Nepasiskiepijusi moteris: man paprasčiau palikti Lietuvą nei kęsti Vyriausybės spaudimą skiepytis
(45)Pasak pašnekovės, būdama nesiskiepijusi Dominikos Respublikoje ji svarsto dirbti nuotoliniu būdu, bet bent jau galės lankytis kavinėse, restoranuose ar kirpyklose, ko negalėtų Lietuvoje. Arba galėtų, bet susimokėjusi už PGR testą, kuris kainuoja nuo 75 iki 95 eurų.
Žinoma, S. Simonaitytė galėtų skiepytis, bet pašnekovė sako bijanti šalutinio vakcinos poveikio, kuris jos artimiesiems pasireiškė gana sunkiai. Baimę kelia ir vakcinų naujumas bei prieštaringai pateikiama informacija. Kartais tokia prieštaringa informacija, pasak jos, sklinda net iš medikų lūpų. Be to, nepaskutinį vaidmenį vaidina ir žmogiškas priešinimasis Vyriausybės diktatui.
„Neturiu radikalios nuomonės, kad nesiskiepysiu ir viskas. Šiuo atveju kalbu ne apie tai. Esu gavusi kitus reikiamus skiepus, nesu prieš pačius skiepus kaip apie ligos valdymo būdą“, – sako S. Simonaitytė.
„Man tik pikta dėl neproporcingo Vyriausybės spaudimo“, – priduria pašnekovė.
Pastaba: profesorės Aurelijos Žvirblienės atsakymai į pašnekovės nuogąstavimus pateikiami straipsnio pabaigoje.
Kas kelia didžiausią nepasitikėjimą?
S. Simonaitytė sako, kad jai nepasitikėjimą kelia vakcinų naujumas, mat sukūrus vakcinas ir jas naudojant pandemijos valdymui mokslininkai vis tiek toliau tiria, renka duomenis bei daro apibendrinimus. Galutinių išvadų nebuvimas kelia baimingų minčių, kad negalime iki galo žinoti, koks bus ilgalaikis vakcinų poveikis žmogaus organizmui.
„Kitas dalykas – šalutinis poveikis. Bent jau mano šeimos, artimųjų ir draugų rate buvo žmonių, kurie labai sunkiai pernešė skiepijimąsi“, – sakė pašnekovė ir paklausta patikslino, kad sunkiomis reakcijomis vadina keletą dienų užsitęsusį didelį karštį, kaulų laužymą, odos skausmą.
Silvinija sako, kad ir susirgimų šiuo metu jai neatrodo tiek daug, kad tai keltų didelę baimę.
Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio 17 dieną Lietuvoje naujų atvejų skaičius per praėjusias dvi savaites šimtui tūkstančių gyventojų siekė 253, iš COVID-19 ligoniams per visą Lietuvą skirtos 791 lovos, užimta jau 402. Pastaruoju metu praktiškai kasdien nustatoma daugiau nei po 500 koronaviruso atvejų.
„Jeigu tai būtų tikra pandemija, susirgimų būtų labai daug, tada viskas gerai, reikia skiepytis, tai skiepijamės. Bet šiuo metu aš to nematau. Kokia čia pandemija, jeigu Lietuvoje ligoninėje serga keli šimtai. Man atrodo, kad tai vienos ligoninės vienas skyrius” – klausė S. Simonaitytė.
Palyginimui, ar tai daug, ar mažai, galima pateikti praėjusių metų gruodžio 28 dienos duomenis Vilniaus regione, kuris kartu apėmė Alytų, Ukmergę, Druskininkus, Molėtus, Trakus ir Švenčionis. Iš viso šiame regione COVID-19 ligoniams buvo skirta 880 lovų ir plius 100 reanimacijos vietų. Koronavirusu sirgę piliečiai tuo laiku užėmė 781 lovą ir 88 reanimacijos vietas.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovės Gitanos Letukienės, problema ta, kad situacija su COVID-19 ligoniais keičiasi žaibiškai, todėl kai prireikia gydyti daugybę koronavirusu susirgusių pacientų, stabdomos visos kitos paslaugos. Norint tam užkirsti kelią, reikia žvelgti į ateitį ir priemonių imtis dar tuomet, kai blogiausia dar nenutiko.
