Kiek dozių vakcinos teks susileisti iš viso?

O Vyriausybei patarinėjantys ekspertai revakcinuoti siūlo tik „Moderna" bei „Pfizer" skiepus.

Ar jau nustatyta, kad kiti skiepai nesaugūs arba neveiksmingi?

O gal ir penktąja doze viskas nesibaigs?

Nuo COVID-19 skiepyti trečiąja doze numatoma visą visuomenę.

Apie tai per LRT radiją Lietuvai vakar pranešė Ž.Simonaitytė.

„Šiuo metu mes startuosime nuo tų grupių, nuo kurių startavome, kuriems jau yra praėję pusė metų", - sakė viceministrė, anot kurios, vėliau bus pereinama ir prie likusios visuomenės.

Ar ji bus skaidoma smulkesnėmis grupėmis, ar revakcinuojama pagal amžiaus grupes, paaiškės vėliau.

Ministro įsakymą dėl revakcinacijos tikimasi suderinti per artimiausias savaites.

Jis priimamas, įvertinus Santaros klinikų atliktą tyrimą, kai buvo stebimas antikūnų kiekio kitimas tarp pasiskiepijusio personalo.

Paaiškėjo, kad atsparumas po skiepo stipriai silpsta praėjus pusei metų nuo visiško paskiepijimo: antikūnų mažėja, sparčiausiai - tarp vyresnio amžiaus žmonių, todėl nuo jų ir planuojama pradėti revakcinaciją.

„Tikrai numatome revakcinaciją, o vėliau, į ateitį kalbant, turbūt nepraeis keletas mėnesių ir kalbėsime apie ketvirtąją ir penktąją dozę", - neslėpė Ž.Simonaitytė.

Ji teigė, kad žmonės, kaip ir iki šiol, galės nesiskiepyti trečiąja doze, tačiau pridūrė, kad tai gali būti aktualu tiems, kurie norės keliauti po ES.

Ekspertai pirmadienį pateikė Vyriausybei rekomendaciją revakcinuoti žmones praėjus pusmečiui po vakcinavimo nuo koronaviruso, pradedant prioritetinių grupių, kurios buvo skiepijamos pirmos, atstovais.

„Moderna" ar „Pfizer" sustiprinančia doze praėjus pusmečiui po paskutinės gautos vakcinos dozės turėtų būti skiepijami medicinos, slaugos darbuotojai, vaistininkai ir kitų profesijų atstovai.

Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė užvakar LRT televizijai paaiškino, kad revakcinacijai minėti skiepai bus pasirenkami „ne dėl populiarumo, o todėl, kad ekspertai, išanalizavę situaciją, rekomendavo būtent RNR tipo vakcinas".

Komentuoja virusologas Prof. Saulius ČAPLINSKAS:

Kaip tada jaustis tiems, kas pasiskiepijo „Astra Zeneca", jei Vyriausybei patarinėjantys Lietuvos ekspertai šią vakciną nurašo?

Gal likusias nepanaudotas dozes reikėtų išmesti, nors dėl to patirtume nuostolių, nes sveikata yra svarbiau? Ir investuoti vien į ekspertų „palaimintas"?

Su šiais klausimais „Vakaro žinios" kreipėsi į garsiausią Lietuvos virusologą prof. Saulių Čaplinską, kuris kažkodėl nepatenka į Vyriausybės pasirinktų ekspertų gretas.

„Štai taip ir gimsta sąmokslo teorijos, žmonės suklaidinami, kai medikai ar ypač politikai žmonėms nepasako visko iki galo, nepaaiškina, neatsako į jiems kylančius klausimus.

Jei jau žurnalistams iš premjerės patarėjos pasisakymo kyla tokios abejonės, ką kalbėti apie paprastus žmones?

Niekada Lietuvoje dar nebuvo tokių nesusipratimų, melagienų, susijusių su skiepais, kaip pastaruoju metu. Dėl to, ką pridirbo buvusioji ir dabartinė vyriausybės, normaliai nepasakančios visko iki galo", - akcentavo S.Čaplinskas.

Pasak jo, kuo toliau, tuo labiau mokslas sužino apie koronavirusą ir skiepus, tačiau seniai aišku, kad laikui bėgant imunitetas, susidaręs dėl skiepų, silpnėja. Tiesa, imunitetas ne visoms ligoms.

Nuo kai kurių ligų imunitetas po skiepų arba persirgus susidaro visam gyvenimui, nuo gripo - maždaug metams, nuo kai kurių kitų ligų - keleriems.

„Deja, nuo COVID-19 vieno skiepo neužtenka, kaip ir dviejų.

Žmonės įsivaizdavo, kad pasiskiepijus pasą įgis visam gyvenimui, nes buvo tokia paskleista žinia (o tai reiškia, kad valdžios komunikacija - prasta). Tačiau iš karto buvo aišku, kad taip nebus.

Kai tik atsirado vakcinos ir žmonės manęs klausdavo, kuria geriausiai skiepytis, atsakydavau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) fraze: kuo greičiau reikia skiepytis ta vakcina, kurią įmanoma gauti.

