Danija atsisako galimybių paso ir kitų suvaržymų: kada to galime sulaukti ir Lietuvoje?

Apie tai, kada Lietuvoje būtų galima atsisakyti galimybių paso, Žinių radijo laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja bei Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

Galimybių pasas – tik laikina stotelė

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad galimybių pasas turėtų būti tik laikina priemonė. Jo vyriausioji patarėja sutinka, kad užtikrinti laisvę gyventojams yra labai svarbu, bet kol kas tiksliai numatyti, kada konkrečiai galima tikėtis ribojimų sumažinimo ir galimybių paso atsisakymo, dar sunku.

I.Segalovičienė paminėjo ne tik galimybių paso analogo atsisakiusią Daniją, Airija yra paskelbusi, kad ji atsidarys spalio 22 dieną, Suomija taip pat deklaruoja, kad iki spalio panaikins didžiąją dalį apribojimų. Šiai dienai šioje šalyje viena doze paskiepyta apie 84 proc. suaugusiųjų.

„Kaip yra sakęs prezidentas, vis dėlto, ta šviesa tunelio gale galėtų būti 90 proc. būtent suaugusių paskiepytųjų“ – aiškina ji ir pabrėžia, kad labai svarbu kalbėti būtent apie suaugusiuosius asmenis.

I. Segalovičienė tvirtina, kad jeigu ir būtų galima jau dabar numatyti tikslią ar bent jau preliminarią datą, kada būtų galima atsisakyti galimybių paso, tai problemos neišspręstų.

„Matome, kad trečia savaitė tempai skiepijimosi lėtėja ir tai yra tikrai labai didelis signalas, kuris mums indikuoja, kad reikia peržiūrėti vakcinavimosi skatinimo strategiją, nes, akivaizdu, kad dabartinė taikoma nebuvo tokia efektyvi, kaip tikėjomės, nes buvo mėnesių, savaičių, kada mes turėjome 41 tūkst. per dieną vakcinuotų, dabar mes 10–12 tūkst. vos pasiekiame“ – teigia I. Segalovičienė.

Anot jos, esmė yra tam tikrų rodiklių kombinacijos, kurias turi projektuoti mokslininkai kartu su tyrėjais, ir taip būtų maždaug aišku, kad galima pasiekti tam tikrų rodiklių, kuriam esant būtų galima atsisakyti galimybių paso, o datos numatymas nėra vienas jų.

Vyriausybė ir toliau užtikrins nemokamą testavimą darbuotojams

Nuo rugsėjo 13 dienos testavimo tvarka darbovietėse nesikeis, o tai reiškia, kad tie, kurie privalo testuotis, galės ir toliau tai daryti nemokamai – nei darbdaviui, nei darbuotojui tuo rūpintis nereikės. Tam pritaria ir vyriausioji prezidento patarėja.

„Lietuvoje iš tiesų tiek atlyginimų lygis, tiek skurdo, socialinės atskirties bei nelygybės rodikliai – pakankamai dideli. PGR testas, kuris reikalaujamas Galimybių pasui gauti, yra be galo brangus – nuo 40 iki 80 eurų. Tikrai labai didelei daliai žmonių tai būtų neįperkama ir yra protinga, kad valstybė solidarizuojasi su gyventojais šituo klausimu“ – tvirtai sako ji.

Po truputį tam tikros asmenų grupės bus skiepijamos trečiąja arba sustiprinamąja doze – revakcinacija užtikrins nesumažinti visuotinio imuniteto pasiektų rodiklių bei suteiks sąlygas prieš pusę metų pasiskiepijusiems asmenimis neprarasti atsparumo COVID-19 virusui. I. Segalovičienė šiam Vyriausybės sprendimui tvirtai pritaria.

„Šitas žingsnis yra tikrai logiškas ir jis turi būti įgyvendinamas“ – teigia ji.