Tuo metu S. Simonaitytė pandemiją maždaug įsivaizduotų ir valstybės spaudimą skiepytis pateisintų, jeigu „kas trečias žmogus kristų gatvėje”. „Tada suprantu: per prievartą visus suvarai, paskiepiji ir pasibaigia. Su tuo aš sutinku. Nes valstybė privalo užtikrinti saugumą kitiems, ji gali įjungti prievartos aparatą, kai reikia. Bet šiuo atveju, nemanau, kad pasiektas tas lygmuo, kai reikia įjungti šį prievartos aparatą“, – sako S. Simonaitytė.
Moteriai sumaištį taip pat kelia nuolat skelbiama nevienareikšmiška informacija: pavyzdžiui, nėščiosioms skiepytis nebūtina, nes besilaukiančioms moterims taikoma išimtis ir testavimas joms nemokamas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija rekomenduoja nuo COVID-19 skiepytis besilaukiančioms ar kūdikį planuojančioms moterims, nes tai yra saugu.
S. Simonaitytė taip pat sako, kad nėra tiksliai aišku, kokia asmens sveikatos būklė suteikia asmeniui indulgenciją nesiskiepyti. Koronastop.lt puslapyje rašoma, kad nemokamai testai bus atliekami tiems asmenims, kurie yra alergiški vienai iš vakcinos sudedamųjų dalių, o tai įvesti į e.sveikatą turi arba šeimos gydytojas, arba alergologas.
Pašnekovė teigia turinti alergijų, bet šeimos gydytoja jai neva išaiškinusi, kad nesiskiepyti galima tik tokiais atvejais, jeigu po pirmojo skiepo asmuo sulaukia ypatingai neigiamos reakcijos, kuri gresia sveikatai ar net gyvybei.
„Aš turiu alergijų, esu netgi į ligoninę buvusi vežama dėl to, bet mano alergijos niekam neįdomios. Esu alergiška tam tikroms medžiagoms, įgėlimams. Gal ir nesu alergiška konkrečiai šitam skiepui, aš nežinau, bet kažkaip ir nenoriu patikrinti“, – sako Silvinija.
Moteris teigia, kad Lietuvoje galėtų būti egzistuoti kažkas panašaus į vyriausiąjį epidemiologą ar virusologą, kaip kad Švedija turi Andersą Tegnellą, o Vokietija – Christianą Drosteną. Ji sako sveikatos klausimais negalinti pasitikėti politikų kalbomis, nes jie dažnai sako bet ką, kad tik įtikintų, tuo metu viešumoje komentuojantys mokslininkai yra labai skirtingų specializacijų – vieni duomenų analitikai, kiti epidemiologai ar virusologai, tarp jų neretai kyla ginčų, kurie nepadeda geriau suprasti situacijos.
Jaučiasi blogai dėl valstybės spaudimo skiepytis
Silvinijos kantrybės taurę perpildė Vilniaus miesto savivaldybės reklaminė skiepų akcija, kai virš sostinės skraidė nedidelis orlaivis su transparantu „Ar jau pasiskiepijai?“. „Visi kalba apie pandemiją, ligas, žmonės miršta, visi verkiam, visi streikuojam – tai yra rimta. Ir tada pasitelkia tokius šou elementus. Jeigu atvirai, tai virš visko. Ir taip manau ne aš viena. Mes sėdėjome lauko kavinėje prie Gedimino 9, tai aš taip natūraliai paspringau arbata, o kolega, kuris sėdėjo prie staliuko, irgi sakė, kad čia viršija net jo fantaziją“, – sakė moteris.
Pašnekovė stebisi, kad spausdamos piliečius į kampą dėl skiepijimosi ir neleisdamos nemokamai testuotis, valstybės institucijos taško pinigus specialiam piliečių nervinimui. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Austrijoje koronaviruso testai žmonėms yra nemokami.
