COVID-19 ir lėtinės plaučių ligos: kokias pamokas išmokome?

Įspėjimai nepasitvirtino

Pasaulinei lėtinei obstrukcinei plaučių ligos dienai (LOPL) paminėti skirtoje respublikinėje konferencijoje „Pulmonologijos ir alergologijos ruduo 2023“ nemažai dėmesio skirta dogmų, tikėjimų ir mitų, susietų su tam tikromis ligomis, patvirtinimui ir paneigimui. 19-ą kartą vykusiame renginyje pranešimus skaitė net šeši Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai.

„Žmonės skrenda į kosmosą, bet nuo seno žinomi plaučių uždegimai egzistuoja iki šiol. Kartkartėmis reikia sustoti ir atsigręžti atgal bei pagalvoti, ar ne per greitai bėgame, ar nepaskubame nurašyti tam tikrų gydymo metodų. Progresas yra, bet jis nenubraukia patirties“, - apie vieną pagrindinių konferencijos minčių sakė med. dr. M. Zolubas.

Skaitęs pranešimą Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas pasidalijo pastebėjimais, kokios įtakos COVID-19 pandemija turėjo sergantiesiems lėtinėmis plaučių ligomis – LOPL ir astma.

„Medicinoje visada egzistuoja daug mitų, dogmų ir legendų. Iki įsibėgėjant COVID-19 tikėta, kad sergantys astma turi didesnę riziką sunkiau sirgti ir mirti nuo šios infekcijos nei neturintieji šios ligos. Taip manyta, nes jau anksčiau pastebėta, kad sergantieji astma sunkiau pakelia gripą ir kitas virusines peršalimo infekcijas. Tačiau šis spėjimas nepasitvirtino“, - sakė Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas.

Pasisekė ne visiems

Remdamasis savo patirtimi, kai per visas pandemijos bangas vadovavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės kovidiniam padaliniui, M. Zolubas pastebėjo, kad LOPL sergantiesiems virusas nepadarė tokios žalos, kaip buvo iš pradžių manyta, tačiau šių pacientų situacija skyrėsi nuo sergančiųjų astma. Tiems, kurie kovido virusu sirgo sunkiau ir prireikė gydymo ligoninėje, susidūrimas su šia infekcija buvo gerokai sudėtingesnis nei neturintiems LOPL. Gydytojas priminė, kad tuomet į ligoninę guldydavo tik tuos užsikrėtusius pacientus, kuriems prireikdavo papildomo deguonies.

Per COVID-19 pandemiją gydyta apie 2,5 tūkst. kovido infekcijos sukeltų plaučių uždegimų. Pasak ilgametę patirtį turinčio gydytojo, tai buvo dideli skaičiai. M. Zolubas pastebėjo, jog COVID-19 labiausiai paveikė sergančiuosius cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu. Šiuos pastebėjimus patvirtino ir vėliau pasirodę mokslo darbai.

„Kovidas nepadarė tokios didžiulės žalos sergantiems LOPL ir astma, kaip buvo manyta iš pradžių. Ligos senos, o virusas – naujas, bet iki šiol nėra iki galo aišku, kodėl jis turėjo būtent tokį poveikį“, - sakė gydytojas pulmonologas.

COVID-19 pamokos

Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas gerokai nustebina, sakydamas, kad COVID-19 pandemija padarė ir teigiamą poveikį sergantiesiems LOPL ir astma. Pastebėta, kad, siaučiant daugybę gyvybių nusinešusiam virusui, kompensuojamųjų vaistų įsigijimas ir vartojimas gerokai išaugo. Žmones išgąsdino pasirodę įspėjimai, kad sergantieji šiomis ligomis priklauso didesnės rizikos grupei.

„Turėjome gerą istorijos pamoką, kad virusai po kurio laiko sugrįžta ir smogia daug didesne jėga. Gali būti, kad po kurio laiko ateis naujas virusas. Tokie įvykiai priverčia valdžią suklusti ir būti pasiruošus galimoms pandemijoms“, - COVID-19 patirtį įvertino medicinos mokslų daktaras.

