Kovoje su akne: kosmetologės patarimai, padėsiantys pagerinti odos būklę

Visi susidūrę su akne žino, kad jos gydymas ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės. Tačiau pradėjus rūpintis šia problema, vos tik ją pastebėjus ir naudojant specialias priemones, galima pasiekti puikių rezultatų.

Tad kas efektyviausiai padeda kovojant su akne? Kokios klaidos dažniausiai daromos, rūpinantis tokia oda? Į šiuos klausimus atsakymus pateikia ir patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti spuogų kamuojamą odą, dalijasi kosmetologė Raminta Ragelytė.

Dažniau vargina moteris

Nors dažniausiai spuogai vargina paauglystėje, tačiau vis dažniau su šia problema susiduria ir suaugusieji. Kaip teigia specialistė, tam įtakos turi ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir tokie veiksniai kaip stresas ar net paveldimumas.

„Suaugusiųjų aknę, kaip ir paauglių, dažniausiai sukelia padidėjusių riebalinių liaukų veikla – oda išskiria daugiau riebalų, kurie susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, prakaitu, nešvarumais ir užkemša poras.

Tuomet susiformuoja inkštirai, susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, kyla uždegimas ir taip atsiranda spuogai.

Didelę įtaką turi ir hormoniniai pokyčiai. Vyrams aknę dažnai iššaukia padidėjęs testosterono kiekis, kuris suaktyvina riebalinių liaukų veiklą. Tačiau tarp suaugusiųjų aknė dažniau vargina moteris.

Hormoninis disbalansas atsiranda nėštumo metu, įtaką daro ir menstruacijos, endokrininės ligos, kontraceptinių vaistų vartojimas.

Taip pat ir tokie veiksniai kaip paveldimumas, stresas, netinkama odos priežiūra ir kosmetinės priemonės, mityba bei gyvenimo būdas“, – tvirtina R. Ragelytė.

Vasarą pastebimas pagerėjimas – tik tyla prieš audrą

Vasarą, kai gaunama daugiau saulės, spuoguotos odos savininkai neretai pastebi, kad jų odos būklė tarsi pagerėja. Tačiau kosmetologės teigimu, toks pagerėjimas yra trumpalaikis, o rudenį viskas dažniausiai grįžta į ankstesnį ar net dar prastesnį vaizdą.

„UV spinduliai turi priešuždegiminį efektą, todėl šiltojo sezono metu aknė gali laikinai pagerėti. Saulė spuogus išdžiovina, sumažėja odos riebumas ir blizgesys, įdegusi oda atrodo lygesnė, tačiau toks odos „pagerėjimas“ yra trumpalaikis.

Iš tiesų saulė sukelia odos sustorėjimą (hiperkeratozę) – išsausinta oda praranda drėgmę ir bando tai kompensuoti gamindama dar daugiau riebalų, todėl oda kemšasi ir formuojasi spuogai.

Taip pat UV spinduliai skatina ir pigmentinių dėmių atsiradimą, todėl po aknės likę randeliai dar labiau išryškėja. Tad nors vasarą odos būklė gali laikinai pagerėti, tačiau rudenį, kai saulės gauname mažiau, aknė tik dar labiau paūmėja“, – pasakoja specialistė.

Nebūtina naudoti daugybės skirtingų priemonių

Tam, kad paūmėjimų būtų galima išvengti, svarbu odą tinkamai prižiūrėti kiekvieną dieną, nelaukiant etapų, kai būklė smarkiai pablogėja. R. Ragelytė primena, kad svarbiausia yra reguliari veido odos priežiūra – visai nebūtina naudoti labai daug kosmetinių priemonių. Specialistė tvirtina, kad puikius rezultatus galima pasiekti ir su keliomis pagrindinėmis, kruopščiai parinktomis priemonėmis.

