Bloga nuotaika dėl rudenėjančių orų nėra depresija

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug penki procentai suaugusiųjų serga depresija.

Ligą gali sukelti tiek išoriniai, tiek nematomi faktoriai.

Visgi VšĮ Klaipėdos sveikatos psichikos centro vyriausiojo gydytojo Aleksandro Slatvickio teigimu, nereikėtų skubėti sau išrašyti diagnozių, ypač neturint pakankamai žinių.

Neteisingai naudojamas terminas

Jau seniai pastebėta, kad daliai žmonių rudenį subjursta nuotaika, pablogėja jų psichinė būklė.

Itin gajus terminas šiam reiškiniui apibūdinti yra rudeninė depresija.

„Tokio termino, kaip rudeninė depresija, nėra, šį reiškinį reikėtų vadinti depresijos paūmėjimu. Yra pastebėta, kad atsiranda rimtų depresijų, kuriomis žmonės suserga be jokių matomų priežasčių, paūmėjimas rudens ir žiemos metu. Tačiau tai tikrai nėra būdinga visiems, tik daliai žmonių“, - teigė A. Slatvickis.

Kodėl taip atsitinka, tiksliai nėra žinoma.

Gydytojas aiškino, jog viena iš teorijų yra ta, kad trumpėjant šviesiajam periodui vyksta smegenų veiklos deprivacija, gaminasi mažiau endorfinų, blogėja neuromediatorių gamyba, dėl to blogėja nuotaika, depresija paaštrėja.

„Slogi nuotaika tą dieną, kai ištisai lyja, nėra liga, tai reakcija į nemalonią situaciją, kuri gali užsitęsti kelias dienas. Jautresnės sielos žmonės reaguoja į tokius pokyčius, taip pat į šviesaus dienos periodo trumpėjimą, tačiau po kurio laiko jie adaptuojasi ir visiškai nereikalauja jokio gydymo“, - aiškino psichiatras.

A. Slatvickis teigė, jog apskritai žodis „depresija“ visuomenėje vartojamas neteisingai.

„Žodis depresija yra terminas, kuris apibūdina tam tikrą sutrikimą. Tačiau dabar šis terminas tapo labai madingas ir dažnai vartojamas visiškai netiksliai“, - teigė A. Slatvickis.

Negalima numoti ranka

Tačiau gydytojas pabrėžė, kad spręsdami apie savo būsenos rimtumą žmonės privalo įvertinti ne vieną faktorių.

„Gali būti ir toks sutapimas, kad atėjo ruduo, sutrumpėjo dienos, sumažėjo apšvietimas ir pablogėjo orai, ir tuo pačiu metu žmogui galėjo prasidėti tikra depresija. Negalima kategoriškai pasakyti, kad tai laikina, kitam buvo ir praėjo, tai praeis ir tau. Tą klausimą gali spręsti tik gydytojas“, - kalbėjo A. Slatvickis.

Sunerimti verta, kai, nežiūrint į išorinius faktorius, žmogus vis tiek jaučiasi blogai.

„Ruduo juk nėra toks periodas, kada būna vien tik dargana, tamsa ir lietus. Būna ir gražių dienų, vyrauja įvairovė. Jei nepriklausomai nuo besikeičiančių orų žmogui vis tiek yra liūdna, reikėtų įvertinti ir kitus faktorius“, - teigė A. Slatvickis.

Gydytojas įvardijo, kad jeigu niekas nebedžiugina, nieko nesinori daryti, pablogėja apetitas, pradeda mažėti svoris, darosi sunkiau susikaupti, dirbti ar susitvarkyti su savo kasdiene veikla, sutrinka miegas, pavyzdžiui, žmogus visai neužmiega arba atsiranda mieguistumas, į šiuos simptomus numoti ranka nevalia.

„Netgi jeigu atsirado tik vienas ar kitas simptomas, tačiau kilo įtarimas, nieko blogo ar gėdingo nėra atvykti ir pasitikrinti. Mano praktikoje buvo ne vienas atvejis, kada žmogus ateina įsitikinęs, jog jis serga depresija, tačiau pakalbėjus supranta, kad taip nėra. Tačiau jau geriau apsidrausti, negu praleisti ligą“, - patirtimi pasidalijo pašnekovas.

Svarbiausia - meilė ir susirūpinimas

Paklaustas, kaip elgtis žmonėms, kurie pastebėjo, jog su jų artimu žmogumi darosi kažkas ne taip, ir norintiems jam padėti, A. Slatvickis buvo atviras - ar žmogus norės gydytis, priklauso nuo paties žmogaus.

"Labai svarbu, kokiu tonu tas susirūpinimas išreiškiamas. Negalima pasakyti, kad tau važiuoja stogas, eik pas gydytoją.

