Radiacijos poveikis žmogaus organizmui: ką gali ir ko negali kalio jodidas

Pirmosiomis minutėmis ir valandomis būtent nuo pačių gyventojų veiksmų priklausys jų saugumas. Kaip reikėtų elgtis užgaudus sirenoms ar gavus perspėjimo pranešimą telefone apie branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kada vartoti kalio jodido tabletes, kam jos skirtos ir koks yra radiacijos poveikis žmogaus organizmui – į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako Ramunė Marija Stasiūnaitienė, Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.

– Kokie turėtų būti pirmieji, skubiausi gyventojų veiksmai įvykus branduolinei avarijai?

– Pirmoji gyventojų apsaugos priemonė yra jų perspėjimas. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro sirenos, trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus bei teikiama informacija per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

Gavus pranešimą apie įvykusią branduolinę avariją, pirmiausia reikėtų kuo skubiau eiti į artimiausią pastatą, parvesti naminius gyvūnus namo, galvijus suvaryti į tvartą ir jį uždaryti. Parūpinti jiems vandens ir pašaro kelios dienoms. Taip pat uždengti šulinius.

Esant patalpoje – nedelsiant uždaryti ir užsandarinti langus, vėdinimo angas ir išjungti oro kondicionavimo sistemas, kurios naudoja išorės orą.

Tai atlikus, įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir sekti per visuomenės informavimo priemones perduodamą informaciją.

Kilus būtinybei išeiti į lauką, svarbiausia apsaugoti kvėpavimo takus. Tam galite naudoti medicininę veido kaukę, respiratorių, o jei jų neturite – nosį ir burną bent užsidengti nosine, šaliku ar kita medžiaga.

Grįžus iš lauko reikia atsargiai nusivilkti galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus drabužius, jų nepurtyti ir nevalyti, o sudėti į plastikinį maišą ir jį laikyti atokiau nuo žmonių bei gyvūnų.

Vien nusivilkus užterštus viršutinius drabužius pašalinama iki 80 proc. radioaktyviojo užterštumo.

Jeigu yra galimybė, reikia kuo skubiau nusiprausti su muilu po tekančiu vandeniu, o jei tokios galimybės nėra, tuomet kruopščiai nuvalyti atviras kūno vietas sudrėkintu rankšluosčiu ar drėgnomis servetėlėmis – atlikti dezaktyvavimą. Atlikus šiuos veiksmus, persirengti švariais, spintoje ar stalčiuje laikytais drabužiais.

Apsaugojus save reikia padėti kitiems žmonėms, kurie savarankiškai negali nusivilkti rūbų, nusiprausti. Iš lauko parvestus naminius gyvūnus taip pat reikia nuprausti po tekančiu vandeniu.

Padedant kitiems žmonėms ar rūpinantis gyvūnais, reikėtų dėvėti gumines pirštines ir apsaugoti kvėpavimo takus dėvint vienkartinį respiratorių ar medicininę veido kaukę. Po to nepamiršti po tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankų, veido ir kitų kūno vietų, kurios nebuvo pridengtos.

– Kokia kalio jodido paskirtis? Kada jį vartoti ir ar išgėrus kalio jodido saugu eiti į lauką?

Kalio jodido (KI) tabletės vartojamos tik tada, kai aplinkoje pasklinda radioaktyviojo jodo ir tik tada, kai jas vartoti rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija. Naudoti jas kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga.

Laiku suvartojus KI tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu ir taip apsaugoma nuo įkvėpto ar su užterštu maistu į organizmą patekusio radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos – šios liaukos vėžinių ir kitokių susirgimų.

Stabiliojo jodo preparatai apsaugo skydliaukę tik nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tačiau neapsaugo žmogaus organizmo nuo kitų branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklidusių radionuklidų.

Todėl nereikėtų eiti į lauką be būtino reikalo.

Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju jokiu būdu netinkami vartoti vaistinėse parduodami vaistiniai preparatai – spiritiniai jodo tirpalai ar jodo purškalai, skirti burnos gleivinei gydyti, taip pat maisto papildai su jodu ir panašiai.

Jie neapsaugotų skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio. Šių preparatų veiklioji medžiaga yra ne KI, o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.

– Koks yra jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) poveikis žmogaus organizmui?

