Požiūris į krūties vėžio gydymą gerokai keičiasi

Tapo vizitine kortele

Lietuvoje krūties vėžį gydantys medikai jau žino, kad rugsėjį renkasi Klaipėdoje, kur rengiama didžiausia šalyje konferencija apie krūtų vėžį.

Joje susirenka gausiausias specialistų būrys iš visos Lietuvos (Klaipėdos universitetinės ligoninės, Nacionalinio vėžio instituto, LSMU Kauno klinikų, VUL Santaros klinikų ir kt.) ir pasaulio.

Tarp pranešimus skaičiusių lektorių - žinomi onkologai iš Italijos, Graikijos, Suomijos, geriausių pasaulio krūtų onkologų penketukas: profesoriai Christian Jackish, Javier Cortes, Guy Jerusalem, Benjamin Sarfati, Marc Thill, Peter Schmid.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininko Alvydo Česo, prisikviesti tokias garsenybes padeda nuolatinis KUL bendradarbiavimas bei aktyvus ligoninės medikų įsitraukimas į įvairius tarptautinius mokslinius tyrimus, projektus, kuriuose dalyvauja ir minėti specialistai. Per metus KUL atliekama ne mažiau penkių klinikinių tyrimų taip pat.

Šių metų konferencijoje pranešimus skaitė nemažai KUL specialistų, kurie turi ne tik didelę praktinę patirtį, bet ir užsiima moksliniu darbu: Aušra Bankauskaitė, Gediminas Smailys, Alvydas Česas.

Nors krūties vėžį gydančių specialistų Lietuvoje nėra daug, tačiau į konferenciją kasmet susirenka gausus gydytojų būrys. Šiemet jų suskaičiuota 200. Dalis dalyvavo gyvai, kiti jungėsi nuotoliniu būdu.

„Sėkmė į vieną vietą surinkti tiek daug gana siauros specializacijos specialistų. Ši konferencija kaip vizitinė Klaipėdos, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Lietuvos chemoterapeutų draugijos kortelė.

Kiekviena konferencija turi turėti savo traukos tašką. Manau, kad mes jau savo turime, džiugu, kad visi dalyviai aktyviai įsitraukia“, - pasidžiaugė organizatorius.

Parvežė karščiausias naujienas

Vos prieš kelias dienas iš pasaulinio kongreso, kur dalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. onkologų iš viso pasaulio, grįžęs A. Česas kolegoms pristatė karščiausias, pirmą kartą viešai pristatytas naujienas.

„Europoje dabar didžiulės pajėgos skiriamos ne tik onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui, bet ir prevencijai. Man, kaip Lietuvos vėžio programos kontrolės ir stebėsenos tarybos pirmininkui, kongrese pateikta daug aktualių naujienų.

Ten paskelbti tyrimų, prie kurių prisidėjau ir aš, duomenys apie medikamentų prieinamumą Europoje bei skirtumus tarp šalių. Pastebėta, kad Lietuvoje gydymas naujausiais medikamentais gerokai vėluoja palyginti su kitomis Europos šalimis.

Tad priimtas sprendimas taip mobilizuoti pajėgas, kad iki 2025 metų kiekvienoje šalyje pacientai gautų vienodą bei patį geriausią krūties vėžio gydymą, vertinant pagal technologijas ir medikamentus“, - pasakojo A. Česas.

Keičiasi požiūris į gydymą

Konferencijoje Klaipėdoje tiek kolegos iš užsienio, tiek lietuviai taip pat stengėsi perduoti naujausias žinias, tyrėjų duomenis apie krūties vėžio gydymą medikamentais, ligos prevenciją.

Atkreiptas dėmesys, kad onkologinių ligų gydymas vis dažniau skiriamas ne pagal vėžio lokalizaciją, o genetinį molekulinį profilį. Pavyzdžiui, krūties vėžiu sergančios moterys gali turėti tą pačią ligos stadiją, tačiau jos visos bus gydomos skirtingai.

