Išmaniosios technologijos keičia ligoninės paslaugų kokybę

Tikslas - išmanioji ligoninė

Respublikinė Klaipėdos ligoninė tampa vis labiau skaitmenizuota ir diegia vis daugiau naujovių, skirtų pacientų ir medikų patogumui. Kai kurios technologijos jau dabar medikų darbą pakeitė neatpažįstamai.

„Pastaruoju metu daug laiko ir resursų skiriame šiuolaikinėms informacinėms technologijoms. Mūsų tikslas - išmanioji ligoninė. Šiemet planuojame skirti dar daugiau dėmesio ir resursų, kad medicinos personalui palengvintume darbą ir jis kuo daugiau dėmesio galėtų skirti pacientui“, - ambicingų planų neslepia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Pasak ligoninės vadovo, pandemija paskatino įdiegti tam tikras technologijas, apie kurias žinota ir anksčiau, tačiau jų poreikis nebuvo didelis. Iki šiol išliko nuotoliniai darbuotojų susirinkimai, padedantys gerokai sutaupyti laiko.

„Skaitmeninės sveikatos priežiūros technologijos, tokios kaip skaitmeninė medicina, dirbtinis intelektas, robotika ir panašiai, padeda spręsti sveikatos priežiūros problemas. Mūsų ligoninėje skaitmenizuojamos tos darbo užduotys, kurios leidžia sumažinti nekvalifikuoto, rutininio darbo apimtį, padeda sumažinti arba pašalinti žmogiškąsias klaidas, gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei didina pacientų saugumą“, - vadovui antrino Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.

AMBICIJOS. „Mūsų tikslas - išmanioji ligoninė“, - ambicingų planų neslepia direktorius Darius Steponkus.

Operacinėms - išmanieji sandėliai

Respublikinė Klaipėdos ligoninė pirmoji Lietuvoje ir Latvijoje įsirengė tris išmaniuosius sandėlius, kurie visomis reikiamomis priemonėmis aprūpina 12 operacinių. Netrukus bus įrengtas ir ketvirtas išmanusis sandėlis, aprūpinantis keturias Dienos chirurgijos centro operacines.

„Operacinė - brangiausia ligoninės struktūra, pasižyminti ypač aukštu materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių poreikiu. Pasiruošimo operacijai greitis tiesiogiai priklausė nuo reikalingų tam tikrai operacijai atskirų komponentų surinkimo ir paruošimo proceso. Kuo daugiau atskirai surenkamų priemonių, tuo daugiau prireikdavo personalo darbo laiko sąnaudų ir ilgesnio laiko. Tai turėdavo įtakos darbo efektyvumui, įstaigos veiklos rezultatams, keldavo stresą medicinos personalui“, - aiškino A. Zavackienė.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje daug žmogiškųjų resursų ir streso taip pat reikalavo prekių likučių administravimo procesas - užsakymai, likučių sekimas, transportavimas iki operacinės sandėlio ir kiti su tiekimo grandine susiję darbai.

Siekiant optimizuoti įprastas rutinines užduotis, mažinti darbuotojų stresą, stiprinti motyvaciją bei atliekamų konkrečių užduočių prasmę, praėjusių metų rugsėjį Operacinės skyriuje kiekvienai operacijos rūšiai adaptuoti sterilūs vienkartiniai chirurgijos rinkiniai ir įdiegta tiekimo grandinės skaitmenizacija. Tam pritaikyta bevielė automatinio identifikavimo ir atsekamumo technologija RFID (ang. radio frequency identification). RFID sensorių kontūras, įrengtas prie įėjimo į sandėlį, seka komponentų ir produktų patekimą ir sunaudojimą žmogui minimaliai dalyvaujant.

OPERATYVUMAS. Andželika Zavackienė pasidžiaugė, kad išmaniųjų sandėlių įrengimas Operacinės skyrių padeda operatyviai aprūpinti reikalingais medicinos prietaisais.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Sutaupo beveik parą

„Jei palygintume įprastą tiekimą, kuris susideda iš 20 pagrindinių žingsnių ir jame dalyvauja skirtingi skyriai bei skirtingų kompetencijų darbuotojai, ir automatizuotą tiekimą, susidedantį iš 8 žingsnių, sterilių vienkartinių chirurgijos rinkinių laparotomijos operacijai, susitaupo net 81 proc. laiko, arba nuo 21 valandos iki 4 valandų per dieną“, - palygino direktoriaus pavaduotoja.

2019 metais Amerikos ligoninių asociacijos atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad medicinos prietaisų paruošimui slaugytojai skiria 48 proc. savo darbo valandų. Tad nuolat ieškoma būdų, kaip supaprastinti medicinos priemonių logistiką, apskaitą bei optimizuoti slaugytojų pajėgas.

A. Zavackienė pasidžiaugė, kad išmaniųjų sandėlių įrengimas Operacinės skyrių padeda operatyviai aprūpinti reikalingais medicinos prietaisais, stebėti medžiagų sunaudojimą, nereikalaujant slaugytojos indėlio ir laiko.

„Darbuotojams prireikia mažiau laiko administracinėms užduotims ir jie daugiau laiko skiria unikaliems klinikiniams įgūdžiams, nukreiptiems tiesiogiai į pacientus. Sykiu jie įgyja naujų ir vertingų skaitmeninių įgūdžių dirbdami su skaitmeninėmis technologijomis. Pacientų saugumas maksimaliai užtikrintas, nes visoms operacijoms naudojame tik vienkartinius sterilius chirurginius rinkinius“, - aiškino direktoriaus pavaduotoja.

Registratūroje - naujas numeris

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vadovo Tomo Rekašiaus, ligoninė prasideda nuo registratūros ir Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus, tad skaitmenizacijos pokyčiai pirmiausia palietė šias sritis. Registratūroje įdiegta pažangi skambučių centro sistema, o pirmieji pokyčiai buvo įgyvendinti dar 2019 metų pradžioje, kai visų skyrių ir filialų telefonų numeriai buvo pakeisti į vieną.

Praėjusių metų pabaigoje ši sistema gerokai patobulinta, tad nuo šiol matoma skambučių statistika: kiek kartų žmogus skambino, kiek ilgai jis laukė, kol atsilieps registratorė, su kuria registratore pacientas bendravo, ar skambutis aptarnautas. Jeigu skambutis neaptarnautas - po kiek laiko pacientui buvo perskambinta. Fiksuojami ir gauti skambučiai ne darbo metu, registratūros darbo laikas yra nuo 7.30 iki 15.30 darbo dienomis. Į gautus skambučius ne darbo metu taip pat yra perskambinama. Naujoji skambučių centro sistema pasiteisino, perskambinant pacientams šiuo metu pasiekiamas iki 85 proc. sėkmingų skambučių rodiklis.

Šiemet prieš gerą mėnesį pakeistas registratūros telefono numeris, sulaukus pacientų pastebėjimų, kad vienas iš mobiliojo ryšio operatorių apmokestina skambučius į 700-ąją liniją. Tad nuo šiol drąsiai, nesibaiminant papildomų mokesčių, galima skambinti naujuoju registratūros numeriu - (8 46) 470 000.

Pastebima, kad kai kurie pacientai vis dar bando prisiskambinti į registratūrą senais numeriais, kuriuos galbūt yra įsivedę iš anksčiau, užsirašę ant lapelio ar išsisaugoję kitokiu būdu. Nepavykus prisiskambinti nebenaudojamu numeriu, vėliau žmonės skundžiasi. Pacientams siūloma atsidaryti oficialią ligoninės interneto svetainę www.rkligonine.lt, kur nurodytas tikrasis registratūros telefono numeris.

Per savaitę registratūroje sulaukiama iki 12 tūkst. skambučių, tarp kurių unikalių yra gerokai mažiau. Dažniausiai pacientai bando prisiskambinti ne po vieną kartą. Skambinti kelis kartus į registratūrą nebūtina, neaptarnautas skambutis yra matomas, registratorė jums perskambins. Didžiausias skambinančiųjų srautas būna pirmadieniais.

Įrengė švieslentę

Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje neseniai įdiegta pacientų atrankos sistema, atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Pagal jas pacientai skirstomi į kategorijas, kaip greitai turi būti suteikta medicinos pagalba. Skubios pagalbos kategoriją nustato specialius mokymus baigę medikai.

Skyriaus gydytojai visą informaciją apie pacientus mato švieslentėje: kiek jų šiuo metu laukia, kokia skubios pagalbos kategorija, kokio specialisto konsultacijai nukreipti, kokie paskirti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai bei kokie gauti jų rezultatai - pagal šią informaciją gydytojai gali operatyviai planuoti savo darbą.

Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus vedėja Dovilė Černiauskienė pabrėžė, kad visi medicininiai dokumentai, tarp jų ir pacientų ligos istorija, pildomi elektroniniu būdu. Tik sutrikus elektroninių receptų ar nedarbingumo pažymėjimų išdavimui, dokumentas pacientui parašomas ranka, tačiau tokie atvejai pasitaiko itin retai.

Vedėja pasidžiaugė, kad įdiegtos informacinės technologijos gerokai palengvina darbą, o visą reikiamą informaciją apie pacientą gana greitai galima rasti elektroninėje ligos istorijoje. „Jei pacientas anksčiau gulėjo mūsų ligoninėje, sistemoje matome visus paskirtus instrumentinius, laboratorinius tyrimus. Jei trūksta kokių duomenų, galime prisijungti prie nacionalinio esveikata.lt portalo. Tai gerokai palengvina darbą, nes pacientai, ypač vyresnio amžiaus, ne visada prisimena, kokius geria vaistus, kokie tyrimai buvo atlikti“, - pasakoja D. Černiauskienė.

Paciento sutikimas - planšetėje

Nors medikai dažnai keiksnoja stringančią esveikata.lt sistemą, Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai tikina su tokiomis problemomis nesusiduriantys - ligoninės naudojama elektroninės sveikatos istorijos informacinė sistema visus pasirašytus dokumentus automatiškai perkelia į šią platformą.

„Mūsų prioritetas - pacientų patogumas, tad jau šiemet planuojame atsisakyti pildomų popierinių formų, kur reikalingas paciento sutikimas. Taip gerokai sutaupysime laiko ir būsime tikri, kad dokumentas nepasimes. Pacientui pakaks pasirašyti planšetėje“, - apie artimiausius planus pasakoja IT skyriaus vadovas.

Skaitmenizuotas pacientų sutikimo formas planuojama įdiegti ne tik Priėmimo - skubios pagalbos skyriuje ir registratūroje, bet visuose ligoninės skyriuose.

 VIRSMAS. Šiuo metu esame virsmo taške, kai dauguma mūsų technologijų - skaitmeninės", - sako Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Daugiausiai pokyčių - radiologijoje

Radiologija - viena medicinos sričių, kurią išmaniosios technologijos palietė labiausiai ir atnešė daugiausiai naudos. „Skaitmenizacija - nenutrūkstantis procesas, kuris ligoninėje palaipsniui tęsiasi apie 15 metų. Šiuo metu esame virsmo taške, kai dauguma mūsų technologijų - skaitmeninės“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas.

Jauni specialistai jau nebežino, kad anksčiau nuotraukos buvo ryškinamos arba atsakymai rašomi ranka. Dabar gydytojai radiologai dirba su kompiuteriais ir monitoriaus ekrane mato skaitmeninius, dirbtinio intelekto apdorotus vaizdus, kuriuos galima didinti, ryškinti, keisti matymo kampus.

„Iš pažiūros aparatai atrodo panašūs, tačiau kokybė visai kita - informacija apdorojama jau gavimo metu, pacientai gauna mažiau apšvitos. Kitas privalumas - saugomi skaitmeniniai vaizdai, kuriuos galima lengvai siųsti tarp įrenginių bei vertinti per nuotolį. Anksčiau turėdavome didžiulius archyvus, dabar reikiamą informaciją galime rasti vos per kelias sekundes, kelerių metų duomenis palyginti su dabartiniais. Radiologijoje pastaroji galimybė ypač svarbi, nes suteikia daug papildomos informacijos apie paciento sveikatos būklę“, - paaiškina Radiologijos skyriaus vedėjas.

Kiek buvo sukurta istorijų, tapusių vos ne anekdotais, apie neįskaitomą gydytojų raštą. A.Čiuvašovas prisiminė, kaip ne kartą pacientai grįždavo prašydami perrašyti neįskaitomai parašytą tyrimo atsakymą. Dabar tyrimo rezultatai skaitmeninėje erdvėje matomi iškart, tad nebereikia nešti pačiam ar informuoti atsakingą specialistą.

Į pagalbą - dirbtinis intelektas

„Mūsų sistema nuolat tobulinama, kad galėtume kuo geriau dirbti. Visi mūsų ligoninės gydytojai gali prisijungti prie vaizdų peržiūros sistemos - tai didžiulis privalumas. Gaila, kad kol kas nacionalinėje e.sveikatos platformoje negalima matyti vaizdų. Kai šitai bus padaryta, pacientams gerokai palengvės: gydytojai matys bet kurioje įstaigoje atliktus vaizdus, todėl pacientams nebereikės įsigyti duomenų laikmenos ir taip jie sutaupys pinigų“, - paaiškina vedėjas.

Gydytojų radiologų darbo krūvis - itin didelis. Per vieną tyrimą gaunama daugiau nei tūkstantis vaizdų - visus juos peržiūrėti būtų sudėtinga. Per dieną gydytojai aprašo iki 50 instrumentinių tyrimų. Į pagalbą radiologams pasitelkiamas dirbtinis intelektas, kuris rūšiuoja informaciją, analizuoja vaizdų duomenis ir taip palengvina gydytojų darbą bei sutaupo nemažai laiko, padeda išvengti klaidų.

Pasak IT skyriaus vadovo, pasitelkti dirbtinį intelektą bandoma ir kitose medicinos srityse, tačiau ne visi sprendimai pasiteisina.

Užima aukštą poziciją

Pagal instrumentinių tyrimų: rentgeno, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, echoskopų ir kitų aparatų generuojamų vaizdų aprašymus Respublikinė Klaipėdos ligoninė aktyviausių įstaigų dešimtuke Lietuvoje užima šeštąją vietą. Tai gana aukšta pozicija tarp kitų gydymo įstaigų.

„Ligoninėje atliekama daug šių tyrimų, kurie pasirašomi elektroniniu parašu - be jo tyrimo aprašymas nėra dokumentas. Kitos gydymo įstaigos pacientui gali išduoti popierinį tyrimo aprašymą, kuris elektroninėje erdvėje nėra matomas. Tad prireikus pacientui jį vėl gali tekti kartoti. Kai visi tyrimai pateikiami esveikata.lt portale, gydytojas juos mato ir nebereikia kartoti tyrimo. Pacientas taip apsaugomas nuo papildomų rūpesčių ir, žinoma, apšvitos“, - paaiškino IT skyriaus vadovas.

Per savaitę ligoninėje vien instrumentinių tyrimų sugeneruojama vidutiniškai 2 terabaitus medicinių vaizdų. Vaizdai įkeliami į itin greitą diskų masyvą, iš kurio po 30 dienų automatiškai kartu perkeliami į kitą didelės talpos serverių klasterį saugojimui.

„Mūsų elektroninės sveikatos istorijos informacinė sistema veikia aukšto patikimumo virtualių serverių telkinyje. Sugedus vienam iš fizinių serverių, informacija apsaugoma bei automatiškai perkeliama į kitus fizinius serverius. Atsarginės serverių kopijos laikomos ne tik duomenų saugyklų telkinyje, bet ir Tier 3 reikalavimus atitinkančiame nutolusiame duomenų centre Vilniuje - dedame visas pastangas užtikrinti duomenų apsaugą“, - pasakoja T. Rekašius.

Rūpinasi kibernetiniu saugumu

Šiandien ypač aktualus kibernetinis saugumas bei asmens duomenų apsauga, tad Respublikinė Klaipėdos ligoninė glaudžiai bendradarbiauja su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru. Pernai ligoninė dalyvavo Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA organizuojamuose plataus masto kibernetinėse pratybose „Cyber Europe 2022“, kuriose buvo imituota kibernetinė ataka prieš sveikatos apsaugos įstaigas. Tikrinta, kaip įstaigos tam pasirengusios, kaip atsakingi darbuotojai turėtų reaguoti bei pateikti informaciją, kaip veikia veiklos tęstinumo valdymo planai.

Praėjusių metų rudenį ligoninė dalyvavo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro organizuojamose trijų dienų pratybose „Kibernetinis skydas 2022“, kur išbandyti trys skirtingi kibernetinių atakų scenarijai bei darbuotojų atsparumas duomenų išviliojimui elektroniniu paštu. Beje, panašių realių atvejų su gydymo įstaigomis Lietuvoje jau buvo nutikę.

„Tokios pratybos padeda pasiruošti visiems galimiems atvejams, nes tik laiko klausimas, ar nebus bandoma įsilaužti į gydymo įstaigų informacines sistemas“, - paaiškina IT skyriaus vadovas.

Šių metų rudenį vėl planuojama dalyvauti panašaus pobūdžio pratybose, kurioms jau dabar ruošiamasi. Planuose - ir pirmą kartą organizuojami kibernetinės higienos mokymai ligoninės darbuotojams. Juose bus supažindinama su asmens duomenų ir fizinės darbo vietos apsauga, sukčiavimus elektroniniu paštu ir telefonu, slaptažodžių kūrimą, mobiliųjų įrenginių saugumą ir darbą iš namų. Į mokymus jau užsiregistravo per 500 medikų. Jiems bus išduoti pažymėjimai.

GEROVĖ. „Šie metai ligoninei - skaitmeninės gerovės metai, nes globalus mūsų noras - automatizuoti kuo daugiau procesų“, - sako IT skyriaus vadovas Tomas Rekašius. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Susirinkimai nuotoliu išliko

Dar prieš pandemiją kai kurie gydytojai radiologai, gyvenantys skirtinguose Lietuvos miestuose, pradėjo dirbti iš namų. COVID-19 metu darbo iš namų mastas dar labiau prasiplėtė, prie jų prisijungė administracijos darbuotojai, kurie jungdamiesi prie darbo vietos saugiu šifruotu būdu galėjo dirbti iš namų. Nors pandemija praėjo, kai kurie darbuotojai iki šiol taiko tokį darbo modelį.

„Kovidas mus išmokė rengti darbuotojų nuotolinius susirinkimus, kurie efektyviai taupo laiko. Ligoninė turi septynis padalinius ir filialus, išsibarsčiusius po visą miestą, o vieną jų - Skuode. Anksčiau darbuotojams reikėdavo atvažiuoti į pagrindinį ligoninės pastatą, dabar tereikia prisijungti prie nuotolinio susirinkimo“, - apie naudingas pandemijos pamokas pasakojo T.Rekašius.

Planuose - daugybė naujovių

Ligoninės planuose - automatinis darbo grafikų ir žiniaraščių sudarymas. Jiems įgyvendinti pasitelkti keturi bandomieji skyriai: hemodializės, urologijos, nefrologijos ir klinikinės laboratorijos, kurie jau išbando žiniaraščių sudarymo sistemą. Faktiškai apskaičiuotas darbo laikas automatiškai perduodamas buhalterijai. Išbandžius šią sistemą, ateityje taip bus sudaromi ir darbo grafikai. Šios darbo dalies skaitmenizavimas sumažina darbo krūvį vyresniesiems slaugytojams, technologams ir skyrių vedėjams, personalo skyriaus ir buhalterijos darbuotojams.

Automatinių aplinkos parametrų stebėjimo sistemų, kai reikalingi duomenys perduodami automatiškai, įrengimas taip pat padeda sutaupyti nemažai medicinos personalo laiko.

Mobilūs slaugytojų vežimėliai su integruotais kompiuteriais, tikslus vaistų paskyrimo laiko žymėjimas planšetėje; išmaniosios vaistų spintos, kai matomi galiojimo terminai, likučiai, o besibaigiantys vaistai užsakomi automatiškai; ambulatorinių-stacionarių mokamų paslaugų perkėlimas į medicininę informacinę sistemą ir visą parą veikiančio mokėjimo terminalo, kur pacientas bet kada galės pamatyti jam suteiktas mokamas paslaugas ir sumokėti už jas patogiu laiku, pastatymas ligoninėje - visi šie pokyčiai artimiausiu metu bus įgyvendinti.

„Planų turime sočiai. Šie metai ligoninei - skaitmeninės gerovės, nes globalus mūsų noras - automatizuoti kuo daugiau procesų, kad sutaupytą nuo privalomų darbų laiką medicinos personalas galėtų skirti tiesiogiai pacientui“, - reziumuoja IT skyriaus vadovas T.Rekašius.