Klaipėdos studentai: neturintieji galimybių paso reiškia nepasitenkinimą

Dar rugpjūčio 11 d. Vyriausybė nusprendė, kad aukštojo mokslo studijos kontaktiniu būdu gali būti vykdomos tik tuo atveju, kai kontaktinėse paskaitose dalyvauja studentai, kurie yra pasiskiepiję, persirgę COVID-19 liga arba prieš mažiau nei 60 dienų gavę teigiamą COVID-19 antikūnų testo rezultatą. Taip pat tinka ir neigiamas ligos testas, kuris galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento.

Klaipėdos aukštųjų mokyklų studentų savivaldų pasiteiravus, kaip studentai reagavo, jog kontaktinėse paskaitose galės dalyvauti tik turintieji galimybių pasus, buvo patikinta, kad studentų nuomonės išsiskyrė.

Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės prezidentė Kornelija Dapkutė pasakojo, jog turintieji galimybių pasus tokį sprendimą priėmė ramiai, o didesnės diskusijos kilo su galimybių paso neturinčiaisiais.

„Labai daug diskusijų ir pasipiktinimų kilo tarp tų studentų, kurie yra nepasiskiepiję, nes visiems buvo neramu, kaip vyks jų paskaitos, ar jos apskritai vyks. Visgi studijų kaina (tie, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose) nėra maža ir tai buvo pagrindinis studentų argumentas, kodėl jiems turėtų būti suteikiamos tokios pat sąlygos studijuoti, kaip ir turintiems galimybių pasus“, - pasakojo K. Dapkutė.

Daugelis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų yra pasiskiepiję, tad, pasak Studentų atstovybės prezidentės Arinos Dumčiūtės, pasipiktinimas kilo tik iš nepasiskiepijusiųjų pusės.

„Studentai, kurie nenori ar dėl tam tikrų priežasčių negali pasiskiepyti, tikrai sureagavo neramiai. Tačiau tiems studentams tikrai yra sudarytos galimybės studijuoti, būna sukeltos paskaitų medžiagos, kas buvo kalbama kontaktinėje paskaitoje. Tačiau studentų atstovybė tikisi, kad studentai priims teisingą sprendimą ir grįš į kontaktines paskaitas“, - dėstė A. Dumčiūtė.

Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė Diana Šarkaitė dėstė, jog nuomonių dėl studijų proceso organizavimo buvo daug ir įvairių, tačiau tai, pasak jos, - natūralu.

„Sužinojus, jog studijų procesas vėl grįš į įprastas vėžes, studentų nuomonės išsiskyrė į dvi dalis: vieni labai džiaugėsi pagaliau galėsiantys vaikščioti į universitetą ir lankyti paskaitas gyvai, kiti didelio džiaugsmo nerodė ir teigė, jog paskaitos nuotoliniu būdu jau buvo tapę normaliu dalyku, ir nebūtų prieš, jei jos ir toliau vyktų nuotoliniu būdu“, - pasakojo D. Šarkaitė.

Ragina skiepytis

Klaipėdos aukštųjų mokyklų studentų atstovybės sulaukia daugybės klausimų ir nuomonių dėl galimybės dalyvauti kontaktinėse paskaitose, jų tikinimu, padedant administracijai visiems būna paaiškinama tvarka ir atsakoma į visus kylančius klausimus.

„Sulaukėme daug žinučių ir klausimų, susijusių su vakcinacija, studijomis bei esama ir nustatyta tvarka LAJM. Kai su pirmakursiais turėjome progą susitikti kontaktiniu būdu, sulaukėme klausimų, kaip elgtis toliau, jei antra vakcinacija dar tik po savaitės ar dviejų“, - tikino A. Dumčiūtė.

Pasak studentų atstovų, į skirtingas stovyklas dėl vakcinacijos ir studijų proceso organizavimo pasiskirstė ne tik studentai, bet ir dėstytojai.

„Kai kalbame apie dėstytojus, jie taip pat išsiskiria į dvi stovyklas. Vieni griežtai paskaitas veda tik kontaktiniu būdu ir jokių nuotolinių transliacijų nevykdo, net jei ir yra grupėje studentų, kurie neturi GP. O kiti į tai žiūri atlaidžiau ir paskaitas veda mišriu būdu, pvz., prijungia studentus “online„, kad galėtų klausytis ir tie, kurie neturi galimybių paso, arba, jei yra teorinė paskaita ir joje dalyvauja daug studentų, ją veda tik nuotoliniu būdu“, - pasakojo Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiau nei 58 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų jau yra persirgę arba pasiskiepiję nuo COVID-19.