Iki tol 20-30 metų buvo gydoma atsižvelgiant į nustatytą krūties vėžio stadiją.

Dabar yra galimybių skirti tausojantį gydymą, neskiriant spindulinės terapijos ar chemoterapijos. Konferencijoje pranešėjai pateikė daug naudingos, pačios naujausios informacijos, ko nereikėtų skubėti daryti ir kokiais atvejais turėtų būti skiriama dar daugiau dėmesio pacientui.

„Kartais iš pažiūros liga neatrodo tokia agresyvi, tačiau įvertinęs genetiniu molekuliniu lygmeniu matai, kad liga - itin agresyvi ir norint ją pažaboti reikia imtis nestandartinių gydymo priemonių“, - apie pokyčius gydyme paaiškino A. Česas.

Siekiama, kad Lietuvoje tam tikrų ligų atvejais būtų privalomas individualizuotas genų sekos nustatymas. Tai leidžia numatyti paciento ligos gydymo eigą kelis žingsnius į priekį.

Pacientėms - daugiau galimybių

Konferencijoje nemažai dėmesio skirta HER2 krūties vėžiui. HER2 receptorius - tai baltymas, receptorius, kuris randamas ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus.

Padidėjęs jų skaičius sąlygoja blogesnę pacientų išeitį, dažnesnį smegenų pažeidimą, jei neskiriamas specifinis monokloninis antikūnas su ar be priešnavikinio vaisto.

Šiuos receptorius koduoja specifiniai genai, vadinami HER2/neu genais. HER 2 receptorius yra žmogaus epidermio augimo faktoriaus, natūraliai esančio organizme, receptorius.

Kai žmogaus epidermio faktorius prisijungia prie HER2 receptorių, tuomet vėžio ląstelėms perduodamas signalas greičiau daugintis - stimuliuojamas krūties vėžio augimas.

Kai kuriais atvejais krūties vėžio ląstelės turi HER2 receptorius, kitais ne. Kai vėžio ląstelės turi šį receptorių, kalbama apie HER2 teigiamą krūties vėžį. Nustatyta, kad maždaug 1 iš 5 krūties vėžiu sergančių moterų serga HER2 teigiamu krūties vėžiu.

Prieš 15 metų tokie atvejai buvo traktuojami kaip patys pikčiausi bei agresyviausi vėžio atvejai. Šiandien, turint modernias diagnostikos ir gydymo galimybes, jie kartais prilyginami paprastiems krūties vėžio gydymo atvejams, priklausomai nuo ligos formos ir hormonų.

KUL gydytojas patologas Gediminas Smailys, kuris specializuojasi krūtų vėžio diagnostikoje, konferencijoje pristatė vieną aktualiausių naujienų apie HER2 teigiamą, tačiau su maža raiška krūties vėžį, keičiantį požiūrį į tokių atvejų gydymą.

KUL gydytoja onkologė Aušra Bankauskaitė šia tema taip pat pristatė naujienas, kurios greitai taps kasdiene praktika, kardinaliai keičiančia nusistovėjusią gydymo taktiką pasaulyje ir Lietuvoje.

„Ligoninėje taikome daugybę programų, lengvinančių gydymo prieinamumą pacientams. Šiandien dirbame pagal penkias programas, kurių dėka mūsų pacientai nemokamai gauna naujausią bei geriausią gydymą Lietuvoje dar nekompensuojamais vaistais.

Gydytojams tai didžiulis papildomas krūvis, tačiau tai vardan paciento gerovės. Jei gali padėti nors vienam iš dešimties - tai jau pergalė“, - aiškino A. Česas.

Konferencijoje taip pat siekta susitarimo dėl tam tikrų siūlymų Sveikatos apsaugos ministerijai, kad kai kurie vaistai tam tikrai pacientų grupei būtų kompensuojami.

