Hipnoterapeutas Artūras Bakanovas: hipnozė atveria duris į pokyčius, bet toliau keliauti turite pats

Hipnoterapija: sąmoningas požiūris į pokyčius

Žinios apie hipnoterapiją siekia ne vieną tūkstantį metų metų, kai žmonės tik pradėjo gyventi bendruomeninį gyvenimą. Ir per visą istoriją šis įrankis buvo naudojamas bei priimamas įvairiai. Mūsų laikais, dar prieš kelis dešimtmečius hipnozė buvo naudojama ir kaip fizinio ar emocinio nuskausminimo alternatyva, ir kaip šou elementas.

Pramogai ar greitam sunkių emocinių būsenų palengvinimui hipnozė kartais naudojama ir dabar. Tačiau greta jau galutinai įsitvirtina supratimas, jog tai – patikima ir saugi terapinė priemonė. Amerikos psichologų asociacija hipnoterapiją oficialiai pripažįsta kaip naudingą gydant skausmą, nerimą ir nuotaikos sutrikimus bei keičiant neigiamus įpročius ar priklausomybes. Hipnoterapija yra ir priemonė greitai rasti tinkamus sprendimus painiose situacijose, tiesiog nuraminti galvoje besisukančius minčių srautus ar pailsėti.

Palaipsniui hipnoterapija populiarėja ir Lietuvoje. Jau beveik dešimtmetį hipnoterapiją profesionaliai taikantis A. Bakanovas sako, jog vis dar susiduria su mitais, esą tai kažkoks mistiškas, magiškas procesas, kurio metu žmogus praranda kontrolę ir gali patirti nepageidaujamų padarinių. Tačiau šiuolaikinėje hipnoterapijoje akcentuojamas būtent  sąmoningas kliento ir hipnoterapeuto bendradarbiavimas.

„Hipnoterapija yra visas bendras procesas, į kurį įeina ir kliento situacijos aptarimas, norimų pasiekti tikslų gryninimas, ir hipnozės seansai, ir jų rezultatų aptarimas. Hipnozė – tai viena iš hipnoterapijos dalių, kai terapeuto balso vedamas žmogus panyra į būseną, panašią į tą, kurią patiriame kasdien, atsidurdami riboje tarp būdravimo ir miego arba tarp rytinio miego ir pabudimo. Kai esame šios būsenos, galime pasiekti pasąmonėje esančią informaciją bei atsakymus, kurie nėra prieinami kasdienėje, mums įprastoje būsenoje. Vis dėlto hipnotiniame transe esantis žmogus girdi ir suvokia, kas vyksta aplink. Po seanso jis viską prisimena, nors tas prisiminimas šiek tiek panašus į sapną“, – aiškina A. Bakanovas.

Jo teigimu, kliento sąmoningumas, specialisto profesionalumas ir atsakomybės suvokimas hipnoterapijoje ne tik įmanomas, bet ir būtinas, kad būtų pasiekta tvarių, terapijos pradžioje išsikeltų tikslų. Hipnoterapeutas ragina kritiškai vertinti tuos, kurie tikina, jog per vieną seansą apvers žmogaus gyvenimą aukštyn kojomis, klientui pačiam neįdėjus jokių pastangų.

„Hipnoterapija tikrai padeda įveikti daugelį metų kamavusius sunkumus, iššūkius, priklausomybes, įpročius, skatina asmeninį augimą siekiant kokybiško gyvenimo, padeda rasti išeitis iš painiausių gyvenimiškų situacijų. Tačiau terapeutas burtų lazdele nemojuoja: žmogus turi tikrai norėti pokyčio ir turėti valios integruoti, įveiklinti hipnozės metu pasiektus išteklius savo gyvenime. Sąmoningumas ir atsakomybė turi būti abipusė – tiek hipnoterapeuto, tiek kliento. Rezultato pasiekiama bendradarbiaujant procese, kur  vienas turi savo situaciją ir ryžtą ją spręsti, o kitas – patirtį ir technikas, kaip tas situacijas narplioti“, – sako A. Bakanovas.

Specialistas hipnoterapeutą lygina su lėktuvo pilotu, kurio kvalifikacija ir kompetencija vertinama skraidytų valandų kiekiu. Vertingiausias tas pilotas, kuris turi daugiau skraidymo valandų. Toks pilotas, kaip ir profesionalus hipnoterapetas, kvalifikacijos, patirties ir asmeninių savybių prasme yra pasirengęs bet kuriuo momentu išspręsti nenumatytą situaciją, galinčią kilti skrydžio metu.

Hipnoterapeutas įspėja ir dėl dabar populiarių nuotolinių seansų bei platinamų audio įrašų. Mat hipnozės seansų metu gali įvykti psichosomatinių reiškinių, kuriuos hipnoterapeutas turi gebėti tinkamai įvertinti ir valdyti „nuo …iki“. Hipnoterapeutas turi mokėti įvertinti vykstančio proceso visumą: kliento kvėpavimą, mikro ir makro judesius, veido ir kūno raumenų judesius, pulsą, kraujospūdį ir t. t. „Nuotoliniu būdu viso to įvertinti neįmanoma. Hipnoterapeutas turi ne tik labai kruopščiai vesti procesą, bet ir kiekvieną akimirką vertinti bendrą kliento būseną. Tad sunkiai įsivaizduoju, kaip pilnavertis hipnoterapijos seansas gali vykti nedalyvaujant hipnoterapeutui“, – pabrėžia A. Bakanovas. 

Hipnozės efektyvumas mokslo požiūriu

Pastaraisiais metais daug mokslininkų skyrė savo dėmesį hipnoterapijai, siekdami suprasti, kaip ji veikia žmogaus organizmą ir įvairias būkles. Tyrimai rodo, kad hipnoterapija gali būti naudinga įvairiose srityse, kai siekiama žmogaus gyvenimo kokybės gerėjimo. Hpnozės būsena sukelia tam tikrus smegenų pokyčius, galinčius palengvinti tiek fizines, tiek emocines būsenas, sumažinti arba pašalinti patiriamą psichinį skausmą.

Vienas iš tyrimų, publikuotas „Journal of the American Psychiatric Nurses Association“, rodo, kad hipnoterapija gali veiksmingai sumažinti skausmo intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms, kurie kenčia nuo lėtinių, ilgai besitesiančių procesų. Tą patvirtina ir „Neuroscience & Biobehavioral Reviews“ bei kituose leidiniuose publikuoti moksliniai tyrimai.

„International Journal of Clinical and Experimental Hypnosis“ yra publikavęs seriją tyrimų, rodančių, kad hipnozė gali būti efektyvi priemonė padedant žmonėms atsikratyti įvariausių priklausomybių, teigiamai veikia smegenų kraujotaką, širdies ritmą, mažina Parkinsono ligos simptomus, bruksizmą ir t. t.

Taigi hipnoterapija yra vertingas įrankis sprendžiant įvairius iššūkius – nuo streso, nerimo, baimių, priklausomybių, iki gilių psichinių sutrikimų simptomų palengvinimo. Šioje kelionėje lydintį specialistą reikia rinktis ir pagal asmeninę simpatiją, ir vertinant jo „skraidytų valandų kiekį“. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra magiškas gijimo būdas, ir terapijos sėkmė priklauso nuo sąmoningo paties žmogaus dalyvavimo. Hipnoterapija – tai durys į asmeninės transformacijos ir pozityvių pokyčių erdvę. Hipnozė – raktai, kuriais šios durys atrakinamos. Šiuos raktus įteikia hipnoterapeutas, bet tolesnė kelionė – ir paties žmogaus atsakomybė.