Reikia žmogui priminti, jog jūs jį mylite ir jis jums rūpi. Išsakyti, jog jums pasirodė, kad artimojo nuotaika netokia kaip anksčiau, jame kažkas pasikeitė, jis elgiasi ne taip, kaip anksčiau, ir galbūt reikėtų pasitarti su specialistais", - kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, artimieji, kurie yra susirūpinę sau artimu žmogumi, pirmiausia jam turi parodyti meilę ir rūpestį.

Sąmoningumas auga

Paklaustas, ar žmonių požiūris į psichikos sveikatos bėdas kinta, ar tai vis dar yra tabu tema, A. Slatvickis teigė, jog vienareikšmiško atsakymo nėra.

„Žiūrint į Klaipėdos psichikos sveikatos centro, kuriame aš dirbu, statistiką, Klaipėdoje žmonių, besikreipiančių pagalbos dėl depresinių sutrikimų, skaičius pastaruosius 15-20 metų auga“, - pasidžiaugė pašnekovas.

Anot jo, tai galėjo nulemti daugybė faktorių: švietėjiškas žiniasklaidos darbas, žinomų žmonių, kurie papasakoja savo istorijas, apie tai, kad jie kreipėsi pagalbos, kai jiems buvo sunku, ir dėl to labai džiaugiasi.

Pašnekovo manymu, auga ir bendras visuomenės išprusimas šia tema.

Visgi A. Slatvickis teigė, jog apie šias problemas reikia kalbėti nuolatos.

„Jeigu net internetinėje erdvėje, kurioje yra labai daug informacijos, kartais nėra lengva surasti reikiamą informaciją, nėra ką kalbėti apie laikraščius. Laikraščių turinys keičiasi kiekvieną dieną, o tai reiškia, kad kažkas spės perskaityti straipsnį, o kažkas ne, todėl tą informaciją reikia nuolat kartoti, kartoti ir kartoti. Jos tikrai nebus per daug“, - kalbėjo gydytojas.

Gydytojas teigė, jog dėl žiniasklaidos dėmesio pradėjo nykti itin žalingas įsitikinimas, kad vyrai privalo būti stiprūs, jie negali verkti ir negali kreiptis pagalbos.

„Nedrįstu teigti, kad labai aktyviai, tačiau tikrai turiu nemažai pacientų vyrų, kurie kreipiasi pagalbos ir kurie sėkmingai gydosi. Mažėja ta beprasmė gėda, kad vyras turi būti stiprus, ta nuomonė jau atgyveno ir nebelemia sprendimų kreiptis pagalbos ar ne“, - kalbėjo medikas.

Gydytojas taip pat tikino, jog negalima kategoriškai teigti apie pagyvenusių ar jaunų žmonių požiūrį į psichikos sveikatos problemas, esą jauni žmonės jas sprendžia labiau - tam reikėtų atlikti labai išsamią mokslinę apklausą ir tyrimus.

„Man atrodo, kad visose populiacijos grupėse, tiek tarp jaunų, tiek tarp pagyvenusių žmonių, auga supratimas, kad reikia kreiptis pagalbos, tai nėra gėdinga“, - teigė A. Slatvickis.

Depresija nebūtinai sukelia suicidines mintis

Nors daliai žmonių, kurie serga depresija, rudenį ir žiemą gali prasidėti ligos paūmėjimas, duomenų, kad šiais metų laikais padaugėtų savižudybių skaičius, - nėra.

„Teoriškai galima būtų susieti tai, kad rudenį išauga depresijų paūmėjimas, todėl gali išaugti ir savižudybių skaičius. Tačiau reikia pabrėžti, jog depresijos paūmėjimas nereiškia, kad žmogus pradeda galvoti apie savižudybę“, - kalbėjo gydytojas.

Pasak jo, dalis žmonių, kurie visą gyvenimą serga depresija, niekada nėra pakėlę prieš save rankos.

Taip pat ir suprastėjusi žmogaus nuotaika nėra pagrindinis rodiklis, kad žmogus pakels prieš save ranką.

„Bloga nuotaika ir liūdesys yra rimti rodikliai, bet kartais gali visai nieko nereikšti. Žmogus gali su jumis bendrauti, šypsotis ir kitą dieną nusižudyti. Ne vieną istoriją yra tekę girdėti iš artimųjų, kad žmogus buvo linksmas ir priėmė tokį lemtingą ir blogą sprendimą“, - apie patirtį pasakojo A. Slatvickis.

Pašnekovas teigė, jog, norint atpažinti, kad žmogus gali nusižudyti, reikia jį gerai pažinoti. Pavojaus signalais galėtų tapti, jei artimasis pradeda duoti patarimus ateičiai, rūpintis savo turtu, daro tai, kas jam nebūdinga.