėja, nežino, ar apskritai grįš į darbą, trūksta pinigų kasdienėms išlaidoms – tai rimtas iššūkis ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems“, – komentavo POLA direktorė.

Draudimas nuo kritinių ligų, pašnekovės žodžiais, suteikia psichologinį komfortą, tik labai svarbu, jog susirgę žmonės būtų tikri, kad prireikus išmoką gaus, kad sutartyje nebus išlygų, dėl kurių vėliau paaiškėtų, jog išmoka nepriklauso.

Pagal draudimo sąlygas, į polisą įtraukiant kritinių ar kitų ligų bei operacijų riziką ir pasirenkant atitinkamą sumą, draudžiamojo įvykio atveju mokama atitinkama tos sumos dalis, priklausomai nuo ligos sudėtingumo. Išmokos dalis gali priklausyti nuo ligos sunkumo ir nuo apdraustojo amžiaus.

Kaip pastebi draudimo ekspertai, prieš kelerius metus, klientams registruojant vėžinius susirgimus, pusė jų būdavo pirmosios stadijos, tačiau pastaraisiais metais jau bemaž 70 proc. visų registruotų onkologinės ligos atvejų nustatoma pažengusios – antros arba aukštesnės – stadijos. Dažniausiai pasitaikantis vėžys – storosios žarnos, Europoje jis antras pagal dažnumą, Lietuvoje – trečias, bet daugiausia gyvybių nusinešantis susirgimas.

„Kritinė liga – didelis smūgis žmogui. Sužinojus apie ją, labai svarbi parama ir palaikymas bei finansinis stabilumas, padedantis lengviau įveikti užklupusią ligą. Šiuo metu taikome vieną plačiausių Kritinių ir kitų sunkių ligų bei chirurginių operacijų sąrašą, kuriame yra veido ir galvos traumos, onkologinės ir kitos ligos. Įtraukėme tokias apsaugas, nes, vertindami šių dienų realijas, suprantame, jog tai yra būtinybė“, – pabrėžė A. Kikutis.