Dėl vaikų stuburo bėdų kalta ne vien judėjimo stoka

Tai ypač atsispindi vaikų sveikatoje, mat vis daugiau jų iš gydytojų išgirsta, kad turi stuburo bėdų.Po kasmetinio privalomojo sveikatos patikrinimo maždaug kas antras Klaipėdos moksleivis sužino, kad reikia gydyti stuburą.

Specialistų teigimu, dažniausios diagnozės yra skoliozė, netaisyklinga laikysena, į priekį atsikišusi galva, taip pat antsvoris.

„Problemos atsiranda dėl kompiuterių, netaisyklingos laikysenos, prastos ergonomikos, pavyzdžiui, mokyklose suolai nėra pritaikyti vaikams. Ergonomikos nėra ir tai tikrai labai matyti žvelgiant į dabartinį jaunimą“, - pasakojo Karolina Norkutė, klinikos „Sveikas stuburas“ direktorė.

Specialistai pabrėžia, kad bėdos po vieną nevaikšto, o suprastėjus stuburo būklei, prastėja ir visos kitos organizmo funkcijos.

„Su antsvoriu prasideda ir kraujotakos problemos. Jeigu vaikas nejuda, jis dažniausiai būna “sulindęs„ į telefoną. Dėl to gali sutrikti ir nervų sistema, taip pat atsiranda kvėpavimo problemų, mažėja ištvermė“, - pasakojo Jurandas Altuchovas, UAB Jurando kineziterapijos centro direktorius.

Ateina ir mažiausi

Klaipėdoje dirbančių kineziterapeutų pasiteiravus, ar stipriai išaugo vaikų, ateinančių gydytis stuburo ligas, skaičius, specialistai žodžių į vatą nevyniojo - problema itin opi.

„Skaičiai ypač išaugo per ir po karantino, tada labai pasijuto pablogėjimas, judėjimas buvo minimalus, jo, galima sakyti, išvis nebuvo. Dėl to visos problemos paaštrėjo. Daugėja ne tik stuburo problemų, tačiau ir pilnapadystės, skoliozės atvejų bei visų kitų labai nemalonių problemų“, - „Vakarų ekspresui“ teigė J. Altuchovas.

Pašnekovas pasakojo, kad situacija prastėja kiekvienais metais, o į specialistus kreipiasi net ketverių-penkerių metų vaikų tėveliai.

„Tokio amžiaus vaikams dažniausiai problemų kyla dėl plokščių pėdų, tačiau taip pat pasitaiko ir stuburo problemų. Vis dėlto vienos amžiaus grupės nėra, šios problemos būdingos tiek mažesniems vaikams, tiek vyresniems“, - liūdną situaciją apibūdino J. Altuchovas.

Ledkalnio viršūnė

K. Norkutė, klinikos „Sveikas stuburas“ direktorė, kalbėjo, jog daugėjančių stuburo problemų priežastis - ne vien judėjimo stoka.

„Klinikoje pastebime, kad daugelis besikreipiančiųjų turi prastas ergonomines sąlygas. Tėveliai nenori pirkti gerų batų, neparūpina tinkamų kuprinių. Didelė problema yra ir vaikų darbo vieta - stalo, kompiuterio aukštis, vaikams nepritaikytos kėdės. Visi šie dalykai susilieja į bendrą visumą ir turime tai, ką mes vadiname nepriežiūra“, - rečiau minimus problemos faktorius vardijo K. Norkutė.

Kaip dar vieną problemą pašnekovė įvardijo ir per vėlai į specialistus besikreipiančius tėvelius. Jie savo atžalas atveda tada, kai sveikatos bėdos yra įsišaknijusios, o pasiekti norimų rezultatų darosi vis sunkiau.

„Ateina tėveliai, pavyzdžiui, su 13 metų vaiku ir sako, kad tik dabar pastebėjo, jog kažkas negerai. Tada kyla klausimas - o iki tol niekas niekada netikrino, niekam nekilo įtarimas, jog galbūt vaikui kažkas negerai su stuburu?“ - stebėjosi klinikos vadovė.

Ji teigė, kad reguliarus laikysenos ir stuburo tikrinimas turėtų tapti savaime suprantamu dalyku.

Gydoma judėjimu

Pasak specialistų, negydant išvardytų sveikatos bėdų ir nesprendžiant šios problemos apskritai, ateityje gresia didelė puokštė sveikatos sutrikimų.

„Stuburas yra gyvybės medis, o jo šakos driekiasi į visą mūsų organizmą, nuo svarbiausių organų iki mažojo kojos pirštelio. Taigi jeigu kamienas bus prastas, bus prastos ir šakos: organizmo sistemos, pavyzdžiui, nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos, sąnariai“, - galimas pasekmes vardijo J. Altuchovas.

