Fitoterapeutė pirmiausia ragina rūpintis emocine ir dvasine sveikata

Paklausta, kokiais keliais ji atsidūrė Kretingoje, gydytoja paaiškina, kad pasitaikė galimybė vasaromis užsiimti širdžiai miela veikla - fitoterapijos ir harmoningo gyvenimo būdo propagavimu Kretingos muziejaus Amatų kiemelyje, kuo ji ir naudojasi: kiekvienam susidomėjusiajam paaiškina apie Lietuvos vaistažolių naudą sveikatai, apie skirtingas savo siūlomas arbatas ir jų sudėtines dalis.

Gydytoja sako esanti labai dėkinga Kretingos muziejaus vadovybei, kuri leido jai įgyvendinti svajonę pristatyti visuomenei vaistinius augalus, ko ji, turėdama dvi licencijas - fitoterapeuto ir medicinos gydytojo - valstybinėje sveikatos sistemoje daryti negali - „nėra vietų“.

Jai labai malonu ir svarbu šiame Amatų kiemelyje pristatyti lankytojams, svečiams svarbų ir seną Lietuvos vaistažolininkystės amatą.

Ponia Zofija daug metų praleido Klaipėdoje ir nors šiuo metu gyvena Vilniuje, arčiau savo vaikų, bet pajūrio krašto neužmiršta - dažnai jame lankosi. Ją ypač traukia Kretinga su savo ypatinga dvasine aura dėl joje esančio bažnyčios ir vienuolyno komplekso ir šviesaus atminimo vienuolio Tėvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, žymaus XVIII a. botaniko, mokslininko, gydytojo, asmenybė.

Nutaikiusi minutėlę gydytoja pasidalija šviežiai užplikyta arbata ir paaiškina, kad šios arbatos komponentai - raudonėlis, šalavijas, truputėlis šaltalankių lapelių, lazdyno lapeliai, juozažolės. Arbata labai skani.

Gydytoja, papasakokite apie savo kelią į fitoterapiją.

Gimiau kaime, augau nepaprastai gražioje vietoje, nuolat gamtoje, tarp žolių, žolynų, pievų, laukų ir vandens - prie nuostabios upės Ventos ir prie upelių, kurie ten subėgdavo. Nuo pavasario iki pavasario gyvendavome draugaudami su augalais.

Nuolat gerdavome arbatą tik iš gamtos, kiekvienu metų laiku kitokią. Jau iš ten gavau pamokas ir puikiai žinojau, kada kokią arbatą rinkti, kokią gerti, kokia nuo ko padeda, kokia patinka, kokia nepatinka, bet vis tiek reikalinga. Kaip ir dabar - geriame šią kartoką arbatą, nes ji mums reikalinga.

Kartumynai reikalingi žmogui, nes, kaip sakoma, jei saldžiai valgysi ar gersi - karčiai gyvensi. Gerdami kartumynus, mes geriname savo sveikatą, darbingumą, nuotaiką - viską.

Mokiausi medicinos institute. Buvau labai patenkinta studijomis, nes daug sužinojau apie save, apie žmogų, bendrai apie žmoniją, apie ligas. Reikia stengtis nesirgti. Kas domisi Vydūno filosofija - ji apie tai, kaip nesusirgti, kaip išlaikyti gerą sveikatą. Turime puikių metodų, padedančių išlaikyti sveikatą. Jie nesudėtingi, tik reikia susidomėti jais ir juos įvaldyti.

Vėliau dirbau Klaipėdoje pulmonologe-radiologe. Sulaukę pensinio amžiaus su vyru nusipirkome sodybą, aplink kurią vešėjo gausybė augalų. Vėl patekau į tą pačią erdvę, kur gyvenau vaikystėje, ir prasidėjo tas pats ratas - tik truputėlį aukštesniame lygmenyje, kadangi įgijau daugiau žinių ir norėjau jomis pasidalinti su visais aplinkiniais.

Nė vienos dienos nepraleisdavau nepasidariusi arbatos mišinių ir jų neišgėrusi, nepasiūliusi jų pacientams ar svečiams. Ir šiuo metu dar tebeauginu vaistažoles, nors ir mažesnį jų plotą.

Po to ėmiau rimtai mokytis fitoterapijos. Tam reikia baigti aukštuosius medicinos mokslus ir specializacijas. Dabar pas mus jau yra ir internatūros, anksčiau nebuvo. Taip pat reikia gauti leidimą - diplomo licenciją.

Kiek dabar yra licencijuotų fitoterapeutų?

Mūsų šalyje jų nėra daug - keturi, kiek žinau, nors Lietuvoje tokios gilios liaudies medicinos tradicijos.

Visa Lietuva pilna vaistinių augalų. Tai ypač pastebi atvykėliai iš kitų šalių. Pavyzdžiui, neseniai, pavasarį, buvo atvykę japonai, ir jie negalėjo atsižavėti kiaulpiene. Tai nuostabus vaistas.

Jie stebėjosi, kad aktyviau nerenkame tos mūsuose nelabai mėgstamos piktžolės. Ogi ją galima įtraukti į vadinamąjį vaistų komplektą arba bazę ir taip apsisaugoti nuo ligų, o susirgus gydytis.

