Dezinfekcinio skysčio suvartojama vis mažiau

Ar virusas jau nepavojingas?

„Jau kurį laiką pastebiu, kad pirkėjai dezinfekcinio skysčio stoteles prekybos centre apeina. Net septynmetė dukra, kuri jau seniai išmokusi, kad rankas parduotuvėje reikia dezinfekuoti, stebisi, kodėl to nedaro kiti suaugę žmonės.

Prieš savaitę atvykę į parduotuvę iš viso pasigedom skysčio stotelės – ji buvo užkišta kažkur už reklaminio stendo. Ar tikrai virusas jau toks nebepavojingas?“ – stebėjosi klaipėdietė Vaida.

15min žurnalistė atliko nedidelį eksperimentą: aplankė kelis prekybos centrus ir stebėjo, kaip žmonės eina apsipirkti.

Iš tiesų – iš dešimties atėjusių pirkėjų tik vos du dezinfekuoja rankas. Dalis jų nepaiso, kokį krepšelį ima: dezinfekuotą ar ne. Tiesa, išeinant iš parduotuvės daugiau žmonių stabteli ir nusivalo rankas: keturi iš dešimties.

Viename prekybos centre kaip tik stebėjimo metu apsaugos darbuotojas pildė butelius.

„Geras klausimas. Aš taip pat pastebėjau, kad to skysčio dabar ilgiau pakanka. Anądien su kolegomis kalbėjome, kad dar gruodį jo pildavom ir pildavom. Dabar tikrai kokiu trečdaliu mažiau sunaudojam“, – kalbėjo darbuotojas, prašęs neminėti nei vardo, nei kur dirba.

Aš taip pat pastebėjau, kad to skysčio dabar ilgiau pakanka. Su kolegomis kalbėjome, kad dar gruodį jo pildavom ir pildavom. Dabar tikrai kokiu trečdaliu mažiau sunaudoja.

Gėlių parduotuvėlę prekybos centre Klaipėdoje, kur praeina daugiau žmonių, turinti Diana, kalbėdama su 15min, taip pat pastebėjo, kad žmonės jaučiasi labiau atsipalaidavę ir iš tiesų užėję rečiau rankas dezinfekuoja.

„Tačiau yra ir tokių, kurie nešiojasi su savimi purkštukus ir vos uždarę duris nusidezinfekuoja rankas. Beje, ir aš taip darau“, – pridūrė Diana.

Su šiluma – daugiau atsipalaidavimo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė ir pats pastebėjęs, kad žmonių elgesys viešose vietose keičiasi.

„Aš nežinau, ar žmonės pavargo, ar spjovė į visus ribojimus ir rekomendacijas, tačiau iš tiesų matome, kad vis mažiau žmonių dėvi kaukes, o jei ir dėvi, tai netaisyklingai, nebesilaiko atstumo, kaip tai darė dar prieš kelis mėnesius.

Pats stebėjau, kaip nedezinfekavę rankų čiumpa vežimą, paskui jį pastato ir vis tiek rankų nesivalo“, – kalbėjo pašnekovas.

Nors, pridūrė, aptartame prekybos centre dar visai neseniai apsaugos darbuotojai reguliavo srautus, stebėjo, kur koks vežimas pastatomas. Dabar niekas nekreipia dėmesio, ar naudotas krepšys padėtas į vietą, ar prie užrašo „dezinfekuota“.

Neseniai NVSC darbuotoja, aplankiusi augalais prekiaujančią parduotuvę Klaipėdos rajone, fiksavo, kaip be kaukių buvo tiek pirkėjai, tiek darbuotojai.

Nežinau, ar žmonės pavargo, ar spjovė į visus ribojimus, tačiau matome, kad vis mažiau žmonių dėvi kaukes, o jei ir dėvi, tai netaisyklingai.

„Stebėdami, kaip pastarąsias savaites regione po truputį auga susirgimų, patys savęs klausiame, kas atsitiko, ir priėjome prie, mūsų manymu, paprastų dalykų: arba žmonės atsipalaidavo, arba ėmė ignoruoti ribojimus“, – svarstė R.Grigaliūnas.

Anot jo, jei pieštume dvi kreives, kurių vienoje būtų operacijų centro vadovo rekomendacijos, kitoje – žmonių elgesys, matytume, kad pirmoji dėl švelnėjančio karantino sąlygų krenta nežymiai, antroji jau prieš gerą mėnesį ėmė staigiai leistis.

