KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Pandemijos iššūkiai rodo, jog Klaipėdoje būtinas universiteto medicinos centro steigimas“

Kalbant apie Klaipėdos universiteto praeitų metų darbus, bene svarbiausias faktorius yra tai, jog mūsų akademinė bendruomenė, kaip ir bet kuri kita organizacija, susidūrė su rimtu iššūkiu – pasauline pandemija ir karantinu, paskatinusiu pereiti prie nuotolinio mokymo.

Apie tai, jog studijų procese  didesnę dalį turėtų apimti nuotolinis mokymas, aš esu kalbėjęs ir anksčiau, dirbdamas įvairiuose lygiuose, katedros vedėju ir Sveikatos mokslų fakulteto dekanu.

Iki pandemijos daugelis kolegų skeptiškai vertino nekontaktinio mokymo galimybes, tačiau 2020 m. kovo 16 d. įvedus karantiną Lietuvoje, kelių savaičių bėgyje KU buvo pereita prie nuotolinio mokymo.

Čia aš matau gerąją pandemijos pusę: naujoji realybė privertė mus operatyviai susitelkti  darbui nuotoliniu būdu.

Kita vertus, užsitęsus karantino suvaržymams išryškėjo neigiamos nuotolinio apmokymo ir bendravimo pusės.

Visą dieną sėdint prie kompiuterio pasireiškia fizinio aktyvumo stoka bei nuovargis. Pernelyg didelė įtampa, kylanti daugybę valandų darbuojantis internetu, neigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą.

Dėl pandemijos suvaržymų ilgesnį laiko tarpą negalint žmonėms gyvai bendrauti, atsiranda daugybė problemų, prastėja mokymo proceso kokybė. Metus laiko gyvenant virtualioje realybėje, neišvengiamai  nukenčia bendruomeniškumas.

Pasaulis tampa virtualus, kai didžiąją laiko dalį praleidžiame  prie kompiuterio. Nebereikia vykti į darbą, ofisai ir universiteto auditorijos ištuštėja. Nerimą kelia tai, jog mes nežinome, kada  galėsime sugrįžti į normalų gyvenimą, koks buvo iki pandemijos paskelbimo.

Pastarojo meto iššūkiai, pandemija bei užsitęsęs karantinas, nesutrukdė Klaipėdos universitetui įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir suplanuotus darbus.

Buvo patvirtintas KU strateginės plėtros planas iki 2030 metų, numatant gaires, kurią kryptimi toliau vystysis uostamiesčio Alma mater. Neseniai aptarėme ir patvirtinome strateginės veiklos planą dviem metams. Ne mažiau svarbūs ir infrastruktūriniai dalykai.

Visumoje, yra trys pagrindiniai faktoriai universiteto veikloje: studijos, mokslas ir infrastruktūra, kuria  naudojamės.

Šiemet Klaipėdos universiteto laukia išorinė, tarptautinė akreditacija. Jau parengtas dokumentų paketas, darbų planai ir video filmai, kuriuos balandžio 27-29 dienomis nuotoliniu būdu vertins išorinė akreditacijos komisija, vadovaujama profesoriaus iš Anglijos, Česterio universiteto, prof. dr. Jethro Newton.

Pandemijos iššūkiai parodė, kad COVID-19 infekcijai kontroliuoti ypač aktualus stacionarinių paslaugų sektorius. Lietuvoje turi formuotis naujas, trečiasis universiteto lygio medicinos centras Klaipėdoje, šalia dabar veikiančių Vilniuje ir Kaune.

 Juolab, kad pastaruoju metu mes nuolat girdime apie didžiulę grėsmę radiacinės saugos požiūriu, kurią Lietuvai kelia Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (prisiminkime Černobylio AE avariją, kur buvo vežami radiacijos paveikti pacientai). Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pastebi, jog ne tik Vilniuje ir Kaune viskas turi būti koncentruojama.

Jei atsitiktų nelaimė Astravo AE, labiau pažeidžiamas būtų šalimais esantis Vilnius, o ne Klaipėda.

Todėl būtent uostamiestyje turi atsirasti universiteto lygio medicinos centras, tiek radiacinės saugos, tiek ir  infekcinė ligoninė. Klaipėdos universitetas yra pasirengęs šeimos gydytojų rengimui, kurių dabar labai trūksta.

Pandemijos iššūkiai rodo, jog Klaipėda pribrendo universiteto medicinos centro steigimui. 

Betgi iš tikrųjų, regis,labai sudėtinga planuoti universiteto darbus pandemijos sąlygomis, kai Lietuvoje taikomi, sakyčiau, pertekliniai karantino suvaržymai?