Daugelyje šalių iki šiol žmonės jokių vakcinų negali gauti, tad mes esame privilegijuoti.

Kai dabar kalbama, kad revakcinuos tik „Moderna" arba „Pfizer", žmonėms sudaromas įspūdis, kad kitos yra nepatikimos, netinka revakcinavimui.

Tačiau tai yra klaidinimas", - tvirtino profesorius.

Anot profesoriaus, anksčiau nebuvo aišku, ar nėra pavojinga pirmiausiai pasiskiepyti vienos platformos vakcina, o vėliau - kitos.

„Tačiau Angela Merkel taip ir padarė. Aš iškart pasakiau, kad Roberto Kocho instituto mokslininkai neleistų taip skiepyti savo kanclerės, jei nebūtų įsitikinę saugumu.

Dabar paaiškėjo, kad „miksuojant" vakcinas sukuriamas stipresnis imunitetas. O pasiskiepijus ir persirgus susidaro dar stipresnis imunitetas, vadinamas hibridiniu.

Bet už viską gyvenime reikia mokėti. Jei nori stipresnio imuniteto, tai ir pašalinis poveikis po skiepo gali būti didesnis. Noriu pasakyti: jei šalutiniai poveikiai buvo klaikūs, vadinasi, susiformavo stiprus imunitetas.

Tačiau valdžios komunikacija, kad revakcinuoti reikėtų tik „Moderna" arba „Pfizer", yra klaidinga", - paaiškino S.Čaplinskas.

Jis nesupranta, kodėl valdžia kalba priešingai, ir spėlioja, kad galbūt paprasčiausiai „Moderna" bei „Pfizer" galima įsigyti pigiau arba jų jau prisipirkta per daug, nes net ir sveikatos apsaugos sistemoje atsižvelgiama į ekonominį faktorių.

Tiesa, paklaustas, ar ir gavusiems iš pradžių RNR tipo vakcinas rekomenduotų revakcinuotis „Astra Zeneca", atsakė: „ko gero, ne".

„Rekomenduočiau tęsti RNR tipo vakcina, tik ją keisti. Jei buvo Pfizer" - rinktis „Moderna" ir atvirkščiai.

Aišku, jei yra galimybė pasirinkti. Tačiau iš valdžios pasisakymų susidaro įspūdis, kad pasiskiepijus revakcinavimui tinka tik RNR tipo vakcinos.

Visai ne. Lygiau taip pat „ant viršaus" galima pasiskiepyti ir „Astra Zeneca", - kalbėjo profesorius.

Ž.Simonaitytė informavo, kad veikiausiai jau po kelių mėnesių reikės ir ketvirtos, po to penktos dozės.

Ar tai reiškia, kad po kelerių metų reikės ir 20-os, po to 30-os ir taip be galo?

Ar skiepai - tarsi narkotikai, kurių „kartą paragavęs negali sustoti"? S.Čaplinskas ramina, kad nebūtinai.

„Prieš kelias dienas Amerikos ligų kontrolės centras pareiškė: tikėtina, kad po trečio sustiprinančio skiepo dozės vėliau gali tapti retesnės - nebūtinai kasmetinės.

Tiesa, tik tikėtina. Kadangi imunitetas vis stimuliuojamas, tikėtina, kad įsijungs atminties ląstelės ir organizmui susidūrus su virusu liga nebesivystys arba vystysis tik su lengvais simptomais.

Šiai dienai tvirto atsakymo nėra. Dabar aišku viena: po pirmo skiepo antro reikia praėjus ne daugiau nei pusei metų", - akcentavo S.Čaplinskas.

Dažnam kyla klausimas, ar daugiau antikūnų tiek pasiskiepijusiems, tiek nepasiskiepijusiems susidaro tuo atveju, jei kontaktuojama su užsikrėtusiais, o jų nebuvimas reiškia, kad aplinkoje nėra tokių.

S.Čaplinskas atsako: kontaktuojant su užsikrėtusiais gali susidaryti daugiau antikūnų, tačiau tai yra kaip rusiška ruletė: jei bus peržengta riba ir organizmas nesusitvarkys, tai ne imunitetą įgausite, o patys susirgsite.

Faktai

Beje, britų leidinys „The Guardian" skelbia, kad Europos Komisija yra įspėjusi: ES šalys, kurios nuspręs žmones vakcinuoti trečiąja doze, gali susidurti su teisine rizika, mat Komisija trečiosios dozės nėra palaiminusi.

Tą kol kas ketina daryti 8 ES valstybės, tarp jų - ir Lietuva. PSO praneša, kad duomenys dėl trečiosios dozės naudos dar negalutiniai,

Europos vaistų agentūra priduria, kad dėl tokios praktikos palaiminimo reikia daugiau duomenų.

Todėl šalys, nusprendusios revakcinuoti gyventojus, pačios būtų atsakingos už galimus padarinius.

Skiepai. Arūno Bernacko koliažas