„Matome šventes, įvairius renginius, vestuves, kur ir 20 žmonių susirenka. Tiesiog matome atsipalaidavimą, o tokiu atveju net ir paprasčiausių rekomendacijų nesilaikoma“, – kalbėjo pašnekovas.

Dezinfekcinio skysčio ir parduoda mažiau

Prekybos tinklų atstovai pokyčius irgi pastebi.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, kad gali būti, jog dezinfekcinio skysčio suvartojimas parduotuvėse keičiasi.

„Vienareikšmiškai atsakyti, ar jis pasikeitė ar ne – negalime. Tačiau matome, kad parduotuvės skysčio kovą ir balandį užsakė maždaug 11–12 proc. mažiau nei sausį ir vasarį, kai buvo susirgimų pikas. Iš to, tikriausiai, ir galima daryti prielaidą, kad to skysčio sunaudojama mažiau“, – kalbėjo pašnekovė.

Krito ir dezinfekcinio skysčio pardavimai. Skaičiuojama, kad kovą ir balandį dezinfekcinio skysčio šiame tinkle parduota maždaug 18 proc. mažiau nei sausį ir vasarį.

Matome, kad parduotuvės skysčio kovą ir balandį užsakė maždaug 11–12 proc. mažiau nei sausį vasarį, kai buvo susirgimų pikas.

„Gali būti, kad dalis žmonių turi nusipirkę anksčiau, kita dalis galbūt naudoja kitas priemones, pavyzdžiui, muilą“, – teigė V.Budrienė.

Kasdien tūkstančius klientų matančios „Iki“ kasininkės pasidalijo pastebėjimu, kad vienkartines pirštines dar prieš kelis mėnesius labiau dėvėdavo garbaus amžiaus pirkėjai. Dabar likęs vienas kitas.

„Tačiau pats pirkėjų elgesys nepasikeitė: jie kaip ir anksčiau į parduotuves eina rečiau, perka daugiau. Beveik nebeturime incidentų dėl kaukių, kai žmonės bando patekti į parduotuvę be jų arba dėvi jas netaisyklingai. Išlaikomas atstumas eilėse ir jei koks žmogus į maišelį dedasi bulves, kitas stovi už dviejų metrų ir laukia“, – pastebėjo V.Budrienė.

Gal nešiojasi savo buteliukus

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad iš tiesų pastebima, kad dezinfekcinio skysčio kiekiai yra sumažėję.

„Tačiau tikėtina, kad pirkėjai jau ir patys su savimi dažnai turi dezinfekcinio skysčio arba laiko jį automobilyje, todėl juo pasinaudoja jau išėję iš parduotuvės“, – pasakojo L.Skersytė.

Pastebima, kad ir „Lidl“ parduotuvėse dezinfekcinio skysčio pardavimai stabilizavosi. Manoma, kad žmonės juo jau yra apsirūpinę, perka tik papildymui.

Klientų saugumui – milijonai

„Rimi Lietuva“ tinklo atstovė Gabrielė Šerėnienė teigė, kad dezinfekcinio skysčio suvartojimas šiame tinkle stabilizavosi vadinamosios antrosios COVID-19 bangos metu ir toks išliko.

„Praėjusiais metais dezinfekcinio skysčio poreikis buvo itin didelis, o šiais metais jis toks nebėra ir stabilizavosi. Vis dėlto, susidomėjimas šiuo produktu išlieka, nors ir mažesnis“, – apie pirkėjų įpročius kalbėjo G.Šerėnienė.

Ji taip pat pridūrė, kad pačiose parduotuvėse žmonės elgiasi sąmoningai ir atsakingai.

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad kas mėnesį saugiai darbo aplinkai ir saugiam klientų apsipirkimui užtikrinti skiriama apie 0,4 mln. eurų.

Nuo pandemijos pradžios praėjusių metų kovą į saugumą ir koronaviruso prevenciją jau yra investuota apie 6 mln. eurų: klientai gali dezinfekuoti rankas, gauti nemokamas vienkartines pirštines, netgi vienkartinę veido kaukę.

„Kiekvienoje „Maxima“ parduotuvėje yra įrengtos specialios rankų dezinfekavimo stotelės, kurios reguliariai papildomos dezinfekciniu skysčiu. Pastebime, kad pastaruoju metu tiek vienkartinių pirštinių, tiek ir dezinfekcinio skysčio yra sunaudojama mažiau nei COVID-19 pandemijos įkarštyje“, – teigė E.Dapkienė.