„Sakyti, kad visi mes, nepasiskiepiję, esame buduliai, kaimiečiai, bedarbiai ir taip toliau, nėra etiška. Galbūt galima kažkokią prieinamesnę formą surasti? Pavyzdžiui, Austrijoje, iš kurios neseniai grįžau, pati testavausi gatvėje kiekvieną dieną, nes testas galioja tik dvidešimt keturias valandas, bet gali nueiti, nemokamai prasitestuoti ir keliauti toliau, kur tau reikia. Kažkaip kitos šalys randa sprendimų, kad nekiršintų žmonių, o čia toks didelis kiršinimas“, – stebisi S. Simonaitytė.
Nenorėdama skiepytis arba mokėti už PGR testus Silvinija nutarė išvykti iš Lietuvos. Šiuo metu ji planuoja išvykti kelioms savaitėms, o jeigu ribojimai žmonėms be galimybių paso įsigalios ir nebus galimybės nemokamai testuotis, tuomet ir keliems mėnesiams.
Ji sako, dar sutiktų testuotis ir už tai mokėti, jeigų galimybių pasui tiktų antigeno testas, kuris yra pigesnis. Bet PGR testo kainos pernelyg kandžiojasi.
„Man tas spaudimas atrodo neproporcingas. Sutinku, kad valstybė gali spausti, nes turi uždavinį vakcinuoti atitinkamą dalį žmonių. Bet turi būti žmogui palikta kažkokia alternatyva tam, kad jis galėtų nesiskiepyti, o darytųsi testus. Juk jeigu aš pasidarau testą, tai kažkurį laiką galiu įrodyti, kad nedarau žalos kitiems“, – teigia S. Simonaitytė.
„Mano sprendimas, kad jeigu man reikės sveikatos paslaugų ar į tą pačią kavinę, kirpyklą nueiti, patenkinti tuos elementarius poreikius, tai aš tai gausiu geriau kitoje šalyje“, – sakė pašnekovė.
S. Simonaitytė taip pat nusprendė uždaryti Pasvalyje „Senukų“ prekybos centro viduje įsikūrusią bitininkystės reikmenų parduotuvę, nes mano, kad neturės galimybių tikrinti lankytojų galimybių pasų, o siūloma bauda iš esmės atitinka metų pelną.
Moteris teigia, kad nors iš pradžių nebuvo tokia priešiška skiepijimuisi, bet jos priešiškumas augo proporcingai Vyriausybės retorikos ir pasitelkiamų priemonių griežtėjimui.
„Iš tikrųjų sakau labai nuoširdžiai: nebuvau tokia priešiška tiems skiepams, galvojau reikės – tai ir pasiskiepysiu. Nebuvau taip labai nusiteikusi. Bet kai įsijungė visas valstybės mechanizmas, man įsijungė priešinimasis. Kai jau tave užspaudžia į kampą ir tu nebegali nieko rinktis, tada bėgi. Man Vyriausybės priemonės suveikė taip, tikiu, kad taip jaučiasi ir daug kitų žmonių. Ir, pavyzdžiui, tas mitingas dabar atrodo taip, tarsi ten susirinko visokie durneliai, bet taip nereikėtų manyti. Ten susirinko visokių žmonių ir kai kurie iš to tokio nusivylimo ir pykčio, kad jiems neleidžia rinktis. Manau, kad iš jų nemažas procentas būtų pasiskiepiję, jeigu jiems visai kitaip būtų aiškinę“, – sako S. Simonaitytė.
Profesorė Aurelija Žvirblienė pateikė atsakymus
Kadangi vakcinos nuo COVID-19 yra sukurtos labai greitai, ar esame tikri dėl jų kokybės bei poveikio žmogaus organizmui?
Taip, viskas buvo sukurta labai greitai, bet nė vienas esminis etapas nebuvo praleistas, nes visos registruotos vakcinos, kurios naudojamos Europos Sąjungoje, praėjo visas tris klinikinių tyrimų fazes. Priešingai nei „Sputnik V“ vakcina, kuri Rusijoje buvo registruota po pirmos tyrimų fazės, tai ten pagrindo abejoti yra. Dėl Europoje ir Jungtinėse Valstijose registruotų vakcinų jokių abejonių neturėtų kilti, nes praėjo visos trys klinikinių tyrimų fazės ir paskutinėje, trečioje, tyrimų fazėje dalyvavo po keliasdešimt tūkstančių tiriamųjų. Buvo registruojamos visos galimos nepageidaujamos reakcijos bei vakcinų veiksmingumas.
