Lokiai gali būti raktas į žmonių diabeto gydymą

Tai yra meškų prisitaikymo strategijos, padedančios išgyventi ilgas žiemas be maisto, dalis.

Jei mes, žmonės, darytume tą patį, priaugtume pavojingai daug svorio ir tikriausiai susirgtume diabetu.

Tačiau dėl nepaprastos žiemos miego metu gyvenančių lokių medžiagų apykaitos jie to išvengia, todėl mokslininkai tiria, ko galime iš jų pasimokyti, kad pagerintume savo sveikatą.

"Daugelį iš mūsų visiškai žavi, kaip lokiai sugeba per metus priaugti tiek daug svorio, o paskui užmigti žiemos miegu ir išnaudoti visą sukauptą energiją, o iš žiemos miego išeiti aktyvūs ir be jokių neigiamų šio dramatiško svorio priaugimo ir netekimo pasekmių kiekvienais metais", - "Euronews Next" pasakojo Vašingtono valstybinio universiteto profesorė Džoana L. Kelli (Joanna L. Kelley), viena iš tyrimo tyrėjų.

Vienas iš įdomių dalykų, susijusių su meškomis, yra tai, kad žiemos miego metu jos tampa atsparios insulinui, o aktyvaus sezono metu - jautrios insulinui, paaiškino ji.

"Tai reiškia, kad kiekvienais metais jie turi grįžtamąjį atsparumą insulinui", - sakė ji ir pridūrė, kad šio unikalaus reiškinio supratimas gali būti raktas į atsparumo insulinui ir galiausiai diabeto gydymą žmonėms.

"Pagalvojome, kad, va, jei mums pavyktų išsiaiškinti, kaip lokys gali tai daryti natūraliai kiekvienais metais be jokių neigiamų pasekmių, galbūt tai suteiks mums informacijos, kaip potencialiai sukurti naujus žmonėms skirtus vaistus: pasinaudokime neįtikėtina natūralia biologija ir sužinokime apie tai lokių atveju.

Būtent tai mes ir padarėme", - sakė ji.

Kartu su grupe mokslininkų profesorė Kelley nustatė aštuonis pagrindinius baltymus, kurie taip pat randami žmonėse ir kurie padeda meškoms kontroliuoti insulino kiekį.

"Tai žinomi baltymai, jie yra bendri meškoms ir žmonėms, ir manau, kad tikrai svarbus dalykas yra tai, kad tai nėra unikalūs meškų baltymai, o tai reiškia, kad daug didesnė tikimybė, jog juos bus galima panaudoti kaip gydymo priemones", - sakė ji.

Kas yra insulinas ir kaip jis veikia?

Insulinas yra hormonas, reguliuojantis gliukozės - cukraus - koncentraciją kraujyje, ir tai daro, pavyzdžiui, siųsdamas signalus raumenims, kepenims ir riebalinėms ląstelėms, kad šios įsisavintų cukrų.

Jei, pavyzdžiui, raumuo yra atsparus insulinui, jis negalės įsisavinti cukraus ir paversti jo energija.

Esmė ta, kad jei į organizmą patenka per daug cukraus, mūsų ląstelės nustoja reaguoti į insuliną ir tampa atsparios insulinui, todėl kraujyje atsiranda cukraus perteklius.

Tai pagrindinė antrojo tipo diabeto, ligos, kuri gali sukelti infarktą, insultą ir aklumą, priežastis.

Tačiau mokslininkai nustatė, kad net ir rudiesiems lokiams besimaitinant maistu, atsparumas insulinui pasireiškia tik vėliau, žiemos miego metu.