Ko galima tikėtis per šių metų šaltąjį sezoną? M. Zolubas pastebi, kad mutavęs kovido virusas nebedaro didelės įtakos – jis tapo tokiu pat peršalimo virusu, kaip ir kiti. Į ligoninę pakliūva vos vienas kitas pacientas, dauguma jų perserga ambulatoriškai. „Dabar situacija ligoninėje daug geresnė nei prieš dešimtmetį, kai siautė kiti SARS virusai“, - reziumavo vedėjas.

Vaistus perka, bet nevartoja

„Šviesūs protai per pandemiją turėjo daugiau laiko permąstyti apie ligų klasifikaciją ir pateikti naujas rekomendacijas LOPL ir astmai gydyti. Geriausiu atveju lėtinę ligą galima kontroliuoti, kur labai svarbus gydytojo, paciento ir jo šeimos gydytojo bendradarbiavimas“, - sakė gydytojas pulmonologas.

Pasak M. Zolubo, įvertinus LOPL ir astmos medikamentinio gydymo galimybes Lietuvoje, situacija yra gera. Dauguma vaistų, tarp jų ir inovatyvūs, yra valstybės kompensuojami.

„Vaistas veikia tada, kai jį vartoji. Mes, gydytojai, nelabai tikime, kad pacientas tiksliai, kaip nurodė gydytojas, vartos vaistus. Mokslo faktais įrodyta, kad gydymas būna efektyvus, kai žmogus suvartoja bent ¾ paskirtų vaistų“, – įžvalgomis pasidalijo gydytojas.

„Mes visi esame tinginiai ir optimistai, - paklaustas, kur slypi tokio mažo vaistų vartojimo problema, - atsakė M. Zolubas. – Eiti pas gydytoją, paskui į vaistinę, vartoti vaistus kainuoja pastangų. Dažnas galvoja - kam reikia kažką daryti, jeigu gal ir taip viskas praeis?“

Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjas spėjo, kad žmonės taip elgiasi ir todėl, nes šios ligos yra lėtinės, nuo jų staiga nemirštama. Pablogėjus būklei, kreipiamasi į gydytoją. „Nekontroliuojama lėtinė liga pamažu progresuoja ir sutrumpina žmogaus gyvenimą. Jei tą dieną nesusipurškiau vaistų ar neišgėriau vaistų nuo kraujospūdžio, – staigaus sveikatos pablogėjimo nepajausiu. Bet nemokamų pietų nebūna – viskas sumuojasi“, - įspėjo gydytojas.

Kaltas ne tik rūkymas

Pasak M. Zolubo, anksčiau lėtinė obstrukcinė plaučių liga buvo siejama tik su rūkymu. Manyta, kad būtent šis žalingas įprotis turi daugiausia įtakos ligai išsivystyti. Dabar pripažįstama, kad didesnį polinkį sirgti LOPL turi neišnešioti, per anksti gimę naujagimiai, kurių plaučiai nėra pakankamai išsivystę; taip pat vaikai, kurie dažnai serga komplikuotais kvėpavimo takų uždegimais, itin retais atvejais liga paveldima genetiškai. LOPL ir astmai išsivystyti įtakos gali turėti tam tikros profesijos ir darbas dulkėtoje aplinkoje.

Lėtine obstrukcine plaučių liga dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės – 55-60 metų. Ji pasireiškia kosuliu, dusuliu, skrepliavimu, spaudimu krūtinės plote, sumažėjusiu fiziniu pajėgumu. Kartais liga supainiojama su senėjimu, pavyzdžiui, kai lipant laiptais pritrūkstama oro, žmogus nesikreipia pagalbos ir neieško pablogėjusios savijautos priežasčių.

Astma serga įvairaus amžiaus žmonės. Liga pasireiškia gana specifiniais požymiais (didėjant fiziniam krūviui pritrūksta oro, užpuola dusulys), bet jie gali įspėti ir apie kitas ligas: širdies ir kraujagyslių, mažakraujystę.

M. Zolubas atkreipia dėmesį, kad didelę įtaką šioms ir kitoms pavojingoms lėtinėms ligoms kelia „gerėjančio gyvenimo atspindys“ – antsvoris, kuris apsunkina ne tik kvėpavimą, bet ir širdies darbą.