Į reanimaciją pakliuvusi Rasa Vilkienė atskleidė, kad nebuvo pasiskiepijusi: patarė, kaip lengviau išsikapstyti

Moteris nebuvo pasiskiepijusi. Kai išgirdo iš gydytojo, kad jos organizmui trūksta deguonies, suprato, jog jai gresia rimtas pavojus. Trenerė džiaugėsi, kad jai laiku buvo suteikta pagalba. Šią savaitę ji grįžo iš ligoninės į namus.

Laukdama, kada galės pradėti treniruotis, R.Vilkienė atskleidė, kad nuo dusulio priepuolių ją gelbėjo kvėpavimo gimnastika.

R.Vilkienė priminė, kad labai svarbus fizinis aktyvumas, – kasdien judėti nors 35–40 minučių.

Tikėdama, kad greit galės pradėti treniruotis, moteris vylėsi, kad dar daugiau žmonių prisijungs prie jos siūlomo 28 dienų atsilenkimų iššūkio „Lieknas liemuo“, nes nepasiduoti ir būti kartu labai svarbu.

Kvėpavimo pratimų, kurie padėjo išvengti dusulio ir panikos priepuolių, R.Vilkienė moko nuotoliniu būdu visus, kurie to nori.

„Kvėpavimo gimnastika padeda 3–4 kartus praplėsti plaučių tūrį. Tai aktyvina kraujotaką ir teigiamai veikia organizmą“, – tikino trenerė.

Šiuos pratimus galima atlikti net gulint lovoje, jie pagrįsti įkvėpimu ir judesiu, todėl nėra jokio pavojaus, kad gali kam nors pakenkti.

Kvėpavimo pratimai, kuriuos kasdien atlieka R.Vilkienė, veikia ne tik širdies ir kraujotakos sistemą, bet ir vidaus organus. Juos gali atlikti tiek trimečiai vaikai, tiek sėdintys neįgaliojo vežimėlyje žilaplaukiai.

„Kvėpavimo gimnastika turėtų būti kaip „Tėve mūsų“, ypač pandemijos metu, ji daug kam galėtų padėti“, – teigė moteris.

Sveikatos krizę įveikusi trenerė pasakojo, kad ligoninėje gulėjo savaitę. Bet prieš tai namuose ji praleido dvi savaites ir kūno temperatūra pakildavo iki 40 laipsnių.

Blogai pasijutusi ji delsė kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, nes neseniai persikėlusi iš Klaipėdos į Vilnių neturėjo artimųjų, kuriems galėtų palikti susirgusią šešiametę dukterį.

Moteris tikėjo, kad jos imuninė sistema susitvarkys su koronavirusu. Buvęs sutuoktinis ir vyresnioji dukra anksčiau buvo susirgę COVID-19.

Padėdama jiems moteris nejautė jokios baimės užsikrėsti.

„Nebijojau šio užkrato, bet aplinkybės susiklostė nepalankiai. Negalėjau laiku kreiptis pagalbos, jei tai būčiau iškart padariusi, gal nebūčiau atsidūrusi reanimacijoje“, – svarstė trenerė.

Koronavirusu užsikrėtė ir R.Vilkienės jaunėlė duktė. Ji pasveiko per tris paras ir dar kurį laiką turėjo praleisti namie. Kadangi nebuvo kam dukters prižiūrėti, jos motina nekreipė dėmesio į savo savijautą.

Stengdamasi išvengti dusulio ir panikos priepuolių ji suprato, kad be medikų pagalbos neišsivers.

Kai iš Klaipėdos į Vilnių atvyko buvęs sutuoktinis, iškviesti greitosios pagalbos medikai prijungė R.Vilkienę prie lašelinės ir išgabeno į reanimaciją.

Kvėpavimo gimnastika, apie kurią užsiminė plaučių uždegimu susirgusi trenerė, puikiai žinoma medikams, gydantiems nuo koronaviruso nukentėjusius žmones.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila įspėjo, kad koronavirusas gali apsunkinti kvėpavimą ir sukelti įvairių plaučių pažeidimų.

Sergant COVID-19 gali būti taikomi įvairūs kvėpavimo pratimai, jie rekomenduojami ir per reabilitacijos laikotarpį.

