Naujos reformos „greitosios“ laukia nežinioje

Planuose numatyta, kad nauja įstaiga turėtų pradėti veikti 2023 m. liepą. Vis dėlto šiems metams artėjant į pabaigą GMP darbuotojai sako neturintys informacijos, kokia bus naujosios VšĮ struktūra, kas keisis darbe, ar visi darbuotojai išlaikys darbo vietas.

Kas planuojama?

Reformos plane numatoma, kad GMP tarnyba greitosios medicinos pagalbos paslaugas teiks per teritorinius padalinius. Jų aptarnaujamas teritorijas, budinčių GMP brigadų skaičių aptarnaujamose teritorijose nustatys sveikatos apsaugos ministras.

Pagal planą, GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių - nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.

Ministerijos tikslas - kad miesto gyventojai sulauktų greitosios pagalbos per 15 minučių, kaimo gyventojai - per 25.

SAM skaičiavimais, pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas.

Labai panašų planą ir skaičiavimus anksčiau buvo pateikęs tuometis ministras Aurelijus Veryga, tik jo vizijoje buvo siūloma budėjimo vietų didinti iki 129.

Balandžio mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad pertvarka inicijuojama siekiant „užtikrinti, kad greitoji medicinos pagalba visus Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, būtų efektyvi ir kokybiška“.

Svarstant pertvarkos projektą Seime, buvo akcentuojama, kad Lietuvoje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos.

17 jų - savivaldybių taryboms pavaldžios GMP stotys ir centrai, 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir 2 privačios įmonės.

Numatyta, kad viena GMP tarnyba bus pavaldi SAM ir turės penkis regioninius padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Skubina perduoti

Šiuo metu SAM siekia iš savivaldybių perimti GMP stočių bei centrų valdymą ir turtą.

Kol kas sprendimus dėl savivaldybių GMP viešųjų įstaigų savininko teisių ir pareigų perdavimo yra priėmusios tik 6 savivaldybės.

„Sveikatos apsaugos ministerijai ypač svarbu kuo greičiau turėti visų savivaldybių GMP viešųjų įstaigų, kurios veikia kaip atskiri juridiniai asmenys, savininkų teises ir pareigas, o tam reikia, kad savivaldybių tarybos kuo greičiau priimtų sprendimus dėl GMP viešųjų įstaigų savininko teisių ir pareigų atidavimo valstybei“, - nurodoma rugsėjo pabaigoje savivaldybėms, taip pat ir Klaipėdos miesto, išplatintame SAM rašte.

Nurodoma, kad pagal planą tikimasi iki gruodžio 15 d. sulaukti Vyriausybės sprendimo dėl GMP savininko teisių ir pareigų perėmimo valstybės nuosavybėn, o nuo sausio 1 d. prasidėtų įstaigų reorganizavimas.

GMP stoties valdytojo teisių ir pareigų perdavimo klausimas trečiadienį buvo svarstomas Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete.

Projekto aiškinamajame rašte užsiminta, kad turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų perdavimas gali turėti neigiamų pasekmių.

„Šiuo etapu neišspręsti turtiniai klausimai, kyla grėsmė dėl Savivaldybei priklausančio turto išsaugojimo ar tinkamo ir teisingo atlygintinumo už jo galimą perdavimą valstybės nuosavybėn bei užtikrinimo, kad šis turtas bus naudojamas Savivaldybės gyventojų aptarnavimui“, - įvardijama Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio pasirašytame rašte.

Teisių perdavimą ministerijai šį mėnesį turėtų svarstyti Klaipėdos miesto taryba.

SKAIČIUS. Lietuvoje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos - jas planuojama sujungti į vieną viešąją įstaigą. Klaipėdos GMP nuotr.

Laukia nežinioje

Tuo metu Klaipėdos GMP stoties vadovai sako, kad labai trūksta informacijos.

„Įstatymas yra pakeistas, bet šiuo momentu, kokia bus forma, struktūra, nieko mes nežinom, mūsų dar neinformavo. Žinome, kad bus penki padaliniai, o rajonų greitosios bus pavaldžios padaliniams“, - kalbėjo Klaipėdos GMP stoties vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis.

Pasak jo, paslaugų suteikimo terminai lieka tokie patys, tad Klaipėdos gyventojai neturėtų pajusti neigiamų pasikeitimų.

„Reformos autorių nuomone, kažkas turi pagerėti, tik mes, stambiųjų miestų (GMP stočių. - Autor. past.) vadovai, neįžiūrime, kas turėtų pagerėti. Čia jau atskira diskusija“, - sakė pašnekovas.

Jo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė, praėjusią savaitę dalyvavusi nuotoliniame susitikime dėl GMP pertvarkos, teigė, kad iš esmės šiuo metu keliamas tik vienas klausimas - dėl turto perdavimo.

"Mes esame Savivaldybės įstaiga, o turtas turėtų pereiti ministerijos pavaldumui, bet kaip tai padaryti, iki šiol nesusitariama.

Buvo pateikta konkrečių klausimų dėl eigos, dėl struktūros, dėl kažkokio veiksmų plano, kaip ta pertvarka bus daroma, bet nieko nebuvo paaiškinta", - nežinomybe stebėjosi N. Dambrauskienė.

Jos teigimu, iš esmės žinoma tik ta informacija, kurią viešai skelbė ministerija.

„O kaip su darbuotojais, administracijų darbuotojais, ar jie bus atleidžiami, ar priimti į kažkokią dabar ore kabančią įstaigą, instituciją? Buvo atsakyta, kad tai antras etapas, dar kol kas nesusitvarkyta su pirmu etapu“, - kalbėjo N. Dambrauskienė.

Ministerija, pavasarį paskelbusi apie pertvarką, tąsyk pripažino, kad pokyčiai reikšmingai palies GMP sistemos darbuotojus. Tačiau teigta, kad visi pokyčiai nuolat derinami su profesinėmis sąjungomis.

Tuomet Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė žurnalistams teigė, kad profesinės sąjungos siekis pertvarkos metu - „kokybiškos, kvalifikuotos ir savalaikės paslaugos pacientui, maksimaliai saugios darbo sąlygos, užtikrintas kvalifikacijos kėlimas, pažangiausi darbo metodai ir naujausia įranga, atsakomybę atitinkantis atlyginimas ir ankstyvesnis pensinis amžius darbuotojams“.

2021 m. Klaipėdos GMP dirbo 11,5 brigados.

Įstaigoje dirbo 159 darbuotojai, iš jų 4 gydytojai, 79 slaugytojai, 6 paramedikai, 50 vairuotojų ir 20 kitų darbuotojų.

2021 m. skubios medicinos pagalbos į Klaipėdos GMP kreipėsi 52 942 pacientai, vykta į 44 586 iškvietimus.

Vidutiniškai vienai brigadai per parą teko 10,6 kvietimo.

95,9 proc. atvejų laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo pradžios atvykus pas pacientą truko iki 15 min.