Gydymas - labiau individualizuotas

Paskelbti naujausi spindulinės radioterapijos tyrimai parodė, kad nemažai daliai pacienčių po krūties vėžio operacijų, chemoterapijos, hormonų terapijos reikia skirti spindulinę terapiją, tačiau ji gali būti gerokai sutrumpinta - nuo 25 iki 15 dienų, taip pat galima skirti mažesnę dozę.

Tam tikrais atvejais išvis nereikia spindulinės terapijos, nes įrodyta, jog tai nepablogina pacientės sveikatos būklės. Tai rodo, jog pacientų gydymą reikia vis labiau individualizuoti.

Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai taip ir daro: kiekvienas pacientas aptariamas multidalykinės komandos pasitarimuose, o galutinį sprendimą dėl gydymo priima pacientas, kuriam išdėstomi visi trūkumai ir pranašumai.

Pastebima, kad lietuviai pasyviai dalyvauja ankstyvosios vėžio prevencijos patikros programose. Į kvietimą pagal tam tikras amžiaus grupes profilaktiškai pasitikrinti sveikatą reaguoja mažiau nei pusė gyventojų.

Stebėdamas suomių, švedų, Nyderlandų patirtį, A. Česas mano, kad skaitmeninių produktų, mobiliųjų programėlių ir aplikacijų pasitelkimas galėtų išjudinti pasyvius lietuvius.

„Jei į mobilųjį telefoną kas savaitę ateis pranešimas, raginantis pasitikrinti sveikatą profilaktiškai, tai gal situacija pagerės? Tikiu, jog tai gali tapti postūmiu, galinčiu realiai padėti. Skandinavai turi per kelis dešimtmečius išsiugdytą įprotį ir atsakomybę profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Lietuviai kol kas dar randa 100 priežasčių pasiteisinti, kodėl šito nedaro“, - pasakojo Lietuvos vėžio programos kontrolės ir stebėsenos tarybos pirmininkas.

Integruoja mobiliąsias programėles

Konferencijoje aptarta dar viena svarbi sritis - skaitmenizacija, vis labiau besiskverbianti į kiekvieną gyvenimo sritį, neišvengiamai - ir į mediciną. A. Česas pabrėžė, kad šių metų pasaulinėje ESMO 2022 konferencijoje šiai temai buvo skiriama itin daug dėmesio: skaityta daug pranešimų apie mobiliųjų programėlių, aplikacijų integraciją į pacientų savikontrolę, diagnostiką, tam tikrą gyvenimo kokybės vertinimą, pašalinių reiškinių vertinimą.

Paciento suvedami tam tikri duomenys pasiekia gydytoją ir slaugytoją, kuris gali įvertinti jo būklę nuotoliniu būdu. Kartais ir pati programėlė įspėja, kad reikia nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

„Lietuvoje kol kas neturime tokių galimybių, tačiau Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose puikiai vietą randa lietuvių, buvusių medikų, perėjusių prie IT technologijų sukurtos programėlės, aplikacijos, kurios sėkmingai inkorporuotos į onkologinių pacientų gydymą, stebėjimą ir pašalinių reiškinių užkardinimą.

Bendromis pajėgomis galėtumėme ir norėtumėme sukurti programėles sergantiems krūties ir kitų lokalizacijų vėžiu, kurios būtų prieinamos ir Lietuvos pacientams.

Jau išaugo karta, kuri nuo mažumės naudojasi mobiliaisiais telefonais, tad norisi sudaryti galimybes visiems savarankiškai stebėti savo ligą, savo sveikimą.

Amerikoje didesnės ligoninės gali sau leisti įsidiegti tokias programėles pacientams, adaptuoti pagal savo poreikius. Mes neturime tokių finansinių galimybių, o ir tokių programėlių kūrėjams mūsų rinka yra pernelyg maža, tačiau į pagalbą pasitelkę kitas Baltijos šalis gal taptume patrauklesni“, - vylėsi A. Česas.