Koronavirusas, kaip ir bet kuris kitas virusas, gali sukelti įvairaus sunkumo plaučių pažeidimą. Tai gali būti paprastas plaučių uždegimas, bet gali būti ir vadinamasis ūminis respiracinis distreso sindromas.

Nustačius sunkų plaučių pažeidimą pacientams dažniausiai tenka skirti papildomai deguonies arba taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Tokiu atveju ligonis būna nejudrus. Dėl šios priežasties silpsta kvėpavimo raumenys. Kita vertus, tokį silpnumą skatina ir plaučių uždegimas, o kartais ligos sukeltas deguonies stygius, kuris gali būti tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis.

Kartais prie to prisideda ir tam tikri medikamentai. Vadinasi, kuo daugiau laiko sunkus pacientas gydomas ligoninėje, tuo labiau gali nusilpti kvėpavimo raumenys.

Kadangi patys plaučiai nekvėpuoja, tam tikri raumenys padeda jiems išsiskleisti ir susitraukti, taip organizmas aprūpinamas deguonimi.

Kuo ilgiau pacientas gydomas dėl ūminio respiracinio distreso sindromo, tuo ilgiau trunka grįžimas į kasdienybę. Kvėpimo pratimai yra ne tiek pagalba plaučiams, nes jie turi didelį rezervą atsigauti, kiek raumenims, kurie būna nusilpę. Tokiu atveju fizinis krūvis padeda.

Profesorius E.Danila tikino, jog teiginys, kad dėl koronaviruso infekcijos žmonės nebemoka taisyklingai kvėpuoti, yra labiau poetinė metafora.

Kvėpavimas yra automatinis procesas, iš tikrųjų žmogus negali mokėti ar nemokėti kvėpuoti, nes tai nepriklauso nuo jo valios.

Kvėpavimą reguliuoja tam tikras centras galvos smegenyse.

Bėda ta, kad organizmui pritrūkus deguonies ir prasidėjus dusulio priepuoliui ligonį ištinka panika, jis ima gaudyti orą išsižiojęs, jam atrodo, kad nebegali įkvėpti pro nosį.

Kvėpavimo pratimai gelbėja ir tada, kai šoko ištiktas žmogus negali nusiraminti. Vadinamasis pilvinis kvėpavimas padeda atpalaiduoti pečius ir diafragmą.

„Giluminis pilvinis kvėpavimas taip pat svarbus. Tai padeda greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą, nes kur kas lėčiau sveiksta ligoniai, apimti liūdesio dėl nežinios, kas jų laukia“, – priminė profesorius E.Danila.

Tyrimai rodo, kad kvėpavimo pratimai gali padėti lengvesne COVID-19 forma sergantiems žmonėms. Gilūs įkvėpimai padeda atverti plaučius – kuo didesnė plaučių dalis naudojama, tuo prastesnės sąlygos koronavirusui daugintis.

Tokie pratimai taip pat gali padėti išvalyti gleives – giliai kvėpuojant gleivės yra tiesiog mechaniškai išjudinamos. Tačiau šie pratimai nepakeičia įprasto gydymo nuo COVID-19 ligos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas profesorius Raimondas Kubilius pasakojo, kad pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, padedančių įvertinti, kokios pagalbos prireikia persirgusiems koronaviruso infekcija.

Įvairiose šalyse atliktos studijos rodo, kad vidutiniškai kas trečias ligoninėje gydytas pacientas dėl atsinaujinančių simptomų vėl patenka į stacionarą.

Šie pacientai turi iki 6 kartų didesnę riziką sirgti naujomis kvėpavimo takų ligomis. Pastebėta, kad tokiems ligoniams triskart dažniau gresia širdies ligų pavojus, taip pat nustatyta reikšmingai didesnė tikimybė sirgti virškinimo sistemos ir inkstų ligomis.

Nuo koronaviruso nukentėję žmonės neturėtų manyti, kad negalavimai savaime praeis, todėl reikia kreiptis pagalbos į medikus.

Tokiems žmonėms neretai būtina reabilitacija. Vilniaus universiteto Santaros klinikų kineziterapeutė Neringa Jankauskienė parengė pratimų programą sergant ar persirgus COVID-19.

Greičiau atgauti jėgas padeda taisyklingas kvėpavimas. Svarbiausia – kvėpuoti pro nosį ir iškvėpti pro burną.

Patekęs į nosies ertmę oras sušyla ir prisisotina drėgmės, žmogus jaučia malonią šilumą, o įkvepiant pro burną į kvėpavimo takus patenka šaltas oras, įvairios dulkės, virusai ir bakterijos.

Kai kas gali pajusti tam tikrą sunkumą kvėpuoti pro nosį, atrodo, nosies ertmė kiek per siaura. Tačiau neverta panikuoti, gali būti, kad žmogus priprato prie kvėpavimo pro burną. Todėl kvėpuojant pro nosį susidaro įspūdis, kad organizmui trūksta oro.

Kvėpavimo pratimai gerina pečių ir krūtinės ląstos paslankumą ir stiprina raumenis. Jiems atlikti nereikia papildomos įrangos.

Pavyzdžiui, patogiai atsisėdus ant kėdės ir nuleidus pečius reikia padėti plaštakas ant pečių, sukant pečius lėtai įkvėpti pro nosį, o nuleidžiant rankas iškvėpti pro burną. Pratimą reikia kartoti 5–10 kartų.

Gelbėja ir kitas pratimas. Rankas reikia laikyti pakeltas, 90 laipsnių kampu sulenktas per alkūnes, suglaudžiant mentes reikia lėtai įkvėpti pro nosį, o ištiesinant mentes – iškvėpti pro burną

Kvėpavimą gerina rankų kilnojimas aukštyn ir žemyn. Pavyzdžiui, reikia lėtai kelti vieną ranką aukštyn ir įkvėpti pro nosį, o lėtai nuleidžiant ranką iškvėpti pro burną, tada kartoti šiuos judesius kita ranka.

Galima atlikti pratimą ir vienu metu keliant abi rankas aukštyn ir įkvepiant pro nosį, o jas nuleidžiant iškvepiant pro burną.

Giliam diafragminiam kvėpavimui skirti pratimai taip pat nėra sudėtingi.

Būtina patogiai atsisėsti, pečiai turi būti nuleisti, o diafragma atpalaiduota. Įkvepiant pro nosį pilvas išsipučia į priekį, o iškvepiant pro burną turi atrodyti, kad pilvas susitraukia ir tarsi prilimpa prie nugaros.

Tokį pratimą patariama atlikti 5–10 kartų.

Pilvinį kvėpavimą galima derinti ir su skiemenavimu, pavyzdžiui, įkvėpus pro nosį reikia pilvą sutraukti ir lėtai tarti skiemenis „brach“, „brech“, „brich“, „bruch“. Kuo lėčiau bus iškvepiamas oras pro burną, tuo daugiau pavyks ištarti skiemenų.

Kvėpavimo pratimams kartais praverčia stiklinė vandens ir šiaudelis. Įkvėpus lėtai pro nosį reikia išpūsti orą per šiaudelį, tokį pratimą galima kas valandą kartoti po 10–20 kartų.

Jaučia negalavimus net tris mėnesius

Kvėpavimo pratimai gelbėja ir grįžus iš ligoninės į namus. Tyrimai rodo, kad net sergant lengva COVID-19 forma vėliau gali kilti įvairių negalavimų.

Neretai medikus klaidina tai, kad pokovidinis sindromas yra sunkiai prognozuojamas. Pasitaiko pacientų, kurie, rodos, lengvai persirgo COVID-19, tačiau jau po kelių savaičių gali smogti nauji negalavimai, kurie neretai užsitęsia iki 12 savaičių ar ilgiau.

Sergančiuosius užsitęsusia ilgąja COVID-19 ligos forma dažnai kankina nuovargis, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, krūtinės, galvos arba migruojantys kojų raumenų skausmai, išliekantis sausas kosulys, kūno temperatūros padidėjimas, širdies permušimai, galvos svaigimas.

Dalį pacientų gali kamuoti užsitęsę uoslės, skonio jutimo sutrikimai.

Šie negalavimai neretai paveikia jaunesnius, iki tol jokių gretutinių ligų neturėjusius asmenis.

Didžioji dalis tokių pacientų net praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo nustatyta COVID-19 liga, vertina savo sveikatos būklę kaip blogą ar vidutinišką.