Pagrindinis stuburo bėdų gydymas - kineziterapija.

„Iš graikų kalbos išvertus žodį “kineziterapija„ reiškia “gydymas judesiu„. Tai yra pratimai, įvairios fizinės veiklos. Jeigu pacientas yra mažas vaikas, jį reikia sudominti įvairiais fiziniais žaidimais“, - pasakojo J. Altuchovas.

Pasak jo, yra pasitaikę ir itin sunkių atvejų, kai prireikia chirurginio gydymo. Tokiu atveju pas kineziterapeutus vaikai sugrįžta jau tik reabilitacijai.

Apie tokias pačias praktikas pasakojo ir K. Norkutė.

„Dažniausiai taikomi gydomieji masažai, mankštos ir, jeigu reikia, fizioterapija. Fizioterapija yra fizikinių veiksnių taikymas, pavyzdžiui, lazerio terapija, ultragarso terapija, magnetų terapija. Ji taikoma patiriantiesiems ūmius skausmus ir degeneracinius veiksmus“, - pasakojo klinikos „Sveikas stuburas“ direktorė.

Yra kur tobulėti

Pasak J. Altuchovo, pagrindinė prevencija yra judėjimas.

„Judėti turi ne tik vaikai, tačiau ir visa jų aplinka. Kai vaikui yra 12-13 metų, jį galima sudominti kokia nors konkrečia sporto šaka, jis lankys treniruotes. Tačiau mažam vaikui sportą ir apskritai judėjimą reikia prisijaukinti, mokyti jį šių dalykų“, - teigiamo pavyzdžio svarbą įvardijo pašnekovas.

Tiesa, jis teigė, kad trūksta viešųjų erdvių, kur žmonės galėtų judėti ir užsiimti aktyvia veikla.

„Trūksta sporto bazių ir įrangos, vietų, kur žmonės galėtų užsiiminėti sportine veikla, trūksta ir specialistų iniciatyvos. Po truputį gerėja situacija kiemuose, juose atsiranda treniruoklių, tačiau tobulėti dar yra kur“, - valdininkams priminė J. Altuchovas.

Sportuojančiųjų nemažėja

Nors prastėjanti vaikų stuburo būklė signalizuoja apie mažėjantį judėjimą, sporto mokyklų atstovai teigia, jog norinčiųjų užsiiminėti aktyvia veikla yra.

„Atsakymas dėl mažėjančio vaikų fizinio aktyvumo tikrai negali būti vienareikšmis. Taip, bendras fizinis aktyvumas vaikų mažėja, bet vaikų, kurie nori sportuoti, tikrai yra daug“, - kalbėjo Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos direktorius Darius Raišutis.

Pasak jo, sportuoti vaikai pradeda dėl įvairiausių priežasčių. Vienus skatina tėvai, kiti siekia tapti čempionais.

„Labai domisi tėveliai, dažniausiai ir būna, jog jie ieško būdų, kaip vaikus suaktyvinti, kad jie nesėdėtų, todėl ieško įvairių jiems tinkamų veiklų. Tačiau pasitaiko, kad ateina vaikas, viską suplanavęs, žinantis ko nori, ir sako, jog bus čempionas. Didelę įtaką daro ir draugai, kurie pradeda lankyti kokią nors rungtį.

Tada ir jo draugas ar bendraklasis renkasi treniruotes pas tą patį trenerį. Tikrai turime visokių atvejų, nėra vienos linijos“, - priežastis vardijo D. Raišutis.

Sportas kaip reabilitacija

Lengvosios atletikos mokyklos direktorius teigė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje vaikai išmoksta elementarių judėjimo įgūdžių: eiti, bėgti, šokinėti, varyti kamuolį ir panašiai, taip pat sustiprina raumenis.

„Tikrai pasitaiko atvejų, kai vaikai ateina iš kitų sporto šakų, pavyzdžiui, futbolo ar krepšinio. Jie dažnai neturi elementarių įgūdžių, kaip taisyklingai judėti, todėl treneriai juos atsiunčia tarsi į reabilitaciją, kad sustiprintų tam tikras kūno vietas. Sustiprėję jie grįžta į savo sporto šaką“, apie patirtį pasakojo D. Raišutis.

Pašnekovas tikino, jog tenka taisyti ir dėl judėjimo atsiradusias bėdas.

„Dažnai būna, jog nuo mažens šokius lankę vaikai vėliau eina į lengvosios atletikos užsiėmimus, kad ištaisytų čiurnų, pėdų problemas, nes nemoka vaikščioti nuo kulno, nuolat stovi ant pirštų galiukų“, - kalbėjo sporto mokyklos direktorius.p pat ir kitų labai nemalonių problemų.