Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – aktyvi mokslininkų veikla

Svečiuose – savo srities korifėjai

Pandemijos šiek tiek pristabdyta veikla vėl įgauna pagreitį – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) vyko tradicinė konferencija „Vidaus ligos: nuo vaizdo iki diagnostikos ir gydymo pasirinkimų“.

Kaip pastebėjo KUL vyriausiasis gydytojas habil. dr. Vinsas Janušonis, konferencijos organizatoriai – ligoninės darbuotojai – pakvietė solidžius pranešėjus bei savo srities korifėjus.

Įvairių sričių specialistams mokymus vedė ir pranešimus skaitė savo sričių profesionalai iš Kauno, Vilniaus, Rygos: prof. Rimvydas Šlapikas apie išmanųjį hipertenzijos gydymą, prof. dr. Andrius Macas apie lėtinio skausmo malšinimo metodus, prof. Julius Ptašekas apie krešumo sistemos sutrikimų diagnostiką ir gydymo aktualijas bei kiti pranešėjai.

Prof. Vytautas Usonis pristatė šių metų COVID-19 sezono naujienas, kalbėjo apie vakcinų naudą ir poveikį bei paminėjo, kada geriausia skiepytis sustiprinančiąja vakcina – tam tinkamiausia pirmoji lapkričio pusė. Tarp pranešėjų buvo ir KUL specialistai: gydytojas Alvydas Česas, Rugilė Pikturnienė, Raminta Godelienė.

Mokslininkams – aktyvūs metai

KUL daugiau nei 15 metų aktyviai rengia kasmetines konferencijas: per metus po keliolika respublikinių ir tarptautinių. Per šiuos metus planuojama surengti 10 konferencijų (didžioji jų dalis jau įvyko), iš jų – 4 tarptautinės.

„Pagrindinis konferencijų tikslas – kelti medikų kvalifikaciją, kad jie galėtų kuo geriau padėti pacientams, susidūrusiems su tam tikromis ligomis. Mokslo srityje dirbame nuo ligoninės įkūrimo, tačiau aktyviausiai organizuoti konferencijas pradėjome nuo 2006-ųjų, kai tapome universitetine ligonine. Šią veiklą trumpam buvo pristabdžiusi tik COVID-19 pandemija. Vykstant ligoninės pertvarkai ir steigiant Klaipėdos universiteto ligoninę, mokslinė veikla tampa itin svarbi bei aktuali“, - sakė prof. habil. dr. V. Janušonis.

Šiuo metu KUL medikų gretose – net 30 medicinos mokslo daktarų ar habilituotų daktarų. Tarp jų - 4 profesoriai ir 5 docentai. Per metus ligoninės mokslininkai parengia apie 20 mokslinių straipsnių, cituojamų kituose leidiniuose.

Itin sunkiai sergantiems pacientams – viltis

„Plaučių vėžys jau nebėra nuosprendis“, - konferencijoje apie vidaus ligas tikino KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas A. Česas.

Remiantis 2020-ųjų vėžio diagnostikos ir gydymo duomenimis, situacija šioje srityje gerokai keičiasi ir gerėja, nes prie komandos prisijungė gydytojas genetikas. Genetiniai tyrimai padeda parinkti pacientui tinkamiausią gydymo metodą, pailginantį jo gyvenimo trukmę. Tad dabar vilties galima suteikti ir tiems pacientams, kurie anksčiau būdavo priskiriami prie itin sunkiai sergančiųjų.

2018 metais plaučių vėžys buvo dažniausia vyrams diagnozuojama liga pasaulyje ir trečioje vietoje tarp moterų. Pastebima, kad vis daugiau moterų serga plaučių vėžiu, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su rūkymu.

PSO duomenimis, plaučių vėžys – aštunta pasaulyje mirtingumą sukelianti liga. 90 proc. pacientų rūko ar tai darė anksčiau. Pagal rūkančiųjų skaičių Europoje pirmauja Vengrija. Kai kuriose šalyse rūkymas prilyginamas tokiems įpročiams kaip kavos gėrimas. A. Česas atkreipė dėmesį, kad rūkymas nėra tik rūkančiųjų liga, tad šiems pacientams būtina skirti daugiau empatijos.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu užima 15 vietą.

Išgyvenamumas ilgėja

Dar visai neseniai sergantiesiems plaučių vėžiu gydymo prognozės buvo liūdnos: prieš 10 metų tokių pacientų išgyvenamumas siekė apie vienerius metus. Remiantis molekulinės diagnostikos galimybėmis, situacija gerėja – tokie pacientai gyvena 3, 5 ar net 10 kartų ilgiau.

Net sergant I stadijos plaučių vėžiu išgyvenamumo prognozė siejama su naviko dydžiu. Kuo jis didesnis, tuo mažesnė išgyvenamumo tikimybė. 70 proc. atvejų vėžys diagnozuojamas, kai liga jau būna išplitusi. Gera žinia ta, kad gydymo standartai jau keičiasi: chirurgija kombinuojama su kitais gydymo metodais.

„Nepaisant to, iki penkerių metų išgyvena mažiau nei 20 proc. išgirdusiųjų šią diagnozę. Beveik 100 proc. išgyvenamumas siekia, kai ligos židiniai aptinkami itin ankstyvos stadijos. Dažniausiai jie aptinkami prevencinės patikros metu. Tad didelės rizikos grupei priklausantiems žmonėms prevencinė patikra – itin naudinga“, - akcentavo A. Česas.

