Miegas dienos metu gali būti naudingas mūsų smegenims

Londono universiteto koledžo (UCL) ir Urugvajaus Respublikos universiteto mokslininkų teigimu, vienas kitas snūstelėjimas dienos gali būti susijęs su didesniu bendru smegenų tūriu, kuris lemia mažesnę demencijos ir kitų ligų riziką.

Vidutiniškai tarp turinčių ir neturinčių įprotį dienos metu trumpam numigti smegenų tūrio skirtumas prilygo 2,5–6,5 senėjimo metų, teigia mokslininkai.

„Mūsų išvados rodo, kad kai kuriems žmonėms trumpas dienos miegas gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą senstant“, – sakė vyresnioji autorė Victoria Garfield, UCL vyresnioji mokslo darbuotoja.

Nors tyrimas laikomas atliktu teisingai, jo rezultatai gali būti netikslūs dėl to, jog apie miego įpročius žmonės pranešė savarankiškai, sakė Tara Spires-Jones, Britanijos neurologijos asociacijos prezidentė ir Edinburgo universiteto Atradimų smegenų mokslų centro direktoriaus pavaduotoja (universitetas tyrime nedalyvavo).

Rezultatai rodo „nedidelį, bet reikšmingą smegenų tūrio padidėjimą žmonėms, turintiems genetinį požymį, susijusį su dienos miegu“, – sakė ji.

"Net ir su šiais galimais netikslumais šis tyrimas yra įdomus, nes jis papildo duomenis, rodančius, kad miegas yra svarbus smegenų sveikatai", - sakė ji.

Reaguodama į tai, pagrindinė tyrimo autorė Valentina Paz, Urugvajaus Respublikos universiteto ir UCL tyrėja sakė, kad sutinka, kad „darbas turi tam tikrų netikslumų“, tačiau jie „pasitiki“ tyrime naudotu metodu.

Statistinis požiūris

Tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale Sleep Health, mokslininkai naudojo metodą, vadinamą Mendelio atsitiktinių imčių būdu, kad ištirtų DNR mėginius ir smegenų skenavimus iš 35 080 žmonių nuo 40 iki 69 metų, dalyvavusių JK Biobank tyrime – didelėje biomedicinos duomenų bazėje ir mokslinių tyrimų šaltinyje, kuris stebėjo JK gyventojus nuo 2006 iki 2010 m.

Mendelio atsitiktinės atrankos metodas yra statistinis metodas, kuris naudoja genetiką, kad pateiktų informaciją apie ryšį tarp poveikio ir rezultato.

Tyrėjai ištyrė genetinio kodo dalis, kurios lemia ar žmogus turės potraukį reguliariai nusnūsti, ir palygino smegenų sveikatos ir pažinimo rezultatus su tų, kurie tokių genų neturi.

„Žvelgiant į gimimo metu nustatytus genus, Mendelio atsitiktinės atrankos būdu išvengiama painiavos veiksnių, kurie atsiranda per gyvenimą ir kurie gali turėti įtakos sąsajoms tarp miegojimo ir sveikatos rezultatų“, – sakoma pagrindinio autoriaus Pazo pranešime.

Tačiau tokia technika gali parodyti ryšį tarp miego ir smegenų sveikatos, o ne priežasties ir pasekmes. Be to, mokslininkai neturėjo informacijos apie miego trukmę, kuri gali turėti įtakos, ar miegas yra naudingas, ar žalingas.

Pazas sakė, kad ankstesnės išvados rodo, kad „trumpas snaudulys“ (5–15 minučių) ankstyvą popietę gali būti naudingas tiems, kuriems to reikia.

Miegoti taip pat gali būti žalingi

Tuo tarpu ankstesni tyrimai parodė, kad dažnas miegas arba reguliarus ilgesnis snaudimas per dieną gali būti ankstyvos demencijos požymis vyresnio amžiaus žmonėms.

Remiantis tyrimu, paskelbtu Alzheimerio ir demencijos žurnale, vyresnio amžiaus suaugusieji, kurie miegojo bent kartą per dieną arba daugiau nei valandą per dieną, turėjo 40% didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga nei tie, kurie kasdien nesnausdavo arba miegojo mažiau nei valandą per dieną.

O 2022 m. liepos mėn. atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie dažnai miega, turi didesnę tikimybę susirgti aukštu kraujospūdžiu ir patirti insultą.

Tyrimo dalyviai, kurie įpaprastai snaudė dienos metu,jų kraujospūdis laikui bėgant padidėjo, juos taip pat 24% dažniau ištiko insultas, palyginti su žmonėmis, kurie dienos metu nemiegojo.

„Taip gali būti todėl, kad nors pats miegas nėra kenksmingas, daugelis miegančių žmonių tai gali daryti dėl prasto miego nakties metu. Prastas nakties miegas yra susijęs su blogesne sveikata, o šio fakto pasekmėms kompensuoti neužtenka snaudulio“, – sakė klinikinis psichologas Michaelas Grandneris. Grandner vadovauja miego įpročių medicinos klinikai Banner Universitete, medicinos centre Tuksone, Arizonoje, (universitetas tyrime nedalyvavo).

Pernelyg dažnas miegojimas gali būti miego sutrikimo požymis, sakė miego specialistas Dr. Raj Dasgupta, Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos klinikinės medicinos docentas.

„Miego sutrikimai yra susiję su padidėjusiu stresu ir svorio reguliavimo hormonų kiekiu, dėl kurio gali atsirasti nutukimas, aukštas kraujospūdis, 2 tipo diabetas – visi širdies ligų rizikos veiksniai“, – sakė jis. „Manau, kad miegas yra tam tikrų asmenų miego sutrikimo įspėjamasis ženklas.