Plėtos kurortologijos mokslą

Pasirašydamas šią sutartį, LSMU rektorius prof. R. Benetis pabrėžė, kad, siekiant plėtoti Lietuvos kurortinių veiksnių paveldą, aktualius kurortologijos mokslinius tyrimus, jau nebepakanka pavienių institucijų iniciatyvų.

Siekiama vienyti šias pastangas, telkiant mokslinį, praktinį ir reabilitacijos bei gydymo įstaigų potencialą.

„Būtina sujungti mokslininkų pastangas, kad kurortologija įgytų svaresnį, mokslo įrodymais grįstą gamtinių gydomųjų veiksnių poveikio taikymą kasdienėje reabilitacijos bei sveikatinimo praktikoje“, - sakė LSMU rektorius.

Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė Nijolė Dirginčienė patvirtino, kad kurortinis sanatorinis gydymas yra neatsiejama nacionalinės sveikatos sistemos dalis.

"Kurortuose esantys ir sanatorijose naudojami natūralūs gamtiniai ištekliai (mineralinis vanduo, purvas) atlieka ypač svarbų vaidmenį žmogaus organizmui ir sveikatos atstatymui. Šiandien kurortai bei kurortinės teritorijos savo viešąsias erdves ir infrastruktūrą siekia maksimaliai pritaikyti sveikatinimo reikmėms.

Turime ambiciją siekti, kad Lietuva taptų balneoterapinio gydymo centru Rytų Europos regione.

Tam reikalinga suvienyti jėgas bei skirtingas kompetencijas," - pažymėjo N. Dirginčienė.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidento Artūro Saldos pastebėjimu, dešimtys tūkstančių užsienio svečių kasmet atvyksta į Lietuvą dėl joje teikiamų aukščiausio lygio sanatorinio gydymo paslaugų ir ypač - dėl gydomojo purvo bei mineralinio vandens poveikio.

Primenama, kad šalyje kurortinė medicina aktyviai buvo plėtojama daugiau nei 30 metų, iki 1992-ųjų veikiant Mokslų akademijos Kurortinių tyrimų laboratorijai.

Pasaulyje naujas mokslinių tyrinėjimų atgimimas stebėtas praėjusiame dešimtmetyje, kai reikšmingai išaugo mokslinių tyrinėjimų ir mokslinių publikacijų apimtys.