Nemokamos sveikatos patikros – ketvirtadalis jų išvis nežino, beveik pusė nesinaudoja

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 59 proc. gyventojų tikrinasi sveikatą pagal širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir onkologinių susirgimų programas, likusieji to nedaro dėl kelių priežasčių: nežino, kad tokios programos egzistuoja, vengia apsilankymų pas gydytojus arba mano, kad jų sveikatos būklė yra puiki.

„Prevencijos programos yra esminė priemonė siekiant išvengti ligų. Kviečiame pasitikrinti dar nesergančius žmones, net ir tuos, kurie neturi jokių skundų, tad geras savo sveikatos būklės vertinimas nėra priežastis nesitikrinti.

ŠKL prevencijos programos tikslinė grupė yra tie vidutinio amžiaus žmonės – vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų – kurie dažniausiai nejaučia jokių simptomų.

Jie į šeimos gydytojus kreipiasi dėl visai kitų priežasčių arba iš viso nesilanko, ar net nežino, kas jų šeimos gydytojas bei kur jų poliklinika“, – sako Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) Vilniaus skyriaus vadovė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petrulionienė.

Nežino, bet serga

26 proc. apklaustųjų nė nežino, kokiomis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis gali naudotis, o 42 proc. yra apie tai girdėję, tačiau tiksliai nežino.

„Mūsų visų tikslas, kad žmonės žinotų, jog tokios programos yra. Visi šeimos gydytojai, šeimos centrai tokią paslaugą teikia, tačiau reikia, kad ir patys gyventojai aktyviai ateitų pasitikrinti. Jei žmogus net nežino, kas jo gydytojas, jo pritraukti neįmanoma.

Siekiame amžiaus grupę, kuriai skirta programa, patikrinti 100 proc., nes patikros metu aptinkame labai didžiulį rizikos veiksnių paplitimą – dažnas žmogus turi po keletą veiksnių. O jei šeimoje buvo infarktų, insultų, širdinių mirčių – rizika susirgti 2-3 kartus didesnė“, – aiškina prof. Ž. Petrulionienė.

Pasak kardiologės, patikros metu pusei gyventojų nustatoma arterinė hipertenzija arba aukštas kraujospūdis, 30-iai proc. nustatomas metabolinis sindromas, lemiantis nutukimą, 10-11-ai proc. – cukrinis diabetas, 90-iai proc. – dislipidemija (cholesterolio nuokrypiai), tačiau į statistiką patenka net ir pačios lengviausios jos formos.

Gydytojos radiologės, Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorės dr. Rūtos Briedienės teigimu, programose turi dalyvauti sveiki asmenys, kurie net neturi minčių apie vėžį. Jeigu jau jaučiami simptomai, tuomet metas pas specialistą, o ne į prevencinę programą.

„Testai ne visada yra komfortiški – pavyzdžiui, gimdos kaklelio tepinėlis, mamograma. Tačiau jie būtini, žmogus turi tvarkingai kas du metus ateiti tirtis ir taip daryti 10-20 metų. Tai darydamas reguliariai jis užkirs keliai vėlyvai ligai, o tai reiškia, jog mažės mirtingumas nuo šių ligų.

Pavyzdžiui, patikrinę 1000 moterų dėl krūties vėžio, iš jų vidutiniškai nustatomi 5-6 krūties vėžio atvejai. Viena vertus, tai mažas skaičius, 995 moterų tikrinosi tam, kad surastume tas penkias. Bet pastarosioms tai gyvybės ir mirties klausimas“, – akcentuoja dr. R. Briedienė.

Ligos jaunėja

Pasak gydytojos radiologės, jos gydomų pacientų amžius jaunėja – anksčiau onkologiniai ligoniai būdavo 50-60-ties metų, dabar pas ją lankosi 25-30-ties metų gyventojai.

„Vėžys tikrai jaunėja, galbūt tai susiję ir su aplinkos veiksniais, žalingais įpročiais, kasdiene mūsų mityba. Maistui skirtų gyvūnų auginimui naudojami hormonai, kiti preparatai, taip pat vaisių ir daržovių tarša nitratais, pesticidais. Įtakos turi ir ilgalaikis kontraceptikų naudojimas, partnerių kaita.

Išsivysčiusiose šalyse sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio žymiai mažesnis nei Lietuvoje – tam neabejotiną įtaką turi vakcinacija nuo ŽPV bei organizuotai veikiančios prevencinės patikros programos“, – konstatuoja ji.

