Atskleista "ilgaamžiškumo dieta" galinti atitolinti senėjimą, sumažinti riziką susirgti diabetu ar vėžiu

Jos kūrėjai taip pat rekomenduoja kasdien pasninkauti, sakydami, kad viską reikia suvalgyti per 12 valandų. Pietų Kalifornijos universiteto ekspertai, siekdami atrasti dietą, kuri "suteikia geriausią galimybę gyventi ilgiau ir sveikiau", per pastarąjį dešimtmetį peržiūrėjo šimtus mitybos tyrimų.

Ankštinės daržovės, pilno grūdo produktai ir daržovės, taip pat daug riešutų ir alyvuogių aliejaus sudaro pagrindinę jų mitybos plano dalį. Leidžiama šiek tiek žuvies, o vištienos reikia vartoti "labai nedaug".

Raudonos ar perdirbtos mėsos reikia visiškai atsisakyti, o cukraus ir rafinuotų grūdų, tokių kaip balta duona, makaronai ir dribsniai, - sumažinti. JAV mokslininkai, peržiūrėję šimtus per pastarąjį šimtmetį atliktų mitybos tyrimų, nustatė "ilgaamžiškumo dietą" - dietą, kuri gali suteikti geriausią galimybę gyventi ilgiau ir sveikiau.

Jie teigia, kad "optimalioje mityboje" turėtų būti daug ankštinių augalų, pavyzdžiui, lęšių ir pupelių, taip pat neskaldytų grūdų ir daržovių.  Mokslininkai taip pat rekomenduoja vartoti šiek tiek žuvies, tačiau nevartoti raudonos ar perdirbtos mėsos, o baltosios mėsos - tik "labai nedaug".

Mokslininkai teigia, kad laikantis šios dietos galima "atitolinti senėjimą" ir sumažinti riziką susirgti su amžiumi susijusiomis ligomis, įskaitant diabetą ir vėžį.

Pagrindinis autorius daktaras Valteris Longo, senėjimo ir biologijos mokslų ekspertas, teigė, kad "tai nėra mitybos apribojimas, kuriuo siekiama tik numesti svorio". Priešingai, juo siekiama sulėtinti senėjimą ir "padėti išvengti sergamumo bei išsaugoti sveikatą vyresniame amžiuje".

Dr. Longo ir Viskonsino universiteto senėjimo ekspertė profesorė Rozalyn Anderson savo išvadas paskelbė žurnale "Cell".

KAIP TURĖTŲ ATRODYTI SUBALANSUOTA MITYBA?

NHS teigimu, maistą turėtų sudaryti bulvės, duona, ryžiai, makaronai ar kiti krakmolingi angliavandeniai, geriausia - pilno grūdo.

- kasdien suvalgykite bent 5 porcijas įvairių vaisių ir daržovių. Visi švieži, šaldyti, džiovinti ir konservuoti vaisiai ir daržovės yra svarbūs.

- valgio pagrindą sudaro bulvės, duona, ryžiai, makaronai ar kiti krakmolingi angliavandeniai, geriausia - pilno grūdo.

- 30 g skaidulinių medžiagų per dieną: Tai tas pats, kas suvalgyti visus toliau išvardytus produktus: 5 porcijas vaisių ir daržovių, 2 viso grūdo grūdų sausainius, 2 storas riekes viso grūdo duonos ir didelę keptą bulvę su odele.

- Vartokite šiek tiek pieno arba jo pakaitalų (pvz., sojos gėrimų), rinkdamiesi mažiau riebalų ir cukraus.

- valgykite pupelių, ankštinių daržovių, žuvies, kiaušinių, mėsos ir kitų baltymų (įskaitant 2 porcijas žuvies per savaitę, iš kurių viena turėtų būti riebi)

- rinkitės nesočiuosius aliejus ir tepamuosius produktus ir vartokite juos nedideliais kiekiais

- Per dieną išgerkite 6-8 puodelius (stiklines) vandens

- Suaugusieji per dieną turėtų suvartoti mažiau nei 6 g druskos ir 20 g sočiųjų riebalų moterims arba 30 g vyrams

Tyrimai apėmė tokias populiarias dietas kaip kalorijų ribojimas ir daug riebalų ir mažai angliavandenių turinti keto dieta. Taip pat buvo nagrinėjama garsenybių pamėgta Viduržemio jūros regiono dieta, vegetarizmas ir veganizmas.

Pagal ilgaamžiškumo dietą žmonės taip pat valgytų dienos maisto kiekį per 11-12 valandų. Kas tris-keturis mėnesius žmonės, kuriems būdinga didesnė ligų rizika, badautų penkias dienas. Mokslininkai teigė, kad badavimo laikotarpiai skatina autofagiją - organizmo būdą pašalinti pažeistas ląsteles - ir ląstelių atsinaujinimą organizmo audiniuose.

Dėl to pagerėja medžiagų apykaita - organizmo kalorijų deginimo greitis. Be to, tai gali atitolinti natūraliai su amžiumi silpnėjančią imuninę funkciją.

"Šio mitybos plano laikymasis gali atitolinti senėjimą ir sumažinti su amžiumi susijusių ligų, įskaitant diabetą, vėžį, širdies ir kraujagyslių bei neurodegeneracines ligas, rizikos veiksnius ir sergamumą", - teigiama tyrime.

Komanda pažymėjo, kad ši dieta negali būti rekomenduojama visiems ir turėtų būti atsižvelgiama į amžių, sveikatos būklę ir genetiką, nes vyresniems nei 65 metų žmonėms gali prireikti daugiau baltymų, "kad būtų galima kovoti su silpnumu ir liesos kūno masės mažėjimu".

Be to, teigė, kad žmonės turėtų sutelkti dėmesį į "mažesnius pokyčius, kuriuos galima taikyti visą gyvenimą", o ne į didelius pokyčius, galinčius turėti žalingą poveikį.

Dr. Longo pridūrė: "Ilgaamžiškumo dieta - tai ne mitybos apribojimas, kuriuo siekiama tik numesti svorio, o gyvenimo būdas, orientuotas į senėjimo sulėtinimą, kuris gali papildyti standartinę sveikatos priežiūrą ir, kaip prevencinė priemonė, padės išvengti sergamumo ir išlaikyti sveikatą iki gilios senatvės".