„Visų pirma, būtina į odos rutiną įtraukti prausiklį, jį naudoti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Galima rinktis tokį, kurio sudėtyje yra rūgščių. Svarbu, kad nuprausus, oda jaustųsi švari ir gaivi, neturi būti tempimo jausmo. Po prausiklio, odai nusausinti reikėtų rinktis vienkartines servetėles, nes rankšluostyje kaupiasi bakterijos.

Nuprausus odą, rekomenduočiau naudoti lengvos tekstūros drėkinamąjį kremą ar gelį, kuris ne tik drėkina, bet ir sureguliuoja riebalinių liaukų veiklą, slopina uždegimą. Paskutinė priemonė ryte – apsauga nuo saulės. Reikėtų rinktis lengvą, neriebų apsauginį kremą, kuris nedirgintų ir nekimštų odos porų“, – teigia kosmetologė.

Naudojantiems dekoratyvinę kosmetiką, specialistė pataria rinktis mineralinę vandens pagrindo pudrą, kuri nekemša odos, jos neapsunkina ir neišsausina, turi antiseptinių, drėkinamųjų bei odą raminančių savybių. R. Ragelytė primena, kad vienas svarbiausių dalykų, kurio negalima pamiršti – makiažo nuvalymas vakare.

„Kaip pirmą priemonę tam galima rinktis aliejinį prausiklį – pirštais masažuoti odą, tuomet ant viršaus uždėti įprastai naudojamą prausiklį ir taip atlikti dvigubo poveikio prausimą. Taip ne tik puikiai nuvalysite makiažą, bet ir pašalinsite odos nešvarumus, sumažinsite porų kimšimąsi“, – tvirtina specialistė.

Vakarinei odos priežiūros rutinai kosmetologė taip pat pataria rinktis rūgštimis praturtintas priemones. „Jei ryte renkatės tik lengvą drėkinamąjį kremą, skirtą probleminei odai ir nenaudojate rūgščių, vakare visgi reikėtų jas įtraukti į rutiną. Rūgštys arba retinolis sumažina riebalinių liaukų veiklą, uždegiminių elementų atsiradimą, šviesina po aknės likusias pigmentines dėmes ir randus bei padeda odai atsinaujinti“, – pasakoja R. Ragelytė.

Nereikėtų pasitikėti draugų rekomendacijomis

Rūpinantis spuoguota oda, nesunku pridaryti jai dar daugiau žalos. Vienos dažniausiai pasitaikančių klaidų prižiūrint tokią odą – per dažnas jos plovimas ir spuogų spaudymas.

„Spuoguotos odos savininkai per dažnai plauna odą, norėdami pašalinti riebumą, tačiau rezultatas gaunamas priešingas – netekusi drėgmės, oda į paviršių išskiria dar daugiau sebumo, todėl ji riebaluojasi ir formuojasi spuogai. Plauti odą reikėtų tik du kartus per dieną arba dar papildomai po sporto.

Kita dažna klaida – odos lietimas, krapštymas ir spuogų spaudymas. Jei veidą dažnai liečiate, skatinate bakterijų dauginimąsi, odos dirginimą ir riebalavimąsi. Negalima spuogų liesti ir spausti – kyla didelė tikimybė išnešioti infekciją į kitas odos vietas.

Spaudžiant spuogus taip pat gali atsirasti šašų ir randų, kurie ilgai išlieka. Reikėtų nepamiršti ir dažniau dezinfekuoti išmaniuosius prietaisus ar akinius, kuriuos nuolat liečiame rankomis, o tuomet nejučiomis ir veidą. Taip pernešame daugybę bakterijų ir dar labiau bloginame ir taip problemų keliančios odos būklę“, – teigia specialistė.

Spuoguotai odai kenkia ir netinkamai parinktos kosmetikos priemonės bei dažnas jų keitimas. Turint aknę, reikėtų vengti produktų, kurie džiovina ir sausina odą, kemša riebalų liaukas, plaukų folikulus ar poras. Renkantis kosmetines priemones, R. Ragelytė pataria atkreipti dėmesį į etiketes – porų nekemšantys produktai dažnai būna pažymėti „non-comedogenic“ užrašu.