Reklamos ribojimai – naudingi

„Plaučių vėžys nėra jaunų žmonių liga, daugiausia sergančiųjų tarp 45–54 metų pacientų. Anksčiau šioje amžiaus grupėje sergančiųjų nebuvo tiek daug, o dabar šis segmentas sparčiai auga. Vidutinis sergančiųjų amžius – apie 70 metų“, - pasakojo klinikos vadovas.

Pasak A. Česo, norint keisti susiklosčiusią situaciją dėl didelio seragmumo, būtina suaktyvinti prevencinį darbą. Ankstyva diagnostika išgelbsti gyvybes ir padeda taupyti valstybės lėšas, nes šios ligos gydymas gana brangus. Planuojama, kad Lietuva taps viena iš pirmųjų valstybių Europoje, skirianti prevencinį mažos galios kompiuterinės tomografijos tyrimą didelės rizikos pacientams nuo 45 metų.

Tabako kontrolės programos taip pat duoda didelį efektą – sergamumas tarp vyrų stabilizavosi arba sparčiai mažėja, ypač tarp jaunesnių žmonių. Tai rodo Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys, kur tabako reklama leidžiama, tačiau griežtai kontroliuojama. Lietuvoje situacija po truputį taip pat gerėja.

Diagnozuojama per vėlai

KUL onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus gydytoja R. Pikturnienė konferencijoje pristatė kolorektalinio vėžio gydymo naujienas. Šis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 1 600 naujų šios ligos atvejų, o kas antram susirgusiajam diagnozuojama vėlyva ligos stadija. Per metus nuo storosios žarnos vėžio miršta daugiau kaip 800 žmonių.

Didžiausią tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu turi gyventojai nuo 50 iki 74 metų. Vyrams didesnė rizika susirgti šia liga nei moterims.

Pristatė retą ligą

KUL gydytoja neurologė R. Godelienė konferencijos dalyviams pristatė retai diagnozuojamą Fabry ligą. Tai multisisteminė, progresuojanti, su X chromosoma susijusi liga. Jos paplitimas – 1 iš 40 tūkst. vyrų ir 1 iš 20 tūkst. moterų.

Liga ne visada nustatoma dėl netipinių ir skirtingų klinikinių išraiškų, kurios priklauso nuo pacientų lyties ir išlikusio fermento aktyvumo. Nuo vaikystės progresuojanti liga lemia organų nepakankamumą ir ankstyvą mirtį. Vidutinė sergančiųjų gyvenimo trukmė: vyrams – 50-55 metai, moterims – 70 metų.

Gydytoja R. Godelienė paminėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nustatyti 32 Fabry ligos atvejai vaikams ir suaugusiems. 15 pacientų gydoma VUL Santaros klinikose ir LSMU Kauno klinikose, kur jie stebimi multidisciplininės komandos. Visiems pacientams visą gyvenimą taikoma pakaitinė fermentų terapija.

Neurologė kolegas paragino kreiptis pagalbos į KUL, jei kiltų įtarimų dėl šios ligos nustatymo. Fabry ligą būtina kuo anksčiau diagnozuoti, kad paskirtas tinkamas gydymas pailgintų šių pacientų išgyvenamumą.

Komentaras

KUL vyr. gydytojas prof. habil. dr. Vinsas JANUŠONIS

Džiaugiamės rudenį užderėjusiu konferencijų derliumi, garbingais svečiais, profesoriais, įvairių universitetų gydytojais, kurie atvyko su įdomiais ir aktualiais pranešimais.

Koks šių konferencijų tikslas? Žmogus nuo pat gimimo kasdien susiduria su kažkuo nauju tiek savyje, tiek jį supančioje aplinkoje. Vienas iš nemalonių dalykų, su kuriuo tenka stoti akistaton – liga, kuri pasirodo vienu ar kitu gyvenimo momentu ir su kuria jis turi išmokti gyventi, susitarti, o mes, medikai, – padėti. Čia turbūt ir yra konferencijų esmė. Kelti mūsų medikų kvalifikaciją, kad jie galėtų padėti žmogui, susidūrusiam su ligos keliamais sunkumais, siekti geresnės gyvenimo kokybės. Išklausiusiems konferencijose skaitytus pranešimus buvo suteikiami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje konferencijos jau tapo tradicija. Nors rengtos nuo ligoninės įsteigimo pradžios, aktyviausiai jos imtos organizuoti 2006 m. - šiai tapus universitetine ligonine.  Išskyrus pandemijos metus, kasmet jų būdavo po keliolika. Šiemet jau vejamės priešpandeminį lygį ir planuojame surengti apie dešimt įvairaus dydžio konferencijų.

Neseniai įvyko solidus respublikinis onkologijos temai skirtas mokslinis renginys.

Turėjome ir keturias tarptautines konferencijas, kurių paskutinioji vyko kartu su vokiečių mokslininkais apie robotinės chirurgijos aktualijas. Iki metų pabaigos planuojame surengti dar porą konferencijų, jei viskas klosis taip, kaip esame numatę. Iš tiesų, tai didelis darbas, tačiau jį dirba ne vienas žmogus, turime nemenką įdirbį.

Kadangi ruošiamės tapti Klaipėdos universiteto ligoninės dalimi, mokslinė veikla tampa itin svarbi. Mūsų įstaiga turi didelį mokslinį potencialą – čia dirba kelios dešimtys mokslo, habilituotų daktarų, keturi profesoriai, keletas docentų. Didžiuotis pasiekimais skatina ne tik konferencijos, bet ir publikacijos tarptautiniuose moksliniuose cituojamuose leidiniuose, kuriomis naudojasi ir kitų šalių mokslininkai.