O procesai išties buvo pagreitinti, įdėta nepaprastai daug pastangų. Tos technologijos yra naujos, bet jos buvo vystomos paskutinius porą dešimtmečių. Tik tiek, kad iki šiol nebuvo tokio tipo vakcinų. Bet pačios technologijos buvo labai intensyviai vystomos. Ši pandemija labai viską pagreitino, pagaliau atsirado produktai, tai yra vakcinos, sukurtos remiantis šiomis naujomis technologijomis.
Ar tris dienas besitęsiantis didelis karščiavimas, kaulų laužymas yra laikomas labai sunkia reakcija į skiepijimąsi?
Būna žmonių, kurių imuninė sistema labai stipriai sureaguoja, tai iš anksto sunku numatyti. Kiekvienam skirtingai. Kitas žmogus nepajaučia jokių nepageidaujamų reakcijų. Karščiavimas reiškia imuninės sistemos reakciją. Jis būna ir praeina, ypatingų pasekmių dėl to nebūna, nes tai nėra infekcija, tai tiesiog imuninės sistemos reakcija. Taip, žmogui nemalonu dvi ar tris dienas jaustis blogai, bet taip sureaguoja imuninė sistema. Kažkokio ypatingo pavojaus dėl to nėra, tiesiog rekomenduojama išgerti temperatūrą mažinančių vaistų, kad būtų lengviau.
Jeigu asmuo yra daug kam alergiškas, tarp jų ir vabzdžių įgėlimui, ar skiepai nuo COVID-19 gali kažkaip pabloginti situaciją, sukelti išskirtinių nepageidaujamų reakcijų?
Neturėtų, ir alergologai apie tai yra ne kartą pasisakę. Aiški kontraindikacija, kai žmogus negali naudoti tos vakcinos, pavyzdžiui, „Pfizer-BioNTech“, jeigu žmogus yra alergiškas būtent vakcinoje esantiems komponentams. Bet tai tam tikros cheminės medžiagos, pavyzdžiui, polietilenglikolis. Tačiau tokios alergijos labai retos. Alergija vabzdžių nuodams nėra kontraindikacija skiepytis.
Ar adekvatu, kad Vyriausybė ėmėsi griežtai skatinti skiepijimąsi, kai ligoninėse per visą Lietuvą, rugpjūčio 17 dienos duomenimis, guli 402 ligoniai?
Tai labai susiję su vakcinomis – todėl tik tiek ir teguli tų žmonių. Jeigu nebūtų pasiskiepiję daugiau nei pusė suaugusių žmonių, tai situacija ligoninėse tikriausiai būtų tokia, kokią turėjome žiemą. Juk ir kalbame apie tai, kad norėdami neturėti perkrautų ligoninių, kad nebūtų sutrikdytos kitos sveikatos priežiūros paslaugos, kad onkologiniai ligoniai ar širdies ligomis sergantys žmonės gautų pagalbą, turime skiepytis. Jeigu ligoninės bus perpildytos, tai kiti ligoninių skyriai bus uždaromi ir ligoninės pradės dirbti vien tik dėl COVID-19 ligonių.
Visa šitų priemonių esmė yra stabdyti sunkius susirgimus, o tai įmanoma tik vakcinuojantis, nes tik vakcinos stabdo sunkių susirgimų tikimybę. Tai daroma tam, kad mes normaliai funkcionuotume, kad kitų ligų turintys žmonės gautų reikiamas sveikatos paslaugas. Ir kiekvienas mūsų galime prie to prisidėti, nes niekad nežinai, kuriam išpuls tas juodas bilietas, kuris žmogus sunkiai sirgs ir jam reikės į ligoninę gauti deguonies terapijos ar atsigulti į reanimaciją.
Aurelija Žvirblienė yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė.
Rašyti komentarą