Mitai apie nikotiną – kodėl rūkantiems labiausiai reikėtų bijoti ne jo?

Pats nikotinas vėžio nesukelia

Tiesa, kad nikotinas yra tabako veiklioji medžiaga, kuri sukelia priklausomybę ir gali padidinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Visgi, priešingai populiariam įsitikinimui, nikotinas nėra sietinas su onkologinėmis ligomis. Tą patvirtina ir Nacionalinis Vėžio Institutas.

Vėžinius susirgimus sukelia cigaretei degant išsiskiriantys kancerogenai. Cigarečių dūmuose aptinkama daugiau kaip šimtas jų rūšių. Įtraukus šias medžiagas į savo plaučius, jos kenkia organizmui ir gali lemti DNR pakitimus, kurie sukelia vėžinius procesus. Tai gali privesti prie grėsmingos diagnozės.

Cigarečių dūmuose – gausu pavojingų medžiagų

Tabakui degant maždaug 600 laipsnių temperatūroje be minėtų kancerogenų išsiskiria išties daug sveikatai itin pavojingų medžiagų. Turbūt retas rūkorius iki galo suvokia, kokį platų spektrą jų įkvepia kartu su cigaretės dūmais.

Visų pirma, žmogaus organizmui rimtai pakenkti gali cigaretei degant išsiskiriančios dervos bei anglies monoksidas. Su dūmais iškvepiama tik trečdalis dervų. Likusios nusėda ant dantų, gerklės bei plaučių ir žudo jų ląsteles.

Anglies monoksidas, dar žinomas kaip smalkės, patekęs į organizmą sutrikdo deguonies įsisavinimą ir gali pakenkti įvairiems organams – ypatingai centrinei nervų sistemai.

Deja, tai tėra ledkalnio viršūnė, nes su cigarečių dūmais į organizmą patenka ir tokios pramonėje bei buityje naudojamos cheminės medžiagos kaip acetonas, amoniakas, butanas ir daugelis kitų.

Sukelia priklausomybę, bet gali padėti ir ją įveikti

Mokslo ir medikų bendruomenės šiandien sutaria, kad cigaretei degant išsiskiriantys kancerogenai ir kitos nuodingos medžiagos kelia gerokai didesnį pavojų nei nikotinas. Tačiau tai nereiškia, kad nikotinas yra visiškai nekaltas. Šis stimuliantas yra laikomas toksišku, o dideli jo kiekiai gali sukelti apsinuodijimą. Be to, kaip minėta, nikotinas sukelia priklausomybę. Būtent dėl šios priežasties mesti rūkyti dažnam yra nemenkas iššūkis.

Priklausomybę nuo nikotino turintys asmenys neparūkę gali jausti susierzinimą, nerimą, stresą. Dėl to patenkama į užburtą ratą. Norint išvengti nemalonios savijautos ir atsipalaiduoti, prisidegama vis nauja cigaretė, o su ja rūkymo priklausomybė tik dar labiau pagilinama.

Tiesa, nors nikotinas sukelia priklausomybę, jis taip pat gali padėti jos atsikratyti. Šiandien jau esama patikimų įrodymų, kad pakaitinė nikotino terapija gali padėti mesti rūkyti. Taikant tokią terapiją, įprasti rūkalai pakeičiami mažiau kenksmingomis nikotino alternatyvomis. Jos leidžia išvengti visų šalutinių cigaretės degimo produktų ir pamažu mažinti į organizmą patenkančio nikotino kiekį.

Mokslas atranda naujų faktų

Kartu daugėja įrodymų apie tam tikrus teigiamus nikotino poveikius. Pavyzdžiui, smegenų ir nervų sistemą tyrinėjančios Pasaulinės Neuromokslų draugijos atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš nikotiną sudarančių junginių – kotininas – gali pagerinti atmintį ir netgi apsaugoti smegenų ląsteles nuo tokių ligų kaip Alzhaimeris ar Parkinsonas.

Tai, žinoma, nereiškia, kad mokslas ir medicina nikotiną visiškai „išteisina“. Galimi šalutiniai šios medžiagos vartojimo poveikiai, įskaitant padidėjusią širdies bei kraujagyslių ligų riziką, hormonų, virškinimo sistemos sutrikimus, ir sukeliama priklausomybė nusveria potencialius teigiamus aspektus.

Visgi, norint sumažinti tabako gaminių daromą žalą visuomenės sveikatai, svarbu išsklaidyti su nikotinu susijusius mitus ir aiškiai įvardinti didžiausią priešą – per šimtą cigarečių dūmuose esančių pavojingų medžiagų, kurios susidaro tabako degimo metu.

Būtent jos lemia rūkymo sukeltus vėžinius susirgimus ir žalą daugeliui žmogaus organų. Suprantama, geriausias būdas šio pavojaus išvengti – nepradėti rūkyti. Na o rūkantiems reikėtų pasistengti šio žalingo įpročio atsisakyti.

Jei tai padaryti sekasi sunkiai, cigaretes rekomenduotina pakeisti nedegiais, todėl mažiau kenksmingais, nikotino gaminiais.