Pirtis – jaunystei ir sveikatai: žiemą vis dažniau norisi pasilepinti šildančiais malonumais

Kovoja su uždegimais

Pirtyje lankytis patariama vidutiniškai du-tris kartus per savaitę, o privaloma – mažiausiai vieną kartą per savaitę.

„Žiemą odos poros užsikemša nuo odos riebalų. O pirtyje tiek periantis vanta, tiek atliekant masažą jos išvalomos ir atsiveria. Pirtyje žmogaus kūno temperatūra sukeliama puse laipsnio.

To pakanka, kad žmogaus kūnas imtų prakaituoti, atsivertų prakaito liaukos, o per jas efektyviai būtų pašalinami toksinai.

Pakėlus kūno temperatūrą puse laipsnio mūsų organizmo gynybinės ląstelės virsta kareivėliais, kurie, aptikę organizme uždegimą, ima kovoti su jį sukėlusiomis priežastimis ir gydo uždegimą“, – pasakojo profesionalus pirtininkas.

Dirba kempinės principu

Didžiausias mūsų kūno organas oda turi du su puse milijono prakaito liaukų.

„Oda pirtyje dirba kaip kempinė. Kraujas cirkuliuoja per limfą, o šių sienelės būna užsiteršusios įvairiomis „šiukšlėmis“. Suaktyvinus kraujotaką kartu su prakaitu oda pašalina šlakus, sunkiuosius metalus, riebalus, net šlapimą.

Jeigu kūnas vanojamas šviežia vanta, oda vietoje pašalintų kenksmingų medžiagų iš vantos sugeria vitaminus.

Pirtyje dirba širdis ir kepenys – jie stumdo kraują. O inkstai ir skrandis – nedirba. Jeigu esame pavalgę, skrandyje gaminasi nuodai, nes pirtyje vyksta visai kitokie procesai.

Todėl einant į pirtį rekomenduojama būti pavalgius ne mažiau kaip prieš pora valandų ir maistas būtų jau suvirškintas“, – atskleidė pirtininkas Žydrūnas.

Atpalaiduoja, valo ir grūdina

Apsivalius organizmui po pirties pagerėja ir žmogaus savijauta, o miegas tampa gilus ir lengvas.

Labai svarbu yra tai, kad žmogus pirtyje nurimsta. Pirčių ritualų metu naudojamos keturios terapijos: kvapų (aromaterapija), garsų (garas, vantų šnarėjimas), vibracijos (vanojimas) ir šilumos (termoterapija). Žmogaus pyktis, stresas ir nerimas pirtyje sudega.

Kvėpavimo takams rekomenduojamas pirties ritualas su druskų garais. Kvėpuojant išsivalo nosiaryklė, viršutinės ir apatinės trachėjos. Jeigu organizmas yra pagavęs virusų, druska su bičių pikiu jį aptinka ir sunaikina.

Tokios inhaliacijos padeda skaudant gerklę, kamuojant slogai. Kraujagyslėms išsiplečiant ir susitraukiant – jos treniruojamos, organizmas grūdinamas.

Užsigrūdinęs žmogus gali žiemą lauke vaikščioti be viršutinių rūbų, maudytis gėlame vandenyje – nesusirgs.

Kaip naudotis pirtimi?

Pirtininkas Žydrūnas rekomenduoja rinktis vidutinio šiltumo ir drėgnumo pirtis.

Išėjus iš pirties šokti į šaltą vandenį negalima. Tam reikia būti užsigrūdinus, o grūdintis reikia po truputį, nuosekliai. Pirmą kartą išėjus iš pirties rekomenduojama nusiprausti šiltu vandeniu, apsiklojus dar pusvalandį pagulėti ant gulto, kad organizmas toliau prakaituotų ir dar geriau išsivalytų.

„Jeigu mes lendame į šaltą vandenį, prakaito liaukos iš karto užsidaro, mes nebeprakaituojame, pirties nauda sumažėja. Trečią, ketvirtą kartą išėjus po pirties užsigrūdinę žmonės jau gali šokti į vėsų ar netgi ledinį vandenį.

Neužsigrūdinusiems pradėti rekomenduojama po truputį – nuo kojų pėdų iki kulkšnies, vėliau iki kelių, pusės kūno, kaklo,“ – vardijo jis.

Galva žemai, kojos - aukštai

Nuo vėsaus vandens reikėtų pasaugoti galvą. Pirtyje patartina dėvėti sausą kepurę. Tam tinkamiausia būtų pagaminta iš vilnos.

„Iš šlapios kepurės pirtyje naudos nebus. Temperatūros pokyčiai yra pavojingi smulkioms galvos kraujagyslėms. Jos gali trūkti ir žmogų gali ištikti insultas arba jis gali susirgti meningitu.

Todėl pirtyje patartina galvą laikyti sausai, o kojų jokiu būdu nelaikyti nuleidus sėdimoje pozicijoje žemai. Jos turi būti vienoje linijoje su kūnu arba pakeltos aukščiau.

Pirties patalpos apačioje yra daugiau deguonies, mes galime laisviau kvėpuoti. O kojoms tik įėjus į pirtį būtina sušilti

. Jeigu kojos šąla – blogai. Pėdas pašildyti būtina pirmiausia, nes jas pašildžius kepenys gauna signalą, kad reikia paduoti daugiau kraujo į odą.