Neseniai pas mane buvo atvykusi viešnia psichologė iš Šiaurės Afrikos, domėjosi mūsų augalais. Ji kruopščiai apžiūrėjo mano vaistinių augalų darželį, išklausinėjo apie jį ir džiaugėsi radusi savo krašto ekvivalentų, sakė - mes šias vaistažoles naudojame tokiais pat tikslais.

Pas juos, aišku, kitokie augalai, tiksliai nesupratau, kokie, tik supratau, kad pelynas, truputėlį kitoks negu mūsų, irgi yra vienas pagrindinių vaistinių augalų. Pelynas turi būti mūsų visų mylimas, geriamas ir naudojamas sveikatai gerinti.

Koks santykis būtų tarp gydymo, kurį skiria bendrosios praktikos gydytojas ir fitoterapeutas? Juk tai turėtų būti žmogaus kompleksinis gydymas.

Taip, jis turėtų būti būtent toks. Fitoterapija nebelaikoma alternatyviąja medicina. Mes Lietuvoje gavome oficialų statusą todėl, kad reikalavome. Gavome jį per kreipimusis į Seimą, per įstatyminius, poįstatyminius aktus, per visą mūsų veiklą, darbą, per įvairių komisijų sprendimus.

Kitaip būtų tekę važiuoti į užsienį ir vėl apie 500 valandų studijuoti viską iš naujo. Tik tada būtume galėję gauti licenciją gydyti žmones. O, pavyzdžiui, dabar viena gydytoja iš Airijos, skaitanti mums paskaitas, yra Airijoje įsteigusi gydymo augalais ligoninę.

Žmogus, niekada nemėgęs žolelių arbatos ir paskanavęs jūsų siūlomų, neretai tampa jų gerbėju visam gyvenimui. O kas yra sudėta į šį gėrimą?

Čia viskas, kas sveika ir skanu. Tai pankolis, kuris irgi yra nuostabus augalas, labai reikalingas mūsų virškinimui.

Jis labai gerai veikia kasos funkcijas, kurių yra daug - ir egzogeninė, ir endogeninė, ir neurogeninė. Jei organizmas kenčia nuo kokio nors veiksnio pašalinio veikimo - pankolis per kasą padeda juo atsikratyti.

Jį rekomendavau vartoti ir sergant kovidu. Braškės - tai 20 mikroelementų, reikalingų žmogui. Jos gerina kraują, mažina uždegimą, padeda šalinti toksinus.

Ar tiktų braškės, importuotos iš Graikijos, ar tik mūsų lietuviškos?

Žinoma, tik mūsų lietuviškos. Bet jei jų nėra - pasirenkame iš dviejų blogybių mažesnę.

Geriau nors kiek jų vartoti ir gauti reikalingų medžiagų, mikroelementų bei vitaminų. Braškėse yra apie 7 mikroelementus, o vitaminų apie 10. Medetka tai pat stebuklingas augalas.

Jis priešuždegiminis, mažina skausmą. Tai lietuviškasis šafranas - ir kaip vaistinis augalas, ir kaip prieskonis. Jo ryški spalva pati tai pasako, ogi šafranas yra pats brangiausias prieskonis pasaulyje. Visi šie ingredientai puikiai dera.

Kokias dar grožio ir sveikatingumo žolelių kompozicijas siūlote?

Turiu paruošusi jų apie 20 rūšių - ir gerinančią kraujotakos bei širdies veiklą, ir sąnariams, ir kepenims, stuburui, regėjimui, odai, šlapimo takams, imunitetui, nuo peršalimo, stiprinančias kompozicijas vyrams, moterims, nuo nemigos ir kitas.

Pavyzdžiui, į detoksikacijos moterims kompoziciją įtraukiu dilgėlės, garšvos, kiečio, liucernos žolę, rasakilą, raudonėlį, ugniažolę, sukatžolę, burnotį, pipirmėtės žolę, kraujažolę, gauromečio lapus, medetkos, ramunėlės ir jazmino žiedus. Ruošiu kompozicijas ir pagal užsakymą.

Kokie dar būtų jūsų patarimai gerai sveikatai išlaikyti?

Noriu pabrėžti, kad imunitetui stiprinti labai svarbi vidinė pusiausvyra, geras išsimiegojimas naktį, grūdinimasis. Turime vengti blogų minčių. Patarčiau rūpintis emocine, dvasine sveikata. Tai senos tiesos, bet būtent jų nesilaikydami ir susergame.

Štai šie vaistiniai šalavijai ir juozažolės yra palikuonys iš paties Pabrėžos vaistinių augalų daržo. Žmonės tuos augalus iš jo darželio platino per kartų kartas, ir jų „proproanūkiai“ puikuojasi Amatų kiemelio gėlių darželyje.

Šalia jų matote visą žvaigždyną kitų vaistinių augalų - medetkas, raudonėlius, pipirmėtes. Grafai Tiškevičiai naudodavo juos savo šeimoje ir vaišindavo jų arbatomis svečius.

Mūsų Lietuvą yra apsėdusios sunkios ligos - insultai, infarktai, onkologinės ligos. Jei žmonės su specialistų, žinovų pagalba naudotųsi savo krašto vaistažolėmis sveikatingumo centruose, jei tokios paslaugos būtų nemokamos - turėtume gerą tokių ligų prevenciją Lietuvoje.

Labai norėčiau savo žinias ir entuziazmą perduoti jaunajai kartai, vesti jiems edukacinius užsiėmimus, kad mūsų daug iškentėjusio krašto gyventojai ateityje būtų stiprūs ir sveiki.