LSMU lektorius Vaičiūnas: „Nutukimas yra viena iš priežasčių, galinčių sąlygoti diabetą“

Reikia pabrėžti, jog tai – toli gražu ne tik estetinė bėda. Nutukimas yra sunki lėtinė liga, kuri gali pakenkti įvairiems organams, sistemoms ir ženkliai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.

Medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, Oskaro Minkovskio diabeto klinikos specialistas Tomas Vaičiūnas pasakojo, jog nutukimas yra viena iš priežasčių, galinčių sąlygoti diabetą.

„Diabetas yra aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2 tipo cukrinis diabetas yra lėtinė liga, sąlygota, kaip atskleidžia tyrimai, žmogaus pasirinkimų ir/ar kitų gretutinių lėtinių sutrikimų. Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai atskleidžia, kad apie ¾ 2 tipo cukrinio diabeto atvejų yra sąlygota mūsų pačių netinkamų pasirinkimų“, - kalbėjo LSMU lektorius T. Vaičiūnas.

Gyvensenos studijų programos vadovas išskyrė 4 pagrindinius su gyvensena susijusius rizikos veiksnius: neteisinga mityba, judėjimo stoka, žalingi įpročiai ir neatsparumas stresoriams.

Netinkama mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas yra tie rizikos veiksniai, kurie, kaip pabrėžia dauguma mokslininkų bei medikų, labai stipriai prisideda prie globalaus nutukimo.  Pavyzdžiui, su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų ir 5-10 proc. mirčių Europos regione.

„Šiandien mokslo grįstos teorijos ir praktikos skaičiavimais, net per 90 proc. visų 2 tipo cukrinio diabeto atvejų būtų galima išvengti valdant minėtus pagrindinius 4 rizikos veiksnius. Būtina pažymėti, kad Lietuvoje vienam naujai diagnozuotam 2 tipo cukrinio diabeto atvejui tenka vienas nediagnozuotas. Tai išties klastinga liga, paskui save atsinešanti ne tik suprastėjusią savijautą, bet ir gretutines lėtines ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimus, virškinamojo trakto sutrikimus ir kitas“, - kalbėjo LSMU lektorius T. Vaičiūnas.

Pasak Oskaro Minkovskio diabeto klinikos gyvensenos medicinos specialistės Karolinos Kulinskaitės, žmonės vis dar neįvertina, kaip svarbu yra kuo daugiau judėti.

„Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl žmogui labai svarbu kiekvieną dieną fiziškai judėti. Kokia fizinio krūvio forma – priklauso nuo paties žmogaus galimybių. Ar tai bus lėtesnis, greitesnis vaikščiojimas, ar lipimas laiptais, ar minimas dviračiu, joga, ar treniruotės su svoriu – svarbiausia yra judėti“, - dalinosi gyvensenos medicinos specialistė K. Kulinskaitė.

Kasdienis fizinis aktyvumas ne tik mažina liemens apimtis, bet ir gerina sąnarių paslankumą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, greitina medžiagų apykaitą. Tuo tarpu nutukimas aiškinamas paprastu dėsniu – žmogus priauga svorio, jei užsiimdamas fizine veikla sunaudoja mažiau kalorijų, nei gauna valgydamas.

„Fizinį aktyvumą galima vertinti pagal skirtingus vertinimo metodus. Galima matuoti žingsniais – per dieną žmogui reiktų nueiti 10-20 tūkst. žingsnių. Taip pat galima matuoti ir kalorijomis – kiek žmogus suvartojo ir kiek sudegino kalorijų. Kitas variantas – pagal tam tikrų ypatybių lavinimą. Galima dirbti ir ties aerobinės ištvermės gerinimu, kas yra ypatingai svarbu. Tad matavimo vienetų yra keletas, kurį rinktis – priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė žmogaus problema“, - kalbėjo K. Kulinskaitė.

„Geroji klinikinė praktika atskleidžia, kad  pats optimaliausias judėjimo būdas yra toks, kuris yra mažo ar vidutinio intensyvumo, aerobinės kilmės, kas dieną trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių. Todėl, jeigu rytais augintinis jus išveda į lauką, tai vakare pasistenkite patys inicijuoti augintinio pasivaikščiojimus kartu su jumis“, - juokavo T. Vaičiūnas

Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl ir atitinkamos svorio metimo rekomendacijos turi būti pritaikomos individualiai. Būtent taip daroma neseniai įkurtame Oskaro Minkovskio sveikatos centre, kur pagalba pacientams teikiama pagal mokslo įrodymais grįstą endokrininių ligų prevencijos ir profilaktikos modelį, vykdomą per standartizuotas tęstines gyvensenos pokyčių programas.

„Jeigu žmogus laikosi režimo ir supranta, kad specialistų formuojami pokyčiai yra ne pavienė iniciatyva, o būsimos kasdienybės dalis, tai jis gali atsikratyti 6-8 kilogramus per du mėnesius. Mūsų centre galima rinktis individualias paslaugas: fizinio aktyvumo, gyvensenos medicinos specialisto, psichologo, ergoterapeuto. Taip pat žmogus gali rinktis 5 dienų arba 180 dienų gydymo programą, į kurią įeina visų specialistų priežiūra, individualūs planai, konsultacijos, užsiėmimai, edukaciniai mokymai, maisto gamyba, treniruotės“, - dalinosi K. Kulinskaitė.

Sveikatos centro psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė pasakojo, jog vienas dažniausių pacientų klausimų būna apie tai, kaip prisiversti reguliariai judėti.

„Žmogus dažnai kalba apie tai, kad norėtų pradėti judėti. Tad tikslas išsikeltas – pradėti būti aktyviu, tačiau, tai skamba neapibrėžtai, netiksliai, negalime suprasti, kiek tai yra svarbu, kokios yra priežastys. Todėl yra būtinas tikslumas – žmogus turi apibrėžti, kaip dažnai bus fiziškai aktyvus, planuoti. Pavyzdžiui, pradėti judėti bent 2 kartus savaitėje, antradieniais ir ketvirtadieniais, 19 val., po 1 valandą. Tai yra konkretumas ir aiškumas“, - dalinosi psichologė L. Digrytė- Šertvytienė.

Kitas svarbus dalykas, pasak psichologės, yra motyvacijos palaikymas ir tikslo siekimas. Svarbu atsakyti į klausimą, ar išsikeltas tikslas žmogui yra svarbus, reikšmingas, ką jis iš to gaus, kokia yra siekiamybė.

„Asmuo gali apsibrėžti, jog nori pasiekti geresnės savijautos ir kad tai matytųsi atlikus kraujo tyrimus, pagal gautus rodiklius arba per apimtį, pakitusį kūno svorį. Tai yra apibrėžta ir konkretu“, - dalinosi L. Digrytė-Šertvytienė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!