Prevencijos programos leidžia ligą nustatyti anksti, o kiekvienos onkologinės ligos gydymo garantas yra ankstyva diagnostika. Gimdo kaklelio vėžio atveju galima nustatyti netgi iki vėžinius pakitimus, o tai reiškia, kad mažinamas ne tik mirtingumas, bet ir sergamumas šia liga.

Storosios žarnos programoje galima nustatyti gerybinius auglius, kuriuos pašalinus sumažėja tikimybė išsivystyti vėžiui, prostatos vėžį taip pat galima sustabdyti anksti. Prostatos, storosios žarnos, krūties vėžio programose kviečiami tikrintis gyventojai nuo 50-ties metų, o gimdos kaklelio – nuo 25-ių.  

„Moterys labai dažnai bijo tyrimų dėl to, kad skaudės, bus nemalonu, taip pat vengia  blogo atsakymo, o jei net ir kažką užčiuopia, galvoja gal praeis. Tačiau kai nieko blogo nerandame, pacientėms taip palengvėja, sako prieš tai būna du mėnesius nemiegojusios ir gailisi, kad taip ilgai delsė. Natūralu, kad niekas nenori išgirsti blogų žinių. Bet kuo ilgiau gyveni su liga, ji įsisenėja ir duoda apie save žinoti piktesne forma“, – teigia dr. R. Briedienė.

Rizikos veiksniai nebylūs

Anot Ž. Petrulionienės, kur kas svarbesnė yra pirminė prevencija nei antrinė, kuri pradedama jau susirgus  širdies ir kraujagyslių liga. Pirminės prevencijos programos tikslas – nustatyti asmenis, kurie turi rizikos veiksnius, ir juos sumažinti tam, kad pacientas būtų apsaugotas nuo pirmojo infarkto, insulto, operacijų, procedūrų ar neįgalumo. Mirčių nuo ŠKL Lietuvoje fiksuojama daugiausiai – 56 proc.

„Rizikos veiksniai – tai padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio ir gliukozės kiekis, rūkymas, padidėjusi kūno masė, liemens apimtis, mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba. Dažnai žmonės kalba – buvo sveikas ir staiga ištiko infarktas. Jis nebuvo sveikas.

Jis turėjo aterosklerozę, visą rizikos veiksnių rinkinį, bet gyveno intensyvų gyvenimą ir nekreipė dėmesio į organizmo siunčiamus signalus. Nejautė padidėjusio kraujospūdžio, toliau rūkė, neatkreipė dėmesio į nutukimą, nejudėjo, netinkamai valgė. Prevencijos programa skirta tam, kad dar nesergantiems žmonėms suteiktume informaciją apie minėtus veiksnius“, – vardija kardiologė.

Ji priduria, kad būtina profilaktiškai sekti savo sveikatos rodiklius. „Kiekvienas turi žinoti savo kraujospūdį, kurį galima pasimatuoti nebūtinai namie. Kūno masės indeksą galima lengvai apskaičiuoti pagal formulę, taip pat nesudėtinga išsimatuoti liemens apimtį.

Derėtų pagalvoti apie savo fizinį aktyvumą – pažiūrėti, kiek žingsnių per dieną nueinama. Mityba – kertinis akmuo, apie pagrindinius jos principus galima pasiskaityti. Ko žmogus negali namie pasidaryti – tai kraujo tyrimas, kurį atlieka šeimos gydytojas pagal programą rizikos veiksniams nustatyti“, – rekomenduoja Ž. Petrulionienė.

Daugiau nei 700 šalies vaistinių, priklausančių Lietuvos vaistinių asociacijai, įvairiomis priemonėmis skatina gyventojai registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms.

„Kadangi viena didžiausių problemų yra tai, jog gyventojams trūksta informacijos apie nemokamą sveikatos patikrą, į šalies vaistines užsukusiems ir pasidomėjusiems tokiomis prevencijos programomis gyventojams vaistininkai visada suteiks reikiamą informaciją.

Vaistininkai išsamiai atsako tiek į sveikatos prevencijos, aktyvaus gyvenimo būdo ir sveikos mitybos klausimus – esminiai sveiko gyvenimo akcentai, tačiau dėl ligų prevencijos pirmiausia reikia kreiptis į gydytojus“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.