Dantų problemos ir širdies ligos – neatsiejamos vienos nuo kitų

Dalies jų įmanoma išvengti, jei būtų daugiau judama, sveikiau maitinamasi, saikingai vartojamas alkoholis ir, kaip akcentuoja medikai, geriau prižiūrimi dantys.

Visgi pas odontologus lankytis vengiama net profilaktikai – didelę dalį žmonių dažnai atbaido kainos. Tačiau specialistai turi patarimų, kaip pavojingų ligų išvengti nenuskriaudžiant savo piniginės.

Didina ir insulto tikimybę

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 43 547 žmonės, dauguma jų – nuo kraujotakos sistemos ligų. Šie širdies ir kraujagyslių susirgimai sudarė 52,7 proc. visų mirusiųjų arba 9,8 proc. punktais daugiau negu 2019 metais. Kur kas dažniau jomis sirgo moterys – 59,5 proc. visų mirčių pagal lytį. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė, šie neraminantys skaičiai verčia ne tik susikurti geresnius įpročius, bet ir papildomai pasirūpinti savo sveikata.

„Sveikatos draudimas suteikia daugiau galimybių gydytis pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose, naudotis reabilitacijos paslaugomis ar pirkti gydytojo paskirtus vaistus. Dėl šių priežasčių darbdaviai dažniausiai renkasi sveikatos draudimą, norėdami apdrausti savo darbuotojus ir suteikti jiems kuo daugiau galimybių ligų prevencijai ar ištikus nelaimei gauti kuo geresnę pagalbą“, – teigia M. Radžvilienė.

Odontologijos klinikos „Žekodenta“ gydytoja periodontologė ir Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė Jūratė Žekonienė priduria, kad gerai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai labai didelę reikšmę gali turėti sveiki dantys.

Pastaruoju metu mokslininkai turi vis daugiau duomenų, patvirtinančių dantenų ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų ryšį. Daugiausiai problemų sukelia vienos labiausiai paplitusių uždegiminių burnos ligų – gingivitas ir periodontitas. Dėl negydomo periodontito ne tik prarandami dantys, pasunkėja kramtymas, suprastėja gyvenimo kokybė, bet ir veikiamas visas žmogaus organizmas, sunkinamas tokių ligų, kaip diabetas, eiga, padidėja rizika sirgti obstrukcine plaučių, lėtinėmis inkstų bei širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant ūmų miokardo infarktą, širdies nepakankamumą ir insultą“, – perspėja J. Žekonienė.

Gydytoja periodontologė aiškina, periodontitu sergantys pacientai pasižymi didesniu bakterijų buvimu kraujyje, dantenų ligų sukėlėjai didina aterosklerozės – arterijų sienelės ligos – tikimybę, skatindami aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Taip pat periodonto ligas sukeliančių bakterijų buvimo, organizmas gamina antikūnus, kurie po kurio laiko gali reaguoti su paciento širdies ir kraujagyslių sistema bei taip paskatinti su ja susijusių ligų susidarymą.

Padėtis Lietuvoje – prasta

J. Žekonienė akcentuoja, kad periodonto ligos yra itin paplitusios – 8 iš 10 vyresnių nei 35 metų gyventojų turi vienokių ar kitokių dantenų problemų. Lietuvoje periodontitu serga iki 95 procentų vyresnių nei 55 metai žmonių, o pagal paskutinius tyrimus maždaug pusė 35–45 metų amžiaus šalies gyventojų susiduria su pažengusiu periodontitu. Nors skaičiai išties neramina, tačiau periodontitą galimai lengvai diagnozuoti, o su reguliariu ir tinkamu gydymu – stabilizuoti. Deja, kaip pastebi ERGO Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė, ligos prevencijai ir gydymui skiriamas nepakankamas dėmesys.

„Didelė dalis žmonių dėl įvairių priežasčių, tarp kurių – ir finansinė, vengia lankytis pas specialistus, galinčius užtikrinti profesionalią dantų ir dantenų būklę. Tokią padėtį galėtų pakeisti sveikatos draudimas, kurio viena dažniausiai pasirenkamų paslaugų suteikia galimybę tikrinti dantų būklę ir ilgainiui išvengti sudėtingų ligų“, – pataria ERGO atstovė.

Gydytoja periodontologė J. Žekonienė pataria būtinai apsilankyti pas savo odontologą ne tik profilaktiškai, bet ir pastebėjus bent vieną iš dantenų ligos požymių: raudonas, patinusias ar kraujuojančias dantenas, kraują kriauklėje po dantų valymo, nemalonų skonį burnoje, dantų akmenis, išilgėjusius dantų vainikus, didėjančius tarpus tarp dantų ir dantų padėties pokyčius, paslankius dantis.

Kad šių simptomų ir ligų rizika būtų mažesnė, specialistė pataria vengti tokių rizikos veiksnių kaip rūkymas, prasti mitybos įpročiai, stresas ir nutukimas. Taip pat – labiau rūpintis dantimis: juos rankiniu ar elektriniu šepetėliu valyti mažiausiai du kartus per dieną bent po dvi minutes; valyti tarpdančius tarpdančių šepetėliais ar dantų siūlu; naudoti specialias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius, jei tai rekomenduoja odontologas ar dantų higienistas.

„Nustatyta, kad pacientai, kurie valosi dantis rečiau nei vieną kartą per dieną, turi didžiausią tikimybę ūmioms širdies ir kraujagyslių ligų būklėms. Šią riziką gerokai sumažina gera dantų priežiūra ar sėkmingas periodonto ligų gydymas. Minėtas ligas galima vadinti elgsenos ligomis – ar reguliariai ir nuolat rūpinamės burnos higiena. Deja, bet pagal ligų paplitimą, negalime sakyti, kad pakankamai“, – nuogąstauja J. Žekonienė.