Žmogus negali pajusti, kada yra veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, nes jos negirdi, nemato, ji neturi kvapo ir skonio. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia gyvus organizmus ir sukelia DNR pažeidimus.

Per trumpą laiko tarpą gavus didelę apšvitos dozę išsivysto nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, pavyzdžiui, ūmus radiacinis sindromas, radiaciniai nudegimai, audinių ir organų pažeidimai.

Tipiškų viso kūno apšvitos požymių – pykinimas, vėmimas, silpnumas, karščiavimas ir viduriavimas – gali pasireikšti per pirmąsias kelias valandas.

Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, pvz., onkologinių susirgimų ar įvairių paveldimų ligų. Poveikis gyventojų sveikatai gali išryškėti ir praėjus ne vieniems metams nuo patirtos apšvitos.

– Įvykus branduolinei avarijai, kokį maistą ir vandenį būtų saugu vartoti? Kaip ir kada būtų galima išeiti į lauką?

– Svarbiausia atsiminti, kad būnant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ar esant įtarimui, jog esate užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, negalima nieko valgyti, gerti, rūkyti, liestis prie daiktų, veido, burnos.

Bendra rekomendacija yra namuose visada turėti maisto atsargų bent 72 valandoms. Būtų saugu vartoti sandariai uždaryto maisto, geriamojo vandens atsargas.

Tačiau lauke esantys maisto produktai, tokie kaip daržovės, vaisiai, uogos ir kt., bei tinkamai neapsaugotų šulinių geriamasis vanduo galėtų būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis ir juos vartoti būtų draudžiama.

Plačiau apie maisto ir geriamojo vandens atsargų pasiruošimą galima sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje Lt72.lt.

Kada saugu išeiti į lauką gyventojai bus informuoti. Jeigu išeiti yra būtina, visų pirma reikia apsaugoti kvėpavimo takus ir stengtis būti lauke kuo trumpesnį laiką, o grįžus atlikti dezaktyvavimą.

– Ką turėtų daryti tėvai, kurių vaikai avarijos metu buvo mokykloje ar darželyje?

– Kiekviena šeima turėtų sudaryti planą ir visi drauge aptarti aktualius klausimus, pavyzdžiui, kur būtų galima slėptis pavojaus atveju, jeigu reikėtų – kur ir kokiu transportu evakuotumėtės. Į šį planą turėtų įeiti ir branduolinės avarijos scenarijus.

Jei vis dėlto nutiktų taip, kad branduolinė avarija įvyktų dienos metu, kai vaikas yra mokykloje ar darželyje, ten jis ir turėtų likti.

Šios įstaigos turi Ekstremalių situacijų valdymo planus, kuriuose yra numatyti veiksmai įvykus bet kokiai ekstremaliajai situacijai, taigi vaikai mokyklose ir darželiuose yra saugūs.

Branduolinės avarijos atveju, skubėdami pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigų, tėvai gali tik pakenkti ir sau, ir savo atžaloms. Kai tik vaikus būtų saugu pasiimti, tėvai apie tai sužinotų pirmieji.

– Kaip reikėtų elgtis toliau? Kiek laiko tektų laukti namuose?

– Rekomendacijos, kaip elgtis toliau, būtų skelbiamos per nacionalinį radiją ar televiziją. Jas atsakingos institucijos teiktų įvertinę avarijos mastą, meteorologines sąlygas (vėjo kryptį ir greitį, kritulius) bei kitas aplinkybes.

Branduolinės avarijos atveju slėptis namuose ar kitose tam numatytose patalpose rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi paras. Jeigu avarinė situacija vis dar būtų pavojinga žmonių sveikatai, toliau sektų žmonių evakavimas.

– Ką svarbiausia būti susiplanavus, pasiruošus dabar, kai pavojaus nėra?

– Šeimos planas ir išvykimo krepšys yra du svarbiausi dalykai, kuriais kiekvienas namų ūkis turėtų būti pasirūpinęs jau dabar. Jie būtini ne tik branduolinės avarijos, bet ir bet kokios kitos ekstremaliosios situacijos atveju.

Išsamią informaciją ir patarimų šiais klausimais galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje Lt72.lt, Radiacinės saugos centro svetainėje Rsc.lt, taip pat kitų kompetentingų institucijų interneto svetainėse.