Norint efektyviau prakaituoti, kojas reiktų pakelti, pašildyti. Tuomet 600 ml kraujo cirkuliuoja mūsų odoje, padeda poroms atsiverti, prasideda valymosi pirtyje procesai. Arba galima pirmą kartą užėjus į pirtį kojas įmerkti į maždaug 36 laipsnių temperatūros vandenį

. Tuomet jos labai greitai įšyla, organizmas greičiau pradeda prakaituoti, – paaiškino šildymosi pirtyje niuansus pirties meistras Žydrūnas.

Krykštauja muilo putose

Gilias tradicijas Turkijoje turinti hamamo pirties procedūra itin mėgstama ir tarp „Atostogų parko“ lankytojų. Ji atliekama antrame aukšte įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“.

Kaip ir tradicinėje lietuviškoje pirtyje, hamamo procedūros metu kūną veikia jauki šiluma, o sveikatinantis poveikis papildomas itin maloniu viso kūno šveitimu ir prausimu.

„Procedūros metu klientai paguldomi ant marmurinio šildomo gulto. Atsipalaiduoja raumenys, dingsta įtampa, atsiveria odos poros. Specialia „Kese“ pirštine nuosekliai nušveičiama viso kūno oda.

Vėliau žmogus tarsi užklojamas puriu, lengvučiu muilo putų debesiu, kūnas nuprausiamas nuo kaklo iki kojų pirštų galiukų,“ – apie medicinos centre „Natura Termo SPA“ atliekamos hamamo procedūros eigą pasakoja čia dirbanti SPA meistrė Aistė Baranauskaitė.

Ši procedūra atliekama ir poroms ar tėvams su vaikais. Vaikai, būna, net krykštauja, pamatę tiek daug muilo putų. Tai neišdildomi, džiaugsmo kupini įspūdžiai.

Pirties ritualai – ir senolių, ir naujai sukurti

„Atostogų parke“ esančios pirtys yra įrengtos ir kūrenamos pagal senolių sukauptas žinias ir tradicijas. Pagal senovinius papročius kokybiškai įrengtos pirtys „Perenė“, „Riauška“, „Širšių lizdas“ palaikoma tinkama temperatūra ir oro drėgnumas, todėl jos yra itin mėgstamos „Atostogų parko“ lankytojų.  

Žmonės pirties kultūrą buvo primiršę, o „Atostogų parkas“ yra puiki vieta ją atrasti iš naujo. Jeigu mūsų senoliai į pirtį eidavo praustis, tai šiuolaikinis žmogus pirtyje nuplauna stresą ir įtampą, atsipalaiduoja.

„Atostogų parko“ pirtyse ne tik grįžtama prie tradicijų, bet kuriami ir nauji ritualai.

Tradicinėje lietuviškoje pirtyje „Perenė“ kasdien vyksta profesionalių pirtininkų vedamos unikalios pirties programos „Žalieji aromatai“, „Sūrus garas“, „Išsivanok žemaitiškai“, „Vėliava“ ir pirties programos tik nuogiesiems: „Bobų vasara“, „Jūratė ir Kastytis“.

Šios programos yra nemokamos visiems Vandens ir pirčių erdvės lankytojams ir prieinamos ne tik viešbučio klientams.

Profesionalaus vanojimo seansus ir edukacijas čia galima užsisakyti ir individualiai ar privačiai draugų kompanijai specialiai tam skirtose lauko pirtyse.

„Atostogų parke“ taip pat galite rasti ir į Lietuvos rekordų knygą įrašytą kaip didžiausią Lietuvoje natūralaus gintaro „Saulės“ pirtį, nefrito pirtį, garinę „Druskų pirtį“ ir privačiam poilsiui užsakomą „Raudonąją“ infraraudonųjų spindulių pirtį su sūkurine vonia.

Dar keletas pirtininko Žydrūno patarimų norintiems teisingai naudotis pirtimis:

*pirtyje nepatartina gerti šalto vandens – organizmas eikvoja energiją, todėl kai kurie žmonės pasijunta negerai;

*nerekomenduojama rinktis labai karštų pirčių. Odos poros prie aukštos – 78–80 laipsnių – temperatūros užsidaro. Įsijungia organizmo termostatas, jis priešinasi, ir žmogus nebeprakaituoja. Optimali pirties temperatūra – nuo 50°C iki 70°C, drėgnumas – 60–70 proc. Tokioje pirtyje kūnas įšyla lėčiau, bet giliau;

*žmogus lankytis pirtyje gali nuo tada, kuomet pradeda vaikščioti, iki tol, kol pats dar gali iki jos nueiti. Senjorui, kuriam 92 metai, užtektų pašildyti padus ir švelniai pavanoti, paprakaituoti vieną kartą užėjus į pirtį ir tai ypač pagerina jo savijautą, miego kokybę;

*pirtyje negalima pilti cheminių eterinių aliejų ant akmenų. Nuo jų gali paskausti galva. Patartina naudoti natūralius hidrolatus. Virtę garais jie veikia aromaterapiškai – atpalaiduoja žmogų;

*pirtyje pirmiausia sudega angliavandeniai, vėliau ima degti riebalai. Prieš pirtį nevalgius, geriant arbatą per vakarą galima numesti apie 2 kilogramus.