Reikia suprasti, kad dar kelis metus mes negyvensime taip, kaip gyvenome iki 2019 metų. Manau, į normalų gyvenimą artimiausiu metu negrįšime. Pavasarį ir rudenį pasireiškia koronaviruso COVID-19 sezoniškumas.

Kadangi koronavirusas mutuoja, tai neaišku, ar šiuo metu naudojamos vakcinos bus pakankamai efektyvios ateityje. Matyt,  reikės tobulinti, kad naujosios vakcinos būtų polivalentinės ir  veiktų iškart kelias koronaviruso mutacijas. Žodžiu, dėl pandemijos keliamų problemų mūsų dar laukia ilgas išbandymų kelias.

Per kelis mėnesius  nepavyks susitvarkyti, nors mes tikimės, kad iki vidurvasario visuomenė įgys kolektyvinį imunitetą, pasiskiepijus apie 70 % gyventojų.

Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Izraeliui, Jungtinei Karalystei, pavyko įveikti pandemiją, ten pradedama normaliai gyventi, nors ne taip laisvai, kaip buvo iki 2019 metų, ir niekas negali pasakyti, kokia situacija bus rudenį.

Ar nemanote, jog daug kas priklauso ne tik nuo COVID-19 viruso mutacijų, bet ir nuo valdžios priimamų politinių sprendimų?

Neabejotinai, čia viskas susideda. Mes gi matome, kokie politiniai sprendimai pernai buvo priimami Švedijoje, kitose Skandinavijos šalyse. Pandemijos suvaržymai ten buvo ženkliai mažesni nei Lietuvoje  pastaruosius penkis mėnesius.

Tačiau palikime kovai su pandemija taikomus metodus  vertinti ateities istorikams. Dabar svarbiausia yra tai, jog visuomenėje sukelta baimė, baimės virusas turi didesnį poveikį žmonėms negu COVID-19.

Regis, šalyje nebeliko sezoninio gripo viruso, nes šiuo metu  Lietuvoje siaučia du virusai: baimės virusas ir COVID-19. Kol kas  neaišku, kuris kurį nugalės? Mano nuomone, baimės virusas veikia stipriau.

Kodėl kai kurie žmonės nenori skiepytis? Juos kausto BAIMĖ, esą vakcina gali pakeisti žmogaus genetiką, jie taps nevaisingais, kai kas bijo, kad vakcinoje yra čipai ir pan. O tie, kurie skiepijasi, jie irgi bijo, bijo susirgti.

Sveikos gyvensenos šalininkai nenori ne tik skiepytis nuo covid-19, bet ir testuotis!.. Sakykite, prašau, koks masinio testavimo tikslas, juolab, kad šiuo metu naudojami testai nėra 100% patikimi? Ar ne absurdiška, kad Lietuvoje dirbtinai forsuojama  „besimptomė“ covid susirgimų statistika, faktiškai pasitarnaujanti baimės viruso augimui?

Šis klausimas tebėra aktualus ypač dabar, kai kas 7-10 dienų įvairių sričių darbuotojams reikia testuotis. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką, valstybė sumoka už nepigius testus. Iš tikrųjų aš neatsimenu, kad medicinos praktikoje būtų nustatinėjamas besimptomių formų gripas.

Dabar gi testais nustatoma daugybė besimptomių susirgimų COVID-19 atvejų, kas irgi kelia baimę visuomenėje.

Šia prasme Lietuva nėra išskirtinė, panaši situacija ir kitose Europos Sąjungos šalyse, panašiai elgiasi vokiečiai, prancūzai. Mano nuomone, kovojant su pandemija Lietuvoje, mes turėtume labiau lygiuotis, imti pavyzdį iš Skandinavijos.

Tuo metu, kai Vokietijoje ir Prancūzijoje buvo taikomas griežtas karantinas, Lietuva galėjo remtis Švedijos karantino modeliu. Bet tai jau praeitas etapas, yra kaip yra,  mes turime žiūrėti į priekį.

Pastaruoju metu nemažai argumentuotos kritikos iš visų pusių susilaukia, regis, kiek besiblaškanti premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama  liberalkonservatorių Vyriausybė. Ką manote apie tai? Naujoji valdžia prasčiau darbuojasi nei prieš tai buvusioji?

Aš manau, dar prieš susiformuojant naujai vyriausybei, jau buvo aišku, kas bepakeistų valdžioje buvusius „valstiečius“, pagyrų nebus.Juk iš tikrųjų suvaldyti pandemiją nėra lengva.

Mes matome, kokie procesai vyksta visame pasaulyje. Efektyviai kovoti su pandemija gali tik stipri vyriausybė, suformuota iš išskirtinių asmenybių, išskirtinio suvokimo, intelekto ir kompetencijos.