„Panaudojus produktą kelias savaites ir negavus norimo efekto, nereikia nustoti jo naudoti. Svarbu suprasti, kad aknės gydymas reikalauja laiko ir kantrybės, todėl įsigijus kokybišką priemonę, ją reikia naudoti bent porą mėnesių.

Taip pat nereikėtų aklai vadovautis influencerių ar draugų rekomendacijomis. Kiekvieno iš mūsų oda yra skirtinga ir kas tiko vienam žmogui, nebūtinai tiks ir kitam, todėl geriausia yra laikytis profesionalo rekomendacijų“, – patarimais dalijasi kosmetologė.

Spuogams gydyti – salicilo rūgštis

Specialistė atskleidžia, kad viena veiksmingiausių priemonių, kovojant su spuogais bei jų paliktais randais – salicilo rūgštis. Iš gluosnio žievės gaunama BHA (betahidoksi) rūgštis pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl padeda spuogams greičiau užgyti.

„Salicilas tirpsta riebaluose, todėl giliai įsiskverbia į odos poras ir ištirpdo jose esančias negyvas ląsteles, nešvarumus ir riebalus. Ši rūgštis sumažina riebalinių liaukų veiklą, turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių, todėl skatina greičiau išnykti jau esamus inkštirus ir spuogus bei stabdo naujų uždegiminių elementų formavimąsi.

Taip pat salicilo rūgštis veikia ir kaip šveitiklis – suminkština ir pašalina viršutiniame odos sluoksnyje esančias negyvas ląsteles ir taip leidžia odai atsinaujinti. Šios rūgšties savybės padeda kovoti su aknės sukeltomis problemomis, sumažinti odos riebalavimąsi, poras, spuogų ir inkštirų formavimąsi“, – tvirtina R. Ragelytė.

Tiesa, kosmetologė priduria, kad norint naudoti salicilo rūgštį, patariama pradėti nuo silpnesnį poveikį turinčių priemonių, pamažu didinant jų stiprumą ir taip pripratinant odą prie rūgšties toleravimo.

„Pirmą kartą naudojant šią rūgštį, rekomenduojama atlikti odos toleravimo testą: užtepkite mažą kiekį salicilo rūgšties žandikaulio srityje, palikite ją ant odos 30 sekundžių ir nuplaukite vandeniu. Jei odos reakcija normali, nėra sudirgimo, stipraus deginimo jausmo, rūgštį galite naudoti ir veidui.

Naudodami salicilo rūgštį, priemonės laikymo laiką kiekvieną kartą galite po truputį didinti iki gamintojo nurodyto laiko limito arba profesionalo rekomendacijų. Visiškai normalus pojūtis yra odos dilgčiojimas ar lengvas deginimas. Tačiau jei oda stipriai kaista ar rausta – priemonę gausiai nuplaukite vandeniu. Po rūgšties svarbu naudoti ir drėkinamąsias bei apsauginį odos barjerą atstatančias priemones“, – teigia specialistė.

R. Ragelytė primena, kad naudojant salicilo rūgštį, tą pačią dieną reikėtų vengti kitų stiprių priemonių, tokių kaip retinolis, kitos AHA ar BHA rūgštys ar vitaminas C. Taip pat savaitę prieš ir po salicilo rūgšties naudojimo negalima depiliuoti veido, 48 valandas prieš ir po procedūrų nebūti saulėje, pirtyje ar soliariume.

Be to, reikėtų būti atidiems ir vaistinėje ieškoti ne salicilo spirito, o rūgšties bei naudojant ją nepamiršti apsaugos nuo saulės. Įspėjama, kad salicilo rūgšties negalima naudoti nėštumo metu, turint alergiją aspirinui, esant dermatitui ar odos sudirgimui.