Įsidėmėtas vienas žodis gali išgelbėti nuo ypač pikto vėžio

Kalta saulė

„Melanoma – tai iš pigmentinių odos ląstelių susiformavęs piktybinis navikas. Ji atsiranda dėl nevaldomo ląstelių, vadinamų melanocitais, dauginimosi. Melanocitai gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia spalvą odai, plaukams ir akims. Iš jų susidaro apgamai. Tai vienas agresyviausių navikų iš visų vėžio rūšių“, – teigia gydytojas Alvydas Česas.

Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį melanoma sergančių žmonių padvigubės. Kasmet užregistruojama 138 000 naujų ligos atvejų ir manoma. Lietuvoje kasmet melanoma suserga apie 300 žmonių. Melanoma gali atsirasti ir po nagu, ir akies rainelėje ir netgi analiniame kanale, lyties organų gleivinėse, burnos gleivinėje, tačiau dažniausiai atsiranda odoje. 

Gydytojas sako, kad pas mus, kaip ir visose Šiaurės šalyse, žmonės dažniau nei Pietų valstybėse serga ypač pikta melanoma. Šis vėžys labai klastingas – paviršiuje gali būti mažas taškelis, bet jis gali persismelkti labai giliai, paskui pažeisti limfmazgius, vėliau atsiranda tolimosios metastazės plaučiuose, smegenyse, kepenyse, kauluose. O vadinamosios „šliaužiančios“ melanomos plotas odos paviršiuje būna gana didelis, tačiau liga nėra tokia pikta. Skyriaus vadovo nuomone, taip yra todėl, kad mes, šiauriečiai, esame jautresni ultravioletiniams spinduliams, be to, kadangi saulės turime nedaug, stengiamės pasigauti kiekvieną spindulį ir taip jų padauginame.

„Retai susimąstome, kad saulė gali pažeisti ne tik viršutinį odos sluoksnį, bet ir gilesnius, ir liga gali atsirasti ne tuoj pat – melanocituose įvyksta daug mutacijų, kol išsivysto liga“, – sako A. Česas.

Kita priežastis – žmonės, turintys daug pigmentinių dėmių, apgamų, nevengia soliariumų.

„Soliariumai turėtų būti naudojami tik kai kurioms kitoms odos ligoms gydyti, o ne grožio procedūroms“, – įsitikinęs gydytojas.

Specialistas perspėja neužmiršti, kad, slepiant kūną po drabužiais, vis tiek lieka atvirų saulei vietų – rankos, veidas, ausys. Pastaruoju metu melanoma ėmė sirgti nemažai golfo žaidėjų, tenisininkų, kurie vasarą ilgą laiką praleidžia atvirose saulei vietose, nepasitepa apsauginiais kremais.

Gydytojas teigia, kad kai kurie žmonės yra paveldėję polinkį sirgti melanoma. Prieš porą dešimtmečių melanoma sirgdavo vyresni žmonės, dabar yra pacientų, kuriems vos dešimt dvylika metų.

Sergančiųjų daugėja

Kasmet ir vyrų, ir moterų, sergančių melanoma, padaugėja apie 2,5 procentus. „Kodėl taip yra, dar negalime pasakyti – ar dėl išorinių veiksnių, ar dėl geresnės diagnostikos, ar dėl kitų priežasčių“, – sako A. Česas.

Gydytojas įspėja, kad retkarčiais būtina įdėmiai apžiūrėti savo apgamus ir pigmentines dėmes.

Specialistai yra parengę atmintinę, kuri padeda įsidėmėti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį stebint savo apgamus. Tam padės žodis KARDAS. Tai pirmosios melanomos simptomų, kuriuos turi žinoti kiekvienas, raidės. K – kitimas: ima keistis apgamo dydis, forma, A – atspalvis: apgamo spalva pasidaro netolygi, R – ribos: pasidaro nelygūs, netaisyklingi raštai, D – dydis: apgamas yra didesnis nei 6 mm, ir AS – asimetrija: viena apgamo pusė ne tokia pati, kaip kita.

Pastebėjus šiuos simptomus, reikia kreiptis į savo gydymo įstaigos dermatologą. Jis apgamus apžiūrės specialiu prietaisu dermatoskopu ir sužinos, ar nėra pakitusi apgamo struktūra. Jei kils įtarimų, tuomet pasiųs atlikti išsamesnius tyrimus – biopsiją ir kt., kurie leis nustatyti, ar žmogus serga melanoma ir kokios stadijos yra ši liga.

Laukti ir manyti, kad praeis, negalima, nes, kaip minėta, melanoma – labai piktas vėžys, ir gali atsitikti taip, kad vėliau teks gailėtis dėl kiekvienos uždelstos dienos.

Gydoma moderniai

Nustačius prasidedančią melanomą, ligonis operuojamas, paprastai tokio gydymo užtenka, didžioji dauguma pacientų pasveiksta.

Gydytojas teigia, kad chirurgai operuoja labai atidžiai, nes net likusi viena melanomos ląstelė, gavusi signalą „išgyventi“, ima sparčiai daugintis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų – šitaip ji mutuoja, ir vėl vystosi vėžys.

„Jeigu liga laiku ir efektyviai negydoma, ligoniai labai greitai miršta. Anksčiau ligoniai, sergantys metastazavusia melanoma, vidutiniškai išgyvendavo tik iki pusės metų. Dabar ši liga nebėra nuosprendis“, – teigia A. Česas.

Per pastaruosius 7–10 metų, kai atsirado naujų gydymo metodų: taikinių ir imunoterapija, pacientų išgyvenamumas šoktelėjo 3–5 kartus, o kai kurie laikomi pasveikusiais, nes gyvena jau dvylika metų.

„Tai rodo, kad šiuolaikinis gydymas suteikia pacientams šansą gyventi“, – tvirtina chemoterapeutas ir pateikia pavyzdžių, kad netgi pacientai, kuriems yra mestastazių smegenyse, operuojami moderniu radiochirurginiu prietaisu, kuris vadinamas gama peiliu, ir paskui, skyrus šiuolaikinę terapiją, išgelbėjami.

„Dabartinis atotrūkis tarp išsivysčiusių šalių ir mūsų yra minimalus, ir mums gali pavydėti ne tik Rytų Europos šalys, bet ir senosios demokratijos – Graikija, Italija. Mes turime teisingą inovatyvių vaistų prieinamumo didinimo kryptį. Ir tikiuosi, kad greitai galėsime inovatyviais vaistais gydyti III stadijos melanomą“, – sako A. Česas.

Bėda ta, kad pas mus, priešingai nei Vakarų šalyse, imunoterapija ir taikinių terapija neskiriama pacientams, sergantiems III stadijos vėžiu, kai yra lokalios metastazės.

Esant III stadijos vėžiui, yra apie 65-70 procentų tikimybė, kad liga metastazuos.

Vakarų šalių patirtis rodo, kad pacientai daug dažniau pasijunta geriau pirmiau skiriant imunoterapiją, nei chemoterapiją. Imunoterapiją vartojantiems pacientams nereikia dažnai lankytis gydymo įstaigoje, ir rizikuoti užsikrėsti Covid-19 infekcija, nes jiems injekcijos gali būti skiriamos ne kas tris, bet ir kas šešias savaites.

„Tuo atveju, kai liga yra IV stadijos, tuos pačius vaistus teks skirti ligoniui iki gyvenimo pabaigos, o, esant III ligos stadijai, – tik metus. Dabartinai duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė pacientų, sergančių III stadijos vėžiu, kurie buvo gydyti šiuo vaistu, gyvena jau penkerius metus, ir tikriausiai jiems liga nebeatsinaujins“, – aiškina A. Česas.