Lietuva – maža valstybė ir mes neturime pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, patyrusių profesionalų politikoje, gebančių kompetentingai mąstyti. Šia prasme, labai panaši situacija ir  kaimyninėse šalyse, Latvijoje, Estijoje, ten valdžioje esantys irgi stebuklų nerodo.

Kovai su pandemija, kaip sektiną pavyzdį aš išskirčiau Švediją.

Man buvo labai keista girdėti kolegų kritiką, esą Švedija susimovė, ne tuo keliu nuėjo. Nieko panašaus, kaip tik priešingai!

Švedija visada buvo epidemiologijos lopšys, garsėjantis savo specialistais, o ir Nobelio premijos teikiamos būtent ten. Daug kas ėmė kritikuoti švedus, manau, tik todėl, kad Švedija nešoko pagal kažkieno dūdelę.

Juk akivaizdu, kad pandemijos metu susikerta daugybė geopolitikos ir verslo interesų, visame pasaulyje vyksta didžiulis informacinis karas, todėl suvaldyti situaciją pavienėje  šalyje tikrai nelengva, tam būtina išskirtinė kompetencija ir adekvatūs politiniai sprendimai.

 Be abejo, dabartinei Lietuvos vyriausybei sklandžiai darbuotis nėra lengva dėl įvairių priežasčių. Žinant Seimo sudėtį, matome, premjerės I. Šimonytės ministrų kabinetas yra suformuotas nedidele balsų persvara. Tokiomis sąlygomis dirbant, visada gali sulaukti rimtos kritikos iš politinės opozicijos.

Mane stebina, kad Lietuvos visuomenė labai supriešinta, poliarizuota. Dažnai girdime kategoriškus pasisakymus ir jokio kompromiso neieškoma. Pasisakoma UŽ skiepus arba PRIEŠ skiepus, vidurio nėra.

Pasisakoma UŽ Stambulo konvencija arba PRIEŠ, vidurio nėra. Kokią sritį bepaimtume, vidurio nėra ir kompromiso neieškoma.

Dėl pastaruoju metu suaktyvėjusių geopolitinių konfrontacijų mūsų valstybei iškilo reali grėsmė.

Mes nebemokame taikiai sugyventi, sutarti su savo kaimynais.

Lietuvą atstovaujantys politikai nesiekia konstruktyvaus dialogo, neieškoma abipusiai naudingų susitarimų, kaimyninių šalių vadovams lengvabūdiškai klijuojamos etiketės, esi toks arba anoks.

O kam nuo to geriau, kai nėra elementaraus dialogo ir neieškoma kompromiso? Visiems gerai žinoma: politika – tai kompromisų menas, bet mūsų politikai pernelyg dažnai tai užmiršta, deja...

 Kritiškoje situacijoje, nesugebant susitarti bei rasti kompromisą, nugalėtojų nebūna, pralaimime visi. Aš jau ne kartą esu sakęs: Klaipėdos universitetas galėtų būti susitikimo subjektas, pandemijos metu ieškant bendro sutarimo.

Manau, jog užsimezgus geranoriškai,  konstruktyviai mokslinei diskusijai, kalbantys apie natūralų žmogaus imunitetą nesunkai sutartų su tais, kurie pasisako už skiepus nuo COVID-19.

Žinomam sveikos gyvensenos propaguotojui, Seimo nariui Dainiui Kepeniui dažnai klijuojama antivakserio etiketė, nors iš tikrųjų jis toks nėra. Medikams gerai žinoma: natūralus imunitetas yra labai svarbus organizmui kovojant su įvairiomis ligomis bei virusais. Kita vertus, nepriimtina pandemijos metu neigti skiepų naudą.

Būtina ieškoti  kompromiso, kai vieniems labiau norisi stiprinti natūralų imunitetą, daugiau sportuoti, o kitus nuo susirgimo COVID-19  gelbsti vakcina.

Žinoma daugybę atvejų, tarkim, šeimoje gyvena penki žmonės, vienas užsikrėtė koronavirusu ir susirgo, o kiti keturi šeimos nariai nesusirgo, net ir būdami neskiepyti. Retorinis klausimas - kodėl jie nesusirgo?

Kadangi suveikė natūralus imunitetas!.. O dabar klaidingai aiškinama žmonėms, esą nuo viruso COVID-19 negelbsti natūralus imunitetas.

Visą gyvenimą kaip medikai mes mokėme, kad natūralus imunitetas yra labai svarbus ir visa tai neigti yra neteisinga. Todėl aš ir sakau, kad šiuo metu pasireiškianti visuomenės nuomonių  poliarizacija mane nuvilia kaip pilietį. Man labai rūpi mūsų vaikų ir anūkų ateitis.

Pandemijos metu vaikams tenka mokytis nuotoliniu būdu, užsidarius savo namuose. Auga naujoji karta, anūkai nemato senelių, ir mes tikrai nežinome, kokios bus ateityje šių „karantininių“ moksleivių vertybės.

Turbūt sutiksite, jog pandemijos metu už situacijos šalyje normalizavimą, didžia dalimi, yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys?

Siekiant išvengti nereikalingo blaškymosi ir chaoso sveikatos apsaugos sistemoje, būtina konstruktyvi diskusija bei sutarimas tarp įvairių sričių specialistų, mokslininkų ir politikų. Tai padėtų bendru sutarimu kovojant su pandemija, formuoti mūsų šalies ekonominio vystymosi strategiją ir taktiką.

Su jokiais klanais nesusijęs, Vydūno kūrybiniu palikimu besidomintis naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teisingai pastebi, jog sveikatos apsaugos sistemoje tvyro betvarkė, interviu LRT teigdamas:

„Aš manau, mes jau pasiekėme stadiją, kai gydo Sveikatos apsaugos ministerija, o ne gydytojai. Šioje vietoje aš, kaip SAM vadovas, norėčiau pakeisti situaciją. Manau, kad SAM turi gydyti sveikatos apsaugos sistemą kaip tokią, o žmones turi gydyti gydytojai“.

Galiu tik pritarti dabartinio ministro A. Dulkio siekiams reformuoti bene labiausiai korupcijos paveiktą sveikatos apsaugos sistemą.

Darbuojantis ilgai trunkančių, sunkiai prognozuojamų pandemijos suvaržymų sąlygomis, argi ne stebuklas, kad Klaipėdos universitetui vis tik pavyksta normaliai funkcionuoti: nuotoliniu būdu mokosi studentai, rengiamos mokslinės - praktinės konferencijos, akademinei bendruomenei pateikiama atliktų darbų ataskaita?

Nemanau, kad tai yra stebuklas, bet šioje situacijoje, be abejo, pandemija sukelia daug įvairių problemų bei naujų iššūkių, kurie paskatino akademinę bendruomenę ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti.

Mums iš tiesų tai pavyko, KU mokslininkai laimi rimtus tarptautinius projektus. Europos universitetų konsorciume „EU-CONEXUS“ Klaipėdos universitetas aktyviai darbuojasi, stiprindamas tarptautinius ryšius.

Pandemijos metu ženkliai padidėjo KU pasirenkančių studentų srautas. Jaunimas suprato, kad visai nebūtina važiuoti į užsienio šalis, kur dėl pandemijos yra taikomi įvairūs suvaržymai.

Juolab, kad įstojusieji į Klaipėdos universitetą studentai iškart tampa Europos universitetų konsorciumo „EU-CONEXUS“ nariais. Mūsų lyderiai – Prancūzijos La Rochelle universitetas ir Vokietijos Rostoko universitetas, tad KU studentams atsiveria puikios pasirinkimo galimybės studijuoti užsienyje. 

Interviu pabaigai, ką manote apie bendruomeniškumo stiprinimo svarbą Klaipėdos universitete, pasitelkiant Vydūno kūrybinį palikimą?

Ne kartą esu sakęs, kad Vydūno idėjos, ypač sveikos gyvensenos filosofija, mums yra ne tik svarbios, bet pasitarnauja KU bendruomeniškumo stiprinimui vertybiniu pagrindu.

Pandemijos metu dar labiau išryškėjo Vydūno kūrybinio palikimo aktualumas.

Š. m. kovo 18 d. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetui pirmąkart nuotoliniu būdu pavyko surengti įsimintiną ir turiningą nacionalinę mokslinę konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. Reziumuojant, norėčiau akcentuoti: tik dvasiškai stiprios bendruomenės yra pajėgios įveikti baimės virusą ir išgyventi pandemijos sąlygomis.

Išties džiugu, jog ne tik gerbiamam KU rektoriui, prof. Artūrui Razbadauskui, bet ir Klaipėdos universiteto bendruomenei pavyksta sėkmingai darbuotis, įveikus baimės virusą. Dėkoju už atvirą ir nuoširdų interviu pokalbį.

Prof. Artūras RAZBADAUSKAS: „Medikams gerai žinoma: natūralus imunitetas yra labai svarbus organizmui kovojant su įvairiomis ligomis bei virusais. Kita vertus, nepriimtina pandemijos metu neigti skiepų naudą. Būtina ieškoti  kompromiso, kai vieniems labiau norisi stiprinti natūralų imunitetą, daugiau sportuoti, o kitus nuo susirgimo COVID-19  gelbsti vakcina.“