Gyventojų nenoras tikrintis sveikatą trukdo laiku „pagauti“ mirtį nešančias širdies ir kraujagyslių ligas

Tokie „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai kelia nerimą gydytojams, nes rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra pakankamai kontroliuojama.

Tokie rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelinkę tikrintis sveikatos ir ja rūpintis, įsitikinusi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

„Tikrinantis profilaktiškai pakitimai ar liga nustatoma anksčiau, jos gydymas būna efektyvesnis. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemijos paplitimas atsilieka tik truputį, o tikimybė išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL), kurias paprastai ir prišaukia nekoreguojamas padidintas kraujospūdis ir cholesterolis, yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Todėl labai svarbu, kad šie rizikos veiksniai būtų laiku nustatomi ir kontroliuojami“, – sako J. Jurgaitytė.

Profilaktiškai tikrinasi vos kas antras

Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu arterinė hipertenzija bei dislipidemija dažniausiai nustatomos 46-55 m. amžiaus apklausos dalyviams – daugiau nei 50 proc. apklaustųjų. Pasak gydytojos, būtent šie žmonės patenka į amžiaus rėžį, kuriam yra skirta Lietuvoje vykdoma ŠKL prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti 40-54 metų amžiaus vyrai ir 50-64 metų moterys.

Jiems kartą per vienerius metus šeimos gydytojas nustato galimus ŠKL rizikos veiksnius, o esant didelei ŠKL tikimybei siunčia pacientą pas specialistus išsamesniems tyrimams.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. šioje programoje dalyvavo beveik 44 proc. visos tikslinės populiacijos, 2013 m. šis rodiklis siekė 28,4 proc. J. Jurgaitytės nuomone, nors vis daugiau žmonių įsitraukia į ŠKL prevencijos programą, to dar nepakanka.

„Pastebiu, kad vos kas antras žmogus domisi tokiomis profilaktinėmis programomis. Turėtų būti tikrai daugiau, nes šiandien medicina siūlo labai dideles galimybes visapusiškai ištirti širdies funkciją, atlikti visus reikiamus tyrimus. Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę, tik svarbu, kad pats žmogus to norėtų“, – sako ji.

Pasijutus blogai ir kreipusis į gydytoją kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimai nustatyti net 45 proc. 26-35 metų, 43 proc. 18-25 metų ir 35 proc. 56 ir daugiau metų apklausos dalyvių.

Gydytoja kardiologė akcentuoja, kad nors valstybės finansuojamos profilaktinės sveikatos patikrinimo programos skirtos tam tikroms amžiaus grupėms, net ir į jas nepatenkantys gyventojai, vos pasijutę blogai ar tik turėdami baimių, abejonių, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir išrašys siuntimą pasikonsultuoti su specialistu.

ŠKL gali grėsti ir jaunesniems žmonėms, turintiems daugiau rizikos faktorių ar nepalankią šeiminę anamnezę, tad reguliarūs profilaktiniai tyrimai gali padėti nustatyti ligas laiku.

„Apklausos rezultatai rodo, kad 8 proc. gyventojų, daugiausia tai 36-45 m. amžiaus žmonės, aukštą kraujospūdį arba padidintą cholesterolį sau nusistatė savarankiškai įsivertinę savo sveikatos būklę.

Pasitaiko, kad žmonės, ypač jaunesni, tokias išvadas pasidaro po atliktų bendrų kraujo tyrimų, kai kurie – iš tam tikrų savijautos pakitimų, taip pat jei kas nors iš artimųjų turėjo šią bėdą“, – dalijasi medikė ir atkreipia dėmesį, kad diagnozę visuomet turėtų nustatyti ir gydymą paskirti gydytojas.

Liga gali keisti eigą ir formą

Apklausa parodė ir tai, kad nustačius padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį ne visi sąžiningai stebi šiuos rodiklius ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka tyrimus vos du iš dešimties (23 proc.) apklaustų sergančiųjų.

Nereguliariai, rečiau nei rekomenduojama tą daro dar maždaug penktadalis (22 proc.), reguliariai darosi tik cholesterolio tyrimą 4 proc., o reguliariai tikrinasi tik kraujospūdį 17 proc. apklausos dalyvių. Net trečdalis (34 proc.) sergančiųjų prisipažino sveikatos rodiklių apskritai nesekantys.

„Nepakankamas sveikatos rodiklių stebėjimas gali lemti nepakankamą ligos kontrolę ar jos gydymą. Svarbų vaidmenį vaidina paciento motyvacija, o jos dažnai nepakanka.

Visgi teigiami pokyčiai yra, vis daugiau pacientų domisi gydymu, būna skaitę įvairios informacijos apie ligą, inovatyvesnius gydymo būdus, pavyzdžiui, politabletes, tad pareigingai žiūri ir į sveikatos rodiklių sekimą, supranta, kodėl tai svarbu“, – kalba J. Jurgaitytė.

Viena iš priežasčių, kodėl reikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekti savo sveikatos rodiklius yra ta, kad liga gali keisti savo eigą ir formą.

„Tarkime, pacientui nustatomas padidėjęs cholesterolis. Jei jis nekontroliuojamas, jis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui – mokslinėje literatūroje rašoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą.

Yra ir atvirkštinė sąsaja, todėl labai gali būti, kad susirgęs viena liga ir jos negydydamas pacientas po kurio laiko jau turi du sutrikimus“, – aiškina gydytoja kardiologė.

Ligos eigai keičiantis jos gydymas gali būti koreguojamas skiriant kitokius vaistus ar keičiant dozes. Pavyzdžiui, vietoje kelių atskirų tablečių arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti pacientui gali būti skiriamos politabletės, kurių vienoje tabletėje yra abi šias ligas kontroliuojančių veikliųjų medžiagų.

„Kartais skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis nepavyksta pasiekti tikslinių cholesterolio reikšmių, tad skiriamos politabletės ir situacija susitvarko.

Yra ir daugiau tokios vaisto formos privalumų – vienoje politabletėje yra ir statinas, ir antihipertenzinis vaistas, tad pacientas negali pamiršti išgerti kurios nors tabletės, todėl ligos kontroliuojamos efektyviau“, – tikina pašnekovė, ir atkreipia dėmesį, kad pacientui nesekant savo sveikatos rodiklių reguliariai, sudėtinga parinkti jam tinkantį gydymą.

Kad reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimus, teigia 28,5 proc. vyresnių nei 46-55 metų ir 40 proc. vyresnių nei 56 metų respondentų. Rodiklių apskritai neseka atitinkamai 25 proc. ir 14 proc. šių amžiaus grupių atstovų.

„Nenoras stebėti savo sveikatos rodiklių labiausiai pastebimas tarp tų pacientų, kuriems pakitimai nustatomi atsitiktinai, gydantis nuo kitų ligų. Tokiu atveju jie dažnai mano, kad tie rodikliai yra vienkartiniai, atsitiktiniai matavimai, gydytis jiems nereikia ir griežtai atsisako gydymo.

Toks elgesys be galo rizikingas, nes žmogų gali ištikti miokardo infarktas, insultas, kuomet padėti jau gali būti per vėlu“, – aiškina J. Jurgaitytė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, koreguojant tokius širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius, kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, taip pat atsisakius rūkymo, sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų galima sumažinti maždaug 80 proc.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.