Nuolatinis mieguistumo jausmas: kada kreiptis į gydytoją?

Vienas iš tokių sutrikimų - miego apnėja. Pasak neurologų, tai - epizodinė būklė, įvykstanti miego metu.

Pasak medikų, būtent šios būklės metu įvyksta viršutinių kvėpavimo takų (ryklės) subliuškimas, dar kitaip vadinamas kolapsu.

Tuo metu “užsidaro„ kvėpavimo “vamzdis„. Tokiu atveju kvėpavimas gali arba visai sustoti, arba ženkliai susilpnėti.

Kadangi žmogaus smegenys yra ypač jautrios, atsiradus kvėpavimo sustojimams arba nepakankamam kvėpavimui, smegenys tai pajaučia jau per pirmąsias sekundes.

Tada krenta deguonies, didėja anglies dioksido koncentracija ir smegenys reaguoja į tai, vyksta, galima sakyti, miego struktūros sudarkymas, pasireiškiantis mikropabudimais, kurių pats pacientas atsibudęs net neprisimena.

Simptomai

Kadangi dėl šios priežasties sutrinka miegas ir jo kokybė, vienas iš pagrindinių miego apnėjos simptomų yra mieguistumas dienos metu.

„Kaip ir minėjau, žmogus gali jaustis mieguistas, būti prastesnės nuotaikos.

Taip pat miego apnėjos sutrikimas gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi nakties metu, o be to, dėl šios ligos miegant galimas ir springimas. Atsibudus ryte galimas ir sausos burnos pojūtis, galvos skausmas.

Norint diagnozuoti šį sutrikimą, didelę reikšmę turi šalia miegantis žmogus ir jo budrumas nakties metu.

Ryte jis gali kur kas išsamiau papasakoti, koks buvo miego apnėja sergančio žmogaus miegas, kaip kito kvėpavimas ir jo elgesys.

Dažniausiai šalia esantis pastebi garsų knarkimą ir kvėpavimo silpnėjimą iki visiško sustojimo, trunkančio iki 10 sekundžių ar net ilgiau.

Kas lemia?

Pasak gydytojų, pagrindinė šio sutrikimo priežastis dažniausiai yra viršsvoris.

Riebalai kaupiasi ir kaklo srityje.

Ryklės sienelės pasidaro kur kas storesnės, todėl viršutinei ryklei yra daug lengviau subliukšti.

Neurologų teigimu, beveik kas antras viršsvorio turintis žmogus, kurio kūno masės indeksas (kūno svorio ir ūgio kvadrato santykis) siekia daugiau nei 30, susiduria su miego apnėjos sindromu.

Retesnė miego apnėjos sutrikimo priežastis yra žandikaulio problemos, skydliaukės veiklos nepakankamumas, akromegalija.

Tačiau, anot medikų, tokie atvejai pasitaiko rečiau.

Medikas akcentuoja, kad dažnu atveju pacientai nesitikrina ir net nežino, kad turi šį miego sutrikimą.

Pasekmės

Amžiaus tarpsniu nuo 30 iki 49 metų ši liga nustatoma apie 10 proc. vyrų ir 3 proc. moterų. Moterys nuo 50 iki 70 metų su šiuo sindromu susiduria net 3 kartus dažniau.

Jis nustatomas apytiksliai 9 procentams. Apie 17 proc. miego apnėja diagnozuojama to paties amžiaus vyrams.

Žmonės, kurie susiduria su šiuo sindromu, bent 3 kartus dažniau patiria nelaimingų atsitikimų vairuodami transporto priemonę.

Nuolatinis mieguistumas sukelia kur kas didesnę riziką patirti eismo įvykį.

Miego apnėjos sindromas taip pat padidina tikimybę ateityje patirti įvairių kitų susirgimų, tokių kaip pakilęs kraujospūdis, insultas, širdies infarktas, širdies nepakankamumas.

Kai dėl miego apnėjos per vieną valandą įvyksta 30 ir daugiau kvėpavimo sutrikimų, didėja rizika suretėti širdies darbui, todėl žmogų gali ištikti staigi mirtis.

Narkolepsija - bauginanti patirtis

Kitas rečiau sutinkamas miego sutrikimas yra narkolepsija. Pasak gydytojo S. Tarozos, niekas negali tiksliai pasakyti, dėl ko konkrečiai jis atsiranda.

Greičiausiai už tai yra atsakingi smegenų miegą-būdravimą reguliuojantys centrai, esantys pagumburyje. Viena iš nustatytų narkolepsijos priežasčių yra hipokretiną gaminančių nervinių ląstelių nykimas, išderinantis normalų būdravimo ir miego ciklą.

Narkolepsijai, skirtingai nei miego apnėjai, būdingas visiškas išsimiegojimo jausmas pirmosiomis valandomis po miego, tačiau vėliau atsiranda nenumaldomas mieguistumas, ypač ramybės metu.

Šiam susirgimui būdingas greitų akių judesių (angl. rapid-eye-movement, REM) miego reguliavimo sutrikimas. REM miego metu vyksta aktyvus sapnavimas su kūno raumenų, išskyrus kvėpavimo, paralyžiumi.

Narkolepsijos atveju REM miego reiškiniai gali ištikti būdravimo metu", - kalbėjo gydytojas.

Dramatiškiausia į REM miegą panaši narkolepsijos būklė yra katapleksija, pasireiškianti staigiu daliniu arba visišku raumenų paralyžiumi.

Dalinės katapleksijos metu gali suglebti tik veidas, o visiškos - žmogus nugriūva negalėdamas pakilti 1-2 minutes. Kataplesksiją provokuoja neigiamos emocijos.

Kiti narkolepsijos požymiai yra miego paralyžius, pasireiškiantis negalėjimu pajudėti prieš užmingant arba pabudus bei haliucinacijos prabudus ar prieš užmiegant.

Tačiau simptomų intensyvumas kiekvienam pacientui gali būti labai skirtingas“, - teigė specialistas.

Pasak medikų, turint narkolepsijos sutrikimą, žmogui būdingi staigūs aptingimai ir mieguistumas dienos metu, kuris aplinkinių gali būti klaidingai suprantamas ir laikomas paprasčiausiu tingėjimu, apatija ir nesidomėjimu.

Norint pradėti gydyti miego apnėją ar narkolepsiją, pirmiausia reikia ją nustatyti. Nustatoma užrašant miego struktūrą polisomnografijos pagalba.

Šio tyrimo metu miegančiam žmogui ant galvos yra uždedami specialūs elektrodai, kurie fiksuoja miego eigą. Taip pat gali būti įjungiama vaizdo kamera, kad būtų galima stebėti žmogaus elgesį miego metu“, - apie ligos diagnozavimo eigą kalbėjo gydytojas.

Gydymas pradedamas tik nustačius ligą. „Vienas iš miego apnėjos gydymo būdų - specialūs aparatai, kuriuos žmogus naudoja nakties metu.

Užsideda ant veido kaukę, iš kurios automatiškai ateina oras, kuris yra įstumiamas tuo metu, kai miego metu sutrinka kvėpavimas.

Retesniais atvejais yra taikomas ir operacinis gydymas.

Narkolepsijai gydyti jau yra sukurti ir specialūs vaistai (pitolizantas), kuriuos vartojant skatinamas smegenų aktyvumas ir taip mažinamas mieguistumas.

Gydytojai pabrėžia, kad smegenys miego metu yra labai aktyvios, nors, atrodo, miegant smegenyse neturėtų nieko vykti.

Todėl, jei žmogus kasdien jaučia panašius į prieš tai išvardintus simptomus, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją.