Internetas vietoj gydytojo – kuo rizikuojame diagnozuodami sau ligas?

Ko siekiame patys sau diagnozuodami ligas, paaiškino psichologė-psichoterapeutė Vaiva Juškevičiūtė-Gabaldón, o ką daryti, kai nėra galimybės ilgai laukti vizito pas gydytoją, dalijosi Indrė Keinaitė-Tuchtienė, „Compensa Vienna Insurance Group" Seesam Sveikatos draudimo produkto vadovė.

Greičiau, bet ar tiksliau?

Informacijos apie simptomus ir gydymo metodus internete ieško net 55 proc. europiečių, rodo „Eurostat" duomenys. Anot V. Juškevičiūtės-Gabaldón, pagal Europoje atliktus tyrimus, kur kas labiau diagnozės ieškoti internete yra linkę jauni, išsilavinę žmonės nuo 16 iki 36 metų.

„Jauni žmonės itin aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir iš esmės nuolat gyvena virtualiame pasaulyje.

Viena vertus, simptomų paieška internete garantuoja greitį – kad patektum pas gydytoją, reikia registruotis, suderinti laiką, važiuoti į polikliniką, o internete informacija apie ligas randama iš karto, tiesa, čia itin didelė tikimybė suklysti.

Kita vertus, išsilavinę žmonės yra aktyvūs, linkę tikrinti ir ieškoti informacijos patys, todėl pirminė paieška internete jiems atrodo visiškai natūralus ir logiškas žingsnis", – mintimis dalijosi V. Juškevičiūtė-Gabaldón.

Anot I. Keinaitės-Tuchtienės, pasinaudoti paieška internete sprendžiant sveikatos problemas pagunda kyla ir dėl to, kad vizito pas gydytoją tenka laukti ilgai, o nemalonią simptomatiką nuslopinti norisi kaip galima greičiau.

„Statistikos departamento duomenimis, net 60 proc. pacientų vizito pas šeimos gydytoją turi laukti apie septynias dienas. Tai skatina ieškoti alternatyvų, pasiteirauti apie gydymo metodus vaistinėje, pagalbos sau ieškoti internete arba naudotis privačių klinikų paslaugomis.

Mūsų turimais duomenimis, klientų, kurie nebe pirmus metus naudojasi Seesam savanorišku sveikatos draudimu, apsilankymų pas sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos sutrikimų skaičius auga daugiau nei 30-40 proc.", – teigė I. Keinaitė-Tuchtienė.

Stabdo ankstesnės patirtys

Vengti apsilankymo pas gydytoją gali skatinti ir psichologinės priežastys: įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis atsiradusios baimės, gėda, jaudulys, noras vengti nepatogios situacijos vizito metu ar skausmo sužinojus diagnozę, kartais ir nenoras ar baimė pasitikėti kitais žmonėmis.

V. Juškevičiūtė-Gabaldón atkreipė dėmesį, kad kai kurie žmonės atsimena neigiamas patirtis vizitų pas gydytoją metu, todėl vengia vėl su tuo susidurti:

„Tai gali būti susiję ir su kontrolės praradimu, kai esant kritinei būklei ar situacijai, nusprendžiama žmogų guldyti į ligoninę, skirti procedūras tinkamai nepaaiškinus, ką gydytojas ar jo komanda darys ir kodėl tai būtina.

Tokiais atvejais gali būti jaučiama, kad pažeistos kūno ribos, tai gali mažinti pasitikėjimą aplinkiniais, palikti pėdsakų psichikoje, žmogus gali pradėti vengti specialistų."

Dažnai žmonės nusprendžia kreiptis į gydytojus tik tada, kai liga pradeda kelti itin daug diskomforto.

V. Juškevičiūtė-Gabaldón pateikė danties skausmo pavyzdį: kai skausmas tampa nepakeliamas, pradeda labai erzinti, internete rasti patarimai jau nepadeda, tenka ieškoti odontologo pagalbos.

Pasitaiko, kad žmonės atidėlioja apsilankymą pas specialistą, nes internete susiranda galimą diagnozę ir bijo išgirsti jos patvirtinimą. Patiriant stiprų nerimą, psichologė patarė užduoti sau klausimą, kas blogiausio gali atsitikti?

„Dažniausiai sudėtingiausios diagnozės nepasitvirtina, o net jas nustačius svarbu kuo greičiau gauti pagalbą, tai suteikia daugiau galimybių pasveikti arba ligą sukontroliuoti.

Atidėliodami vizitą pas gydytoją rizikuojame, kad liga paūmės, tuomet jos gydymas taps ne tik sudėtingesnis, bet ir kur kas brangesnis, užtruks daugiau laiko", – komentavo  I. Keinaitė-Tuchtienė.

Pirmas žingsnis – internete

Diagnozuodami ligas gydytojai specialistai įvertina ne tik pavienius ir išreikštus simptomus, tačiau atsižvelgia į jų visumą ir vertina kitus būklės pokyčius, kurių pats žmogus gali nelaikyti tam tikro sveikatos sutrikimo simptomu.

Dėl šios priežasties galimybė gauti patikimą informaciją nuotoliniu būdu, bet ne internete, o iš sveikatos priežiūros specialistų, anot I. Keinaitės-Tuchtienės, tampa itin svarbi.

„Per pandemiją daugelis žmonių išbandė nuotolines gydytojų konsultacijas, kurias teikė dauguma gydymo įstaigų.

Palyginus su pandemijos laikotarpiu, teikiamų nuotolinių konsultacijų skaičius yra sumažėjęs, tačiau toks poreikis išlikęs, siekiant sutaupyti laiką ir greičiau gauti tinkamą gydymą.

Atsižvelgiant į gyventojų poreikius, turintiems papildomą sveikatos draudimą suteikiama galimybė gauti nuotolinę gydytojo konsultaciją.

Gyventojai gali susisiekti su specialistu vos per tris valandas, o pokalbio su gydytoju metu yra galimybė užrezervuoti aktualių tyrimų datą ir laiką sutartoje gydymo įstaigoje", – dalijosi I. Keinaitė-Tuchtienė.

V. Juškevičiūtė-Gabaldón teigė, kad registracija į nuotolinę gydytojo konsultaciją dažnai yra geras būdas žengti pirmą žingsnį, kuris pralaužia ledus:

„Bendraudama su žmonėmis pastebiu, kad daugumai pasidaro lengviau padaryti tai, ko vengia ar bijo, kai žengia nors mažą žingsnelį tikslo link.

Tuomet eiti toliau tampa nebe taip sudėtinga. Nuotolinė specialisto konsultacija yra vienas iš priimtiniausių būdų pradėti spręsti sveikatos problemas – nereikia niekur eiti, palikti savo komforto zoną, žmogus jaučiasi saugesnis.

Žengus pirmą žingsnį, lengviau tampa eiti toliau – atlikti tyrimus, apsilankyti pas